„Kai mano vienintelis sūnus vedė – labai už jį džiaugiausi. Stengiausi būti gera jo žmonai, neįkyrėjau, nelindau su pamokymais. Bet ji į artimą ryšį niekada nesileido, buvo šaltoka, nors ir mandagi. Ir kai jau gimė mano pirmas anūkas, pastebėjau, kad jie vis rečiau pas mus apsilanko, į svečius irgi nekviečia. Nepykau, supratau, kad ji turi savo tėvus, pas kuriuos mieliau nuvažiuoja, ir džiaugdavausi tais labai retais susitikimais su anūku. Ir vieną kartą, mano anūkui jau buvo šešeri metai, aš jam juokais pasiskundžiau, kad labai retai matomės ir aš norėčiau dažiau. O mano anūkėlis atrėžė: „Mama sako, kad pas tave nevažiuojam, nes
2026-03-28 20:55
Skaiva Jasevičiūtė. „Atidaviau savo sūnų raganai“
Kai mes su Gintu padarėme tinklalaidę apie blogas uošvienes ir anytas (jei dar mūsų nežiūrit „YouTube“, būtinai pasižiūrėkit) man parašė ne viena pasipiktinusi anyta, sakydama, kad ne visada jos būna kaltos. Taip, visuomenėje priimta manyti, kad anyta yra ragana, tačiau kartais būna taip, jog ant šluotos skraido pačios martelės. Todėl nusprendžiau atsiprašyti kai kurių anytų ir papasakoti kitą istorijos pusę – apie marčias, kurios apkartina gyvenimą savo vyro mamoms. Štai jums kelios istorijos.
Skaiva Jasevičiūtė / Asmeninio albumo nuotr.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą
