Doktorantūros studijas baigusi Kristina Morkūnienė dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institute. K.Morkūnienė taip pat padeda vyrui Pauliui veterinarijos klinikoje su administravimo reikalais.
Nors jos pagrindinė veikla – darbas su studentais ir dėstymas, moksliniai tyrimai taip pat yra neatsiejama darbo dalis. Kristina daugiausiai tyrinėja genetikos sritį, neseniai jos bakalauro studentė analizavo šunų polinkį į agresiją.
Šiuo metu vienos iš magistrančių tyrimų krypčių yra šunų veislių polinkio į tam tikras funkcijas tyrimai. Pavyzdžiui, ganymas.
„Yra veislių, kurios instinktyviai turi tą polinkį – borderkoliai, aviganiai. Net ir jauni šunys gali pradėti „ganyti“ vaikus ar kitus gyvūnus. Tai bandoma susieti su tam tikrais genetiniais polimorfizmais“, – portalui Žmonės.lt aiškina Kristina.
Įdomu tai, kad jos veikla turi sąsajų ir su gyvūnų tyrimais. Nors pati ji tiesiogiai su gyvūnais nedirba, bendradarbiaujant su kitais specialistais atliekami įvairūs genetiniai tyrimai, kuriems naudojami gyvūnų mėginiai.
„Kartais paimame plaukus, kraują – ir tada žiūrime tam tikrus genetinius dalykus, pavyzdžiui, polinkį į agresiją ar kitus elgsenos bruožus“.
„Svogūniškų“ situacijų Kristinos darbe nebūna, o štai garsiojo veterinaro Pauliaus Morkūno – pasitaiko.
„Vienas kito nepažįstantys klientai tą pačią dieną į kliniką atvežė du visiškai identiškus katinus kastracijai. Jie susimaišė, ir šeimininkai parsivežė į namus ne savo augintinį. Tik namuose pastebėjo, kad kažkas ne taip – nors gyvūnai valgė, atliko gamtinius reikalus, bet buvo tarsi išsiblaškę. Viena iš šeimininkių paskambino mums ir išsakė abejones“, – Žmonės.lt juokėsi pašnekovas.
Situacija išsisprendė gana greitai – šeimininkai susitiko ir katinus apsikeitė, tačiau istorija liko kaip vienas iš linksmiausių darbo nutikimų.
