Lapkričio 30 – gruodžio 6 dienomis visoje Lietuvoje vyks parodos, teatro spektakliai, kino peržiūros, diskusijos, susitikimai ir kiti renginiai, skirti moterų istorijoms, kūrybai bei pasiekimams. Jau pirmaisiais metais iniciatyva sulaukė didžiulio susidomėjimo – prie jos prisijungė daugybė renginių organizatorių, kultūros įstaigų ir bendruomenių, o renginių žemėlapis apima net 40 šalies savivaldybių. Tai reiškia, kad moterų istorijos ir pasiekimai bus pristatomi ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose Lietuvos miesteliuose bei regionuose.
Savaitę vainikuos iškilminga apdovanojimų ceremonija Vilniaus rotušėje, kurioje bus pagerbtos išskirtinės Lietuvos moterys.
Organizatoriai neslepia ambicijų – jų tikslas ne tik įsteigti naujus nacionalinius apdovanojimus, bet ir iš esmės keisti požiūrį į moterų indėlį kuriant Lietuvos valstybę, kultūrą ir visuomenę.
„Man atrodo, Lietuvoje vis dar esame linkę moterų pasiekimus laikyti savaime suprantamu dalyku. Moteris vadovauja organizacijai, sukuria verslą, padaro mokslinį atradimą, išaugina bendruomenę, išsaugo kultūros paveldą. Puiku. Tačiau niekas nepagalvoja, kad tuo pačiu metu daugelis dar ir gimdo, augina vaikus, rūpinasi namais, jau nekalbu apie sudėtingą moters fiziologiją, kuri jai sukuria papildomas fizines kliūtis, skausmą. Tuo pačiu vis dar susiduriame su situacijomis, kai moterų atlygis yra mažesnis nei tą patį darbą atliekančių vyrų, tarsi jos indėlis ar balsas turėtų menkesnę vertę kuriant mūsų gerovę“, – sako projekto idėjos autorė Julija Janus.
Julija Janus jau ne vienerius metus tyrinėja ir šiuolaikinei auditorijai naujai pristato Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės renesanso istoriją, ypatingą dėmesį skirdama Barboros Radvilaitės asmenybei. Menininkė ir kultūros projektų kuratorė yra kultūros paveldo aktualizavimo laboratorijos „Slapta meilė“ įkūrėja, Lietuvos nacionalinio muziejaus tarptautinės parodos „Karalienė, karalystė ir jausmai“ idėjos autorė bei viena kuratorių. Ji taip pat parašė Barborai Radvilaitei skirtą istorinį detektyvinį romaną „Nematoma ranka“.
Būtent didžioji kunigaikštienė ir karalienė Barbora Radvilaitė tapo naujosios iniciatyvos įkvėpimu. Jos gimtadienis, gruodžio 6-oji, pasirinktas simboline Nacionalinių moterų apdovanojimų data, o pati istorinė asmenybė tapo tiltu tarp praeities ir šiandienos moterų pasiekimų.
„Man jau seniai neduoda ramybės klausimas, kodėl mes taip lengvai perimame kitų šalių tradicijas ir simbolius, o savųjų tarsi nepastebime. Turime nepaprastai turtingą istoriją, ryškias asmenybes, įvykius, kuriais galėtume didžiuotis. Norėjosi sukurti naują lietuvišką tradiciją, kuri ne tik primintų mūsų istoriją, bet ir suteiktų nacionalinę sceną šiandienos moterų pasiekimams“, – pasakoja J.Janus.
Pasak jos, Barbora Radvilaitė pasirinkta neatsitiktinai. Nors daugeliui ji pirmiausia žinoma dėl meilės istorijos su Žygimantu Augustu, pati Julija ją mato kaip laisvą, užsispyrusią, ambicingą moterį, neatsisakiusią teisės rinktis savo gyvenimą. Būtent ši drąsa ir savarankiškumas tapo viso projekto simboliu.
Iniciatyvos bendraautorius Saugirdas Vaitulionis įsitikinęs, kad Lietuvoje netrūksta moterų, vertų didžiausio visuomenės pripažinimo, tačiau daugelis jų taip ir nesulaukia pelnyto dėmesio.
„Kartais atrodo, kad žmogus pirmiausia turi būti pastebėtas pasaulyje, kad pagaliau jį pastebėtume ir mes. O kiek Lietuvoje yra moterų, kurios kasdien daro neįtikėtinus dalykus, bet apie jas niekas nerašo, nekalba ir jų neapdovanoja? Norime tai pakeisti. Ir kalbu ne tik apie žinomas pavardes ar televizijos veidus. Visoje Lietuvoje turime daugybę talentingų kūrėjų, lyderių, savo sričių profesionalių. Galbūt kažkur mažame Lietuvos miestelyje gyvena moteris, kurios darbai verti didžiausios scenos, tik iki šiol niekas jos į tą sceną nepakvietė“, – sako S.Vaitulionis.
Organizatoriai tikisi, kad „Karalienės vardu“ ilgainiui taps visą Lietuvą jungiančiu reiškiniu, o Nacionaliniai moterų apdovanojimai – vienu svarbiausių kasmetinių šalies įvertinimų.
Julija Janus viliasi, kad nacionalinė iniciatyva paskatins moteris ne tik didžiuotis savo pasiekimais, bet ir drąsiau kalbėti apie ambicijas.
„Šiuo projektu norėčiau pakeisti vieną dalyką – mūsų santykį su moterų ambicijomis. Kažkodėl ambicingas vyras dažniausiai atrodo stiprus ir perspektyvus, o ambicinga moteris vis dar kartais laikoma pernelyg reiklia, nepatogia ar norinčia per daug. Gal jau laikas nustoti to bijoti?“ – sako J.Janus.


