Sekite 15min Google
„Rytoj bus dveji metai, kaip esu mama. Kiekvieną dieną už tai padėkoju ir tyliai pasvajoju, kad norėčiau dar 3 vaikų, bet, matyt, čia jau ir liks svajonė“, – savo įrašą pradėjo S.Žemaitytė, neslėpdama, kad ši diena jai itin jautri ir spaudžianti ašarą.
Moteris prisipažino, kad būtent dabar ją aplankė gilus suvokimas, ką per šiuos dvejus metus iš tiesų padarė ji ir ką kasdien daro šimtai tūkstančių kitų vienišų mamų. S.Žemaitytė neslėpė pykčio ant vyrų, kurie mano, jog turi teisę nesirūpinti savo atžalomis (juos ji atvirai vadina „varškėčiais“), tačiau dar didesnį nusivylimą jai kelia dvigubi visuomenės standartai.
„Mane stebina mūsų visuomenė, kuri pliekia padelį su tais tėveliais, geria alų, valgo aštuonkojus ir lyg niekur nieko muša pitakus ir palaiko už peties. Kuria verslus... Kaip manot, ką gali žmogus, kuris palieka savo pačio vaiką likimo valiai?“ – retoriškai klausė renginių organizatorė.
Tuo tarpu, pasak jos, moterys su vaikais ant rankų parduotuvėse priverstos rinkti čekius, kad įrodytų buvusiems partneriams, jog vaikas negyvena vien oru. S.Žemaitytė pasidalijo ir šokiruojančiomis, tačiau realiomis situacijomis, su kuriomis susiduria moterys: „Tie tėveliai ateina pas savo vaikus, jei oro sąlygos geros. Taip, taip, nejuokauju – „ateisiu pas vaiką, jei oro sąlygos leis“. Arba paprašo moters čekio už gimdymą ir pasiūlo išlaidas pasidalyti pusiau. Arba, kai vaikas serga, tiesiog užblokuoja mamos numerį. Ir viskas – nėra problemos.“
Per šiuos dvejus motinystės metus S.Žemaitytė teigia supratusi vieną neginčijamą tiesą – vienišos mamos yra apdovanotos tiesiog nežmoniška jėga. Jos dirba, augina, nemiega, veža pas gydytojus, moka sąskaitas ir guodžia vaikus net ir tada, „kai pačioms norisi, kad bent kartą kas nors paneštų jas“.
Vis dėlto ji ragina visuomenę keisti požiūrį ir nustoti romantizuoti moterų patiriamus sunkumus. „Aš nenoriu, kad mes tik sakytume: „Kokia tu stipri.“ Nenoriu, kad vieniša mama privalėtų būti stipri. Noriu, kad pradėtume klausti ne mamos, kaip ji viena viską sugeba, o tėčio – kodėl apskritai ji viską daro viena?“ – pabrėžė S.Žemaitytė.
Savo jautrų įrašą moteris užbaigė išreikšdama viltį, kad vieną dieną jai pavyks bent truputį prisidėti prie to, kad vaikus vienoms auginančioms mamoms Lietuvoje taptų lengviau. Sūnų Petrą ji vadina didžiausia savo gyvenimo dovana bei pagrindine priežastimi „garsiai kalbėti apie tai, apie ką per ilgai buvo patogu tylėti“.
