O dukra tarsi užkerėta, nenori girdėti nieko blogo apie savo vyrą. Negaliu ramiai gyventi. Pati esu seniai išsiskyrusi, nes mano vyras buvo toks pat. Viena užauginau ir išleidau į gyvenimą du vaikus. Kaip įtikinti dukrą, kaip su ja kalbėtis, kad ji nepyktų ir patikėtų manim? Regina.
Laba diena, Regina. Visiškai suprantama, kad jums, kaip mylinčiai mamai, labai skauda širdį ir norisi apsaugoti savo dukrą nuo skausmo bei apgaulės, išmokyti ją vertinti ir gerbti save. Tačiau ko iš tiesų reikia pačiai dukrai? Ko gero labiausiai dukrai padėtumėt nesikišdama, o leisdama jai gyventi savo gyvenimą.
Manau, neverta stengtis pakeisti dukros jausmų vyro atžvilgiu, aiškinti jai, kaip ji turėtų elgtis ir įtikinėti keistis. Pabandykit priimti jos tokį gyvenimą, nors jis jums atrodo baisus, absurdiškas, jis yra jos gyvenimas. Dukra pati turi nueiti savo kelią, atrasti, išgyventi, užsigrūdinti ir įgyti išminties. Juk tai, kokia tapote, kaip galvojate ir jaučiatės jūs pati, įtakojo jūsų individuali patirtis. Jei dukrai reiks, ji pati paprašys jūsų pagalbos ar patarimo.
Jūs teisingai nujaučiate, kad bandymas „atverti“ jai akis gali baigtis pykčiu ir tik pakenks jūsų tarpusavio ryšiui. Dukra gali jaustis nesuprasta, imti šalintis jūsų.
Tegul tas, kas pasakys jai apie išdavystes, būsite ne jūs. O gal dukra ir pati seniai viską žino, tik bando apsimesti, kad nieko nemato. Gal ji net nori nematyti, nes matyti šiuo metu jai būtų per daug sunku ir skaudu, ji nėra pasiruošusi ryšio su vyru suirimui. Negriaukite jos gynybų, žmogui reikia pačiam viską pamatyti ir atrasti. Beje, neretai įtikinėjimai suveikia atvirkščiai, pavyzdžiui, dukra gali tik dar daugiau įsitverti nieko nematymo pozicijos ir dar labiau idealizuoti savo vyrą.
Taigi, kad ir kaip būtų sunku, gyvenkite savo gyvenimą ir supraskite, kad jūsų dukra - tai ne jūs. Geros kloties.
