Lietuva nepaliko jai talkinusių afganistaniečių vertėjų grėsmės akivaizdoje. Rugpjūčio 25 d. į Lietuvą iš Talibano užimto Afganistano parskraidinti pirmieji iš daugiau nei 170 Lietuvai talkinusių afganistaniečių vertėjų ir jų šeimų narių, kuriems tėvynėje buvo kilęs pavojus. Misija iš viso truko 10 dienų.
Į Kabulą buvo išsiųsta 10 Lietuvos karių ir diplomatės komanda, kuri ypatingomis sąlygomis per kelias dienas subūrė vertėjus ir jų šeimas oro uoste bei organizavo jų parskraidinimą į Lietuvą. Beveik visiems afganistaniečiams suteiktas politinis prieglobstis.
Lietuvos kariuomenės nuotr.
Saugių apmokėjimo sprendimų JAV kompanijos „Shift4 Payments“ įkūrėjas, verslininkas Jaredas Isaacmanas rugsėjį vadovavo pirmajai civilių astronautų misijai kosmose, pavadintai „Inspiration4“ vardu. O į trijų parų misiją amerikietis, Lietuvoje įkūręs vienintelį savo įmonės padalinį Europoje, nusprendė pasiimti ir dalelę Lietuvos – mūsų trispalvę.
Pirmoji šalies istorijoje daugiau nei 585 km aukštyje tris dienas aplink Žemę kosmose skridusi Lietuvos vėliava vėliau buvo perduota ekspozicijai į Lietuvos etnokosmologijos muziejų Molėtuose. Prieš tai rekordų agentūros „Factum“ specialistai fiksavo du šalies rekordus: tai didžiausia Lietuvos vėliava pabuvojusi kosmose bei aukščiausiai į kosmosą iškelta Lietuvos vėliava.
Ernesto Kalabucko nuotr.
Tokijo paralimpinėse žaidynėse mūsų šalies atstovai nudžiugino trimis apdovanojimais, ir visi jie buvo bronzos. Ant garbės pakylos Japonijoje užlipo plaukikas Edgaras Matakas bei dziudo kovotojas Osvaldas Bareikis, o galiausiai tai padarė ir Lietuvos golbolo rinktinė. Ji sunkiai pradėjo olimpinį turnyrą, bet paskui įsibėgėjo, o bronzą pelnė mažajame finale 10:7 įveikusi amerikiečius. Metų pabaigoje Valdo Gecevičiaus treniruota Lietuvos golbolo komanda dar sužibo ir Europos čempionato auksu.
Ernestos Čičiurkaitės nuotr.
Bene didžiausio susidomėjimo sulaukęs kultūrinis metų pabaigos įvykis buvo po ketverių metų pertraukos į Lietuvą sugrįžusi opera-performansas „Saulė ir jūra“. Venecijos bienalėje triumfavęs ir visame pasaulyje didelio dėmesio sulaukęs kūrinys buvo išsiilgtas ir lietuvių – tai paliudijo į pasirodymus išpirkti bilietai – jų žaibiškai neliko ir į papildomus pasirodymus. Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės ir Rugilės Barzdžiukaitės kūrinys buvo atliekamas Vilniaus taksi parke, ir, anot R.Barzdžiukaitės, tai tapo idealia vieta performansui.„Dainininkai ir visa komanda sakė, kad Vilniaus taksi parke patyrimas yra įspūdingiausias“, – sakė režisierė.
Luko Balandžio nuotr.
Sausio pabaigoje medicinos ir mokslo įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atidarė naują gamyklą Vilniuje, kuri pastatyta ir įrengta per rekordiškai trumpą laiką – keturis mėnesius. Taip sparčiai suktis JAV kapitalo bendrovę privertė pandemija – naujoje gamykloje be kitų preparatų gaminami ir reagentai COVID-19 vakcinoms.
Pandemijos metu itin reikalingas produktas biotechnologijų bendrovę „Thermo Fisher Scientific Baltics“ šiemet iškėlė ir į 15min sudaryto Vertingiausių Lietuvos įmonių šimtuko pirmą vietą – nuo 2018 metų įmonės vertė paaugo 2,5 karto ir pasiekė 2,9 mlrd. eurų
Organizatorių nuotr.
Lietuvoje pirmą kartą surengtas pasaulio futbolo čempionatas – ir nors tribūnos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos arenose nelūžo nuo žiūrovų (po 2,4 tūkst. vidutiniškai), bet finalinės kovos sutraukė kelis kartus daugiau sirgalių.
Dar daugiau dėmesio Lietuva gavo dėl transliacijų, nes salės futbolo kovas sekė ir įspūdžiais dalinosi net tokios futbolo ikonos, kaip Lionelis Messi ir Neymaras. Čempionate pirmąsyk triumfavo Portugalija, finale palaužiusi Argentiną, o bronza atiteko Brazilijai. Šeimininkų teisėmis į čempionatą patekę Lietuvos futbolininkai pralaimėjo visas tris dvikovas, bet sirgaliai plojo dėl pademonstruoto darnaus ir kovingo žaidimo visose rungtynėse, per kurias lietuviai pelnė 3 įvarčius, o praleido 11. Galutinė lietuvių vieta čempionate – 20-a tarp 24-ių komandų.
Eriko Ovčarenko nuotr.
Litvakai Lietuvoje paliko daug pėdsakų. Vienas jų – sinagogos, kurių dalis, deja, nyksta neprižiūrimos. Visgi 2021 m. naujai atgimė net kelios jų, kurios sutvarkytos atvėrė duris lankytojams. Buvusi Alytaus sinagoga atgimė kaip meno, kūrybos, atminties ir bendrystės erdvė. Medinės sinagogos sutvarkytos Žiežmariuose, Alantoje, Kurkliuose. Iš viso Lietuvoje likę vos 17 medinių sinagogų, bet tai – didžiausias jų skaičius Europoje.
Andrejaus Tomenko nuotr.
Rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios Kauno istorijoje LGBTQ+ eitynės, kurioms miesto savivaldybė, ilgai delsusi, leidimą išdavė tuomet, kai tai įpareigojo padaryti teismas.
Eitynėse dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių. Jose buvo ne tik LGBTQ+ atstovai, bet ir daugybė juos palaikančių politikų, visuomenės veikėjų, pramogų pasaulio atstovų. Tarp eisenos dalyvių buvo ir JAV ambasadorius Lietuvoje. Tiesa, eitynės neapsiėjo ir be neramumų – dėl viešosios tvarkos pažeidimų buvo sulaikyti 22 asmenys, kurie protestavo prieš eitynes ar net bandė žaloti jų dalyvius.
Nesulaukiant užsienio turistų, o lietuviams visgi dažniausiai renkantis nakvynes namuose ar pas draugus, pandemija viešbučių sektoriui nepagailėjo iššūkių. Bet net ir tokiomis sąlygomis visoje Lietuvoje duris atvėrė nauji ir originalūs viešbučiai: pernakvoti jau galima Zyplių dvaro ofisinoje ir prie Oginskių rūmų Plungėje; „SPA Nida“ atvėrė duris buvusių „Linėjos“ poilsio namų rekonstruotame pastate; po 3,5 metų atidarytas legendinis „Neringos“ viešbutis Vilniuje, o Birštone naujienos net dvi – tik suaugusiems skirtas „Vytautas Ego SPA“ bei „tūkstantmečio“ kartos atstovams skirtas „Esė“.
Pauliaus Grigaliūno nuotr.
Kai 2020-aisiais jau atrodė, kad turime dainą, su kuria galime išties daug pasiekti „Eurovizijoje“, dainų konkursas buvo atšauktas ir „The Roop“ su kūriniu „On Fire“ tąkart į Roterdamą neišvažiavo. Vis dėlto pasidabinusi geltonais kostiumais 2021-aisiais grupė grįžo į atranką su „Discoteque“ bei išskirtiniu šokiu ir triuškinančiu rezultatu laimėjo jos finalą. Jau seniai Lietuvos atstovai „Eurovizijoje“ buvo sulaukę tiek palaikymo. Mūsų šalį užplūdo geltonoji banga – pagal „Discoteque“ žmonės šoko oro uoste, globos ar gimdymo namuose, mokyklose, biuruose... Didžiulio palaikymo „The Roop“ sulaukė ir užsienyje. Galiausiai „Eurovizijos“ finale Roterdame grupė iškovojo aštuntąją vietą – tai antras geriausias Lietuvos pasirodymas šiame konkurse.
Luko Balandžio nuotr.