Norintieji pagerbti Zenono atminimą ir tarti paskutinį „sudie“ artimieji, kolegos ir bendražygiai rinkosi į Vilniuje esančius laidojimo namus „Ritualas“.
Atsisveikinimas su velioniu vyko gegužės 14 ir 15 dienomis. Karstas iš laidojimo namų buvo išneštas penktadienį po vidurdienio.
Paskutinėje kelionėje iki kapinių signatarą lydėjo ir buvusi žmona, garsi politikė Rasa Juknevičienė.
Amžinojo poilsio Z.Juknevičius atgulė Antakalnio kapinių Signatarų kalnelyje.
Primename, kad Pasklidus žiniai apie Zenono mirtį, viešai atsisveikinimo žodžius parašė ir buvusi jo žmona Rasa Juknevičienė.
„Ilsėkis ramybėje, Zenonai…
Tavo indėlis į Laisvę buvo labai svarbus, konkretus, atlaikei daug svarbių mūšių tuomet, kai labai reikėjo“, – savo paskyroje „Facebook“ parašė ji.
Signataro biografija
Z.Juknevičius gimė 1949 m. birželio 10 d. Valdeikių kaime, Pasvalio rajone.
1972–1977 m. – studijavo Vilniaus valstybiniame universitete (dabar – Vilniaus universitetas), įgijo teisininko kvalifikaciją. 1977–1981 m. – dirbo Šilutės rajono Liaudies teismo liaudies teisėju. 1981–1982 m. – Kupiškio valstybinės notarinės kontoros vyresniuoju notaru. 1982–1987 m. – Kupiškio rajono prokuratūros tardytoju.
1987–1990 m. buvo Lietuvos TSR teisingumo ministro pirmasis pavaduotojas. 1989–1990 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio sekretoriato neetatinis juridinis konsultantas.
1990 m. vasario 24 d. – išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Mažeikių rinkiminėje apygardoje Nr. 76.
1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. 1990 m. kovo 10 d. išrinktas į pirmosios sesijos sekretoriatą, nuo 1990 m. kovo 20 d. dirbo nuolatinėje Teisinės sistemos komisijoje, nuo 1990 m. liepos 6 d. buvo Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti narys, nuo 1990 m. rugsėjo 12 d. – buvo Materialinių vertybių išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimams tirti komisijos narys, nuo 1991 m. lapkričio 6 d. buvo Rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvių teisių komisijos narys, darbo grupės, rengusios desovietizacijos įstatymo projektą narys. Priklausė Jungtinei Sąjūdžio frakcijai.
1992 m. liepos 21 d. – 1992 m. lapkričio 26 d. – laikinai ėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pareigas.
1992 m. – rinkimuose kandidatavo į Lietuvos Respublikos Seimą.
1995 m. – įsteigė savo vardu pavadintą advokato kontorą, kurioje ilgai dirbo.
2000 m. liepos 1 d. – apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
Pastaruosius keliolika metų jis buvo pasitraukęs iš viešumos.
