Populiariausia vilnietė
Nomeda išrinkta populiariausia 2007 metų vilniete. Jai įteikta Vilnių simbolizuojanti „Geležinio vilko“ statulėlė. Moteris surinko daugiausiai balsų iš kandidatų, kuriuos siūlė žmonės, skambinusieji į Vilniaus radijo studiją ir kalbinti miesto gatvėse bei internetu. „Džiaugiuosi šiuo titulu. Vilnius man itin artimas, mielas miestas. Aš čia gimiau, čia augau, ir nors dabar gyvenu kaime už Vilniaus, jaučiuosi esanti miesto dalimi“, – sako moteris.
Nomedos vaikystė prabėgo sostinės Antakalnio mikrorajone. „Antakalnis – pamaivų kraštas. Mes itin didžiavomės, kad gyvename šiame Vilniaus rajone. Čia tas pats, kas vadinti save siciliečiu, o tik po to italu. Aš – antakalniškė. Argi galėjo būti geriau?“ – šypsosi menininkė.
Jau dvylika metų Nomeda gyvena Vilniaus rajone. Čia moteriai gražu viskas: ir čiulbantys paukšteliai, ir stebuklingas ryto rūkas, ir žaltys, susirangęs Gebenėje. „Kai man telefonu pranešė, kad tapau metų vilniete, pro langą mačiau pievą, upelį bei besiganantį arklį, — šypsosi moteris. – Pamaniau, kokia iš manęs vilnietė. Juk gyvenu kaime!“
Paklausta, ką mano davusi Vilniui, Nomeda ima kuklintis. „Nieko ypatingo. Neskaičiuoju savo parodų, o ir nesijaučiu, kad jos kažkuo ypatingos. Kuo sugebėjau papuošti savo miestą? Tai kaip ir kiekvienas vilnietis – savo gyvenimu“, – sako televizijos laidų vedėja.
Stebuklinga vieta, – taip moteris vadina savo gyvenamąją erdvę. – Sakykim, šiandien fotografavau rūkus. Jūs neįsivaizduojate, kaip tai gražu.
Gyvenimas kaime žavi
Nomedos gyvenimas kaime tylus ir ramus. Čia laimingi jiedu su vyru Mariumi, čia gyvenimu mėgaujasi ir poros vaikai. „Stebuklinga vieta, – taip moteris vadina savo gyvenamąją erdvę. – Sakykim, šiandien fotografavau rūkus. Jūs neįsivaizduojate, kaip tai gražu.“
Į šeimos namus užsuka ir žaltys. „Kartą kalbėdama telefonu pamačiau, kaip kažkas, susirangęs Gebenėje, kaišo liežuvį, sako moteris. – Visa šeimyna bandėme atpažinti atvykėlį, o tai, pasirodo, žaltys. Ir ne bet koks žaltys, o mūsų namų gyventojas. Man atrodo, jis gyvena mūsų namų sienoje.“
Stebina namų aplinka Nomedą net viesulais. Kartą ji tapo tikro kylančio viesulo liudininke. „Tuo metu stovėjome kieme ir žiūrėjome į miško pusę, – prisimena moteris. – Staiga matome, kaip kyla oro srovės, jos ima maišytis, ryškėja viesulo uodegytė. Kuo skubiau patraukėme namo. Bet kur tau? Mano kieme viesulas, o aš slėpsiuos? Atidariau duris. Matau, vėjas pagavo ąžuolo šakas, kibirą pakėlė... Na, manau, geruoju nesibaigs. Puolėme su vyru ir uošviu durų daryti, tai trise vos uždarėme. Bet kiek įspūdžių buvo!“
Prie gyvenimo toli nuo miesto šurmulio Nomeda jau priprato. Šiandien moteris kaime nesijaučia svetimšale, gal tik svetimkūne. „Taip ir nesusidraugavau su kaimo žmonėmis. Gal jie manęs nesuprato, gal aš jų. O gal esame pernelyg skirtingi, kad taptume draugais, – samprotauja menininkė. – Geriausi kaimynai – jokių kaimynų.“
Kai Nomedos šeima įsikūrė Vilniaus rajone, ji jau tada buvo mėgstama žurnalistų. Tik ar kaimo žmonės skaito apie menininkus, ar jiems įdomus jų gyvenimas? „Stengiausi susidraugauti, bet kaimo žmonės nei mano pastangų, nei Kalėdų dovanų neįvertino“, – šypsosi moteris.
Nomeda prisiminė nutikimą, kai jos sūnus Titas, ilsėdamasis Preiloje, už visus tėvų duotus pinigus nusipirko saldainių ir išdalino vaikams. „Titas savimi didžiavosi, o aš jam pasakiau, kad draugų už pinigus nenusipirksi. Ir pati išvadas pasidariau – kaimyno pareiga padėti kaimynui, bet per prievartą draugu netapsi. Gal ir nereikia, jei žmonių interesai itin skirtingi“, – pasakoja menininkė.
Susėdame ir pasijuokiame iš to, kaip žmonėms įdomu, kas su kuo gyvena, kas su kuo miega, – šypsosi moteris. – Bet juk ir be to yra ką veikti. Kam lįsti į svetimo gyvenimo užkulisius?
Kaimo apkalbų Nomeda vengia. Šeimos paslaptys turi likti šeimoje. Namus padedanti sutvarkyti pagalbininkė taip pat nereikalingų gandų iš namų neneša. „Susėdame ir pasijuokiame iš to, kaip žmonėms įdomu, kas su kuo gyvena, kas su kuo miega, – šypsosi moteris. – Bet juk ir be to yra ką veikti. Kam lįsti į svetimo gyvenimo užkulisius?“
Nuoširdžiausi ir atviriausi, Nomedos nuomone, lieka vaikai. „Vos pamatę mano automobilį, ima mojuoti, puola sveikintis. Tai taip gražu, ir taip miela...“ – džiaugiasi menininkė.
Grįžo į televiziją
Nomeda vėl televizijoje. Be įprastų darbų savo dirbtuvėse ji ir vėl stojo prieš kameras. „Tėvų ir vaikų santykiai, šeima man yra patys svarbiausi dalykai, – neslepia trijų vaikų mama. – O į televiziją mane patraukė smalsumas. Nesijaučiu itin kompetentinga auklėjimo klausimais. Žinau, kad stengiuosi būti gera mama, bet esu tik žmogus. Žmogus, turintis savo trūkumų. Žinau, kad ši laida man padės išmokti daug naujo, padės labiau įsigilinti į tėvų ir vaikų santykius.“
Nomeda įsitikinusi, kad tik vaikystėje atrodo, kad užaugęs nekartosi tėvų darytų auklėjimo klaidų. Tačiau auklėdami savo vaikus nejučia kartojame tėvų primestą auklėjimo modelį. „Esu trijų vaikų mama ir žinau, kad net pavyzdingiausiose šeimose kyla rūpesčių dėl auklėjimo, visada yra ką spręsti, – sako moteris. – Tėvų ir vaikų santykiai – neišsemiama tema. Nėra šeimos, kuri nepatirtų auklėjimo sunkumų. Svarbu reikiamu momentu stabtelėti ir įsiklausyti į tai, ką sako jūsų vaikai, išgirsti juos.“
Nomeda įsitikinusi, kad neretai problemos priežastis slypi tėvo ir motinos santykiuose, dėl jų nukenčia ir yra traumuojami vaikai. „Dažniausiai mes, suaugusieji, perduodame agresiją savo vaikams, jie užauga pikti ir agresyvūs, – aiškina laidos vedėja. – Jei daugiau laiko leistume su savo vaikais, to nebūtų. Kartais tikrai verta į šalį atidėti laikraštį ar išjungti televizorių vien tam, kad pabūtum su vaiku.“
Moteris konstatuoja liūdną tendenciją – tėvai dažnai nesuvokia, kokia kilni misija užgulė jų pečius. „Neužtenka vaikui vien duoti gyvybę, reikia jį užauginti. Mielieji tėveliai, pasakysiu karčią tiesą: vaikai savaime neužauga, – sako Nomeda. – Jei norite juos matyti dorus, sąžiningus, savarankiškus, pasitikinčius savimi, auklėkite juos. Nieko naujo – vien laiko įrodyta gyvenimo taisyklė.“
