Savo kūryboje, laužančioje žanrų ribas ir kvestionuojančioje socialines bei politines normas, Holzinger remiasi ilgamečiais vandens – kaip temos ir simbolio – tyrinėjimais. Per juos ji analizuoja žmogaus kūną radikaliai besikeičiančiame pasaulyje, kuriame susiduria gamta ir technologijos.
Naujame savo performanse menininkė pasitelkė drąsą – bažnyčios varpe nuoga pakibusi menininkė perspėja apie artėjančius potvynius.
Florentina Holzinger jungia ekstremalų fiziškumą su preciziška teatrine raiška, tyrinėdama kūno galimybių ir autonomijos ribas. Kurdama šokio, performanso, operos ir teatro lauke bei kritiškai reflektuodama jų istoriją, menininkė derina legitimia laikomą „aukštąją“ kultūrą su populiariosios ir kontrkultūros elementais, taip trindama ribą tarp spektaklio ir subversijos.
Jos darbuose svarbūs ištvermės ir ekstremalumo momentai, per kuriuos galia tampa matoma kūno lygmenyje.
Stichinės jėgos – tokios kaip vanduo ar kūno skysčiai – jos kūryboje nuolat pasikartoja kaip materiali, fiziškai juntama medžiaga. Jos veikia kūnus ir kartu įtraukia žiūrovus, tampančius šių procesų liudininkais.
„Seaworld Venice“
Projekte „Seaworld Venice“ Holzinger bendradarbiauja su atlikėjų, muzikantų, kaskadinių triukų koordinatorių ir prodiuserių komanda.
Žiuri savo sprendimą argumentavo taip:
„Florentina Holzinger įtikino žiuri novatorišku 2026 m. Austrijos paviljono pasiūlymu, kuris, atspindėdamas jos tarpdisciplininį požiūrį, sujungia šokio, teatro ir performanso meno elementus. Žiuri ypač sužavėjo jos keliami šiandien itin aktualūs klausimai – nuo vandens kaip ištekliaus valdymo iki egzistencinių kūniškų patirčių ir visuomenės joms primetamų normų. Taip pat didelį įspūdį paliko numatytas projekto įgyvendinimas įvairiais formatais: tiek instaliacija paviljone, tiek etiudai lagūnoje suteikia lankytojams galimybę asmeniškai įsitraukti skirtingais lygmenimis.
Tokiu būdu menininkė kuria kintančią estetinę patirties erdvę, kuri praturtina parodos kontekstą teatrinės dramaturgijos elementais ir generuoja stiprius vizualinius vaizdinius. Be to, savo kartais provokuojančiu ir socialiai kritišku požiūriu į žmogaus kūną Florentina Holzinger pratęsia Austrijos meno istorijos tradiciją – nuo Vienos akcionizmo iki feministinio kūno meno.“
