Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, duodama interviu Vengrijos internetiniam leidiniui „Partizan“, apkaltino Lenkiją ir Baltijos valstybes dėl diplomatinių santykių tarp Rusijos ir ES nutraukimo ir netiesiogiai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, kuris prasidėjo keletą mėnesių vėliau.
Šie pareiškimai itin suerzino Faustą Mariją Leščiauskaitę, kuri apie tai prakalbo socialiniame tinkle „Facebook“.
Įrašu ji sutiko pasidalinti ir su portalo Žmonės.lt skaitytojais.
„Apie šitą besmegenę esu pasakiusi vieną kitą ryškesnį epitetą ir net sulaukusi visuomenės pykčio. Na, o kaip jums dabar, tauta?
Priminsiu, kad būten Vokietijos (ir didele dalimi – Merkel) sprendimai, ilgai šėrė rusijos karą prieš Ukrainą ir rusijos agresiją apskritai. Jau nekalbant apie didžiulį Vokietijos kaip tautos nustekenimą“, – rašė Fausta Marija Leščiauskaitė.
Kiek vėliau ji paviešino ir dar vieną įrašą.
„Jei politinė kekšė Merkel sutiktų prievartos auką, ji greičiausiai šiai pasakytų, kad nereikėjo trumpu sijonu erzinti prievartautojo. Kad reikėjo būti savo vietoje, o gal net ir kaip nors susitarti, jei jau tą sijoną užsisegei. Savanoriškai jį pakelti ir draugauti“, – teigė Fausta Marija.
Kaip rašė 15min.lt, per interviu A.Merkel kalbėjo apie tai, kaip ji 2015 m. padėjo derybų būdu pasiekti Minsko susitarimą, kuris 2015–2021 m. „atnešė ramybę“ ir suteikė Ukrainai galimybę „surinkti jėgas“ ir „tapti kita šalimi“.
A.Merkel paaiškina: „2021 m. birželį pajutau, kad Putinas Minsko susitarimų nebevertina rimtai, todėl norėjau naujo formato, kad mes, kaip Europos Sąjunga, galėtume kalbėtis tiesiogiai su Putinu.“
A.Merkel apgailestauja: „Kai kurie to nepalaikė. Tai buvo visų pirma Baltijos valstybės, bet ir Lenkija buvo prieš.“ Keturios šalys „bijojo“, „kad neturime bendros politikos Rusijos atžvilgiu“.
