Savo istorija ir kova su onkologine liga Brigita aktyviai dalijasi su tūkstančiais sekėjų socialiniuose tinkluose.
Nors vizitai į onkologines klinikas jai jau seniai tapo kasmetine rutina, šių dvyliktųjų, ji laukė su ypatingu nerimu.
Brigita pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame itin jautriai prabilo apie emocijas, užklupusias po šio, jai simboliškai labai svarbaus, 12-ojo vizito. Įrašu sutiko pasidalinti su naujienų portalu Žmonės.lt.
„Net ašaros kaupiasi akyse. Kai susirgau prieš dvylika metų, aš šių tyrimų laukiau kaip didžiausios dovanos. Ir žinau, kad viskas bus gerai. Ir aš visai neišprotėjau. Nuvykau ir nusipirkau sau 40 rožių. O kas man? Mėgaujuosi gyvenimu. Noriu džiaugtis čia ir dabar“, – sunkiai tramdydama laimės ašaras vaizdo įraše kalbėjo B.Povilionienė.
Kitame įraše ji atvirai papasakojo, ką jai reiškia spalio mėnuo, kokias emocijas jis sukelia ir kodėl kasmet būtent šį mėnesį ji įsiamžina asmenukėse prie klinikos bei kodėl šis vizitas buvo ypatingas ir sukėlė tiek daug emocijų.
„Iš fotografijų prie Onkologijos klinikos turbūt galėčiau daryti jau „parodą“, nes kiekvieną spalį čia pasidarau asmenukę. Žinot, man visai įdomu stebėti, kaip kasmet keičiuosi... Spalis man ypatingas, nes nori ar nenori jis visada man primena, tai, ką prieš 12 metų pradėjau vadinti antruoju gimtadieniu. Tuomet miškuose ir miestuose gamta virto auksiniu rudeniu, o aš galėjau visa tai stebėti tik pro Santariškių onkologinio skyriaus langus.
Gal kažkam atrodo, kad praėjus 12 metų po onkologinės ligos, jau viskas pamiršta, bet toli gražu ne.. Nuolat aplanko nerimas, kad liga neatsinaujintų ir su smulkmenomis prisimenu operacinį ir chemoterapinį periodus. Kasdien matau 40 centimetrų randą pilve, nuo 27-erių prasidėjusi menopauzė, nuolatinės karščio, prakaito ir nerimo bangos neleidžia pamiršti, kad būnant tokia jauna ir jau turėjau išgyventi kiaušidžių vėžio pašalinimą... O dar nuolat galvoje kirba, kad būtent 12 metų laukiu turbūt su didžiausiu jauduliu.
Papasakosiu, kodėl būtent 12 metų turiu tokį nerimastingą šitą jausmą. Kuomet susirgau, tuomet kažkur per televizorių pamačiau vienos moters istoriją, kad ji taip pat sėkmingai pasveiko, džiaugėsi gyvenimu, bet po 12 metų viskas atsinaujino... Ir nuo to karto pagalvojus apie 12-us metus širdis suplazda dvigubu ritmu belaukiant vizito kasmetiniam pasitikrinimui... Nors pagal ministro įsakymą, pasirodo jau neturėčiau tikrintis taip dažnai, kaip aš kas metus, jau galėčiau ir rečiau... (čia prieš kelis metus tai išgirdau). Bet kol aš noriu gyventi, mėgautis gyvenimu, džiaugtis visais gyvenimo malonumais, tol eisiu kasmet ir kaip aš juokauju „pasitikrinusi savo technikinę“, ir toliau švęsiu gyvenimą“, – jautriai rašė ji.
