Apžvelgdama labiausiai nustebinusius 2025 metų kino filmus, mintyse susidariau keletą kriterijų, pagal kuriuos reitingavimas būtų objektyvesnis, o ne visiškai subjektyvus. Pagrindiniai sąrašo kriterijai:
1. Tai filmai, kurie 2025 metais buvo parodyti Lietuvos kino teatruose;
2. Tai filmai, kuriuos su malonumu žiūrėčiau (ir žiūrėjau) net po kelis kartus;
3. Tai filmai, kurių metu pamiršau telefoną ir nekilo nė menkiausio noro jo traukti (šis faktorius – gana svarbus šiame nuolatinės koncentracijos stokos amžiuje);
4. Nesirinkau itin nišinių filmų, kurių negalėjome pamatyti didžiuosiuose šalies kino teatruose ar internetinėse platformose. Laikausi Keistuolių teatro apdainuoto principo: „Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės, jei aš vienas džiaugsiuosi, o šimtai liūdės”.
Dar norėčiau pasinaudoti proga ir paminėti kino filmą „Žvelgiant į saulę“ („Sound of Falling“), kuris mano sąraše liko už borto dėl paprastos priežasties – jo nenorėčiau žiūrėti dar kartą. Vis dėlto visa širdimi linkiu jam sėkmės būsimuose „Oskarų“ apdovanojimuose.
10. „Materialistai“ („Materialists“, rež. Celine Song)
Taip, žinau – tai dar vienas saldus, banalus „rom-com“ filmas, kuriame viskas šabloniška: žmonės tokie, kokių nebūna realybėje, o visos situacijos netikros tiek pat, kiek netikros gražiausios nuotraukos socialiniuose tinkluose.
Tačiau ar tikrai šis filmas yra tik apie tai?
