Bučiuodami sukaktuvininką ir teikdami jam dovanas svečiai kone vienbalsiai stebėjosi, kad susirinko į 80-ąjį gimtadienį: „Gal kvietime įsivėlė klaida, – dvejojo, – gal turėjo būti parašyta 60?“
„Mes visi netikime, kad Romui jau galėtų būti tiek metų, – kalbėdamas su Žmonės.lt šypsojosi Romo artimiausias bičiulis ir verslo partneris Aleksandas Ciupijus. – Atrodo, kad gyvensime dar labai ilgai. Visi esame gyvybingi, aktyvūs versle, o tai padeda nepasenti. Romas šaunuolis – prižiūri save, užsiiminėja joga, palaiko formą, jam gerai sekasi. Jis toks pat, koks buvo visada. Gal jis ir nelabai norėjo, bet įkalbėjome, kad reikia surengti šventę draugams: pakvietėme visus bičiulius, labai gera juos šiandien čia matyti. Kvietėme ir prezidentą Valdą Adamkų, bet jam sveikata nelabai leidžia triukšmingų vakarėlių – tad jis pakvietė mus visus po gimtadienio apsilankyti pas jį.“
Romas savo tikrąjį gimtadienį prieš kelias savaites atšventė Italijos saloje Iskijoje, o vakarėlis „Stikliuose“ tiesiog buvo gera proga susitikti su draugais.
„Visada norisi būti jaunesniam, bet yra kaip yra – gyvenimas eina savo vaga, – kalbinamas Žmonės.lt juokėsi sukaktuvininkas. – Dėkoju visiems, kurie yra su manimi: tiek daug žmonių susirinko manęs pagerbti, kad jaučiuosi kupinas adrenalino. Visi klausia, ar jaučiu metų naštą: jaučiu, bet svarbiausia – aš jiems nepasiduodu. Sportuoju, užsiimu darbais – nenoriu vien sėdėti prie televizoriaus. Viešbučiui jau nebereikia aktyviai vadovauti: tą darbą atlieka jauni profesionalai, aš ten – kaip garbės svečias, bet virtuvė – mano zona: degustuoju, tikrinu, konditeriją prižiūriu, čia jau mano sritis. Ką moku, tai moku.“
Gimtadienis, anot jubiliato, yra puiki proga visiems susieiti.
„Juk nedažnai matomės su draugais – porą trejetą kartų per metus, ir tiek. Bet kai jau susiburiame – jaučiamės kaip šeima, – tikino jis. – Kartais reikia surengti šventę ir sau, ir kitiems. Šventė išėjo linksma: maniau, kad šokiams jau nebe tas amžius, bet klydau – buvo ir jų. Dovanos man nėra svarbios, nemeluoju – svarbiausia, kad žmonės ateitų, pasimatytume, pabendrautume. Mano širdis pamaloninta.“
Ar Romas taip pat linksmai švęs ir devyniasdešimtąjį, ir šimtąjį jubiliejų? „Ką tu, – numojo ranka. – Viskam yra ribos. Vežimėly sėdėti nenorėčiau... Bet jei galėčiau kitą jubiliejų sutikti pasišokinėdamas – tuomet kodėl gi ne. Sau pirmiausia palinkėčiau sveikatos, o antra – kad nesurūgčiau, kad nuotaika visada būtų gera. Ir – kad mane mylėtų mano draugai: tai visų svarbiausia.“
R.Zakarevičiaus jubiliejaus fotogalerija:
