Iš pradžių kėlęs nerimą vasaros atostogų sezonas Lietuvoje baigėsi ypač džiugiai: pajūrio ir kitų kurortų verslininkai prabėgusią vasarą vadina auksine.
Pajūrio kurortų verslininkai neslepia, kad tokio sėkmingo sezono nebuvo kelis dešimtmečius. Per karantiną tušti stovėję Palangos viešbučiai ir kitos apgyvendinimo įstaigos ėmė pildytis jau nuo gegužės vidurio. Statistikos departamento duomenimis, vien antrąjį šių metų ketvirtį apgyvendinimo įstaigose buvo apsistoję beveik pusė milijono turistų, arba 75 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Ernestos Čičiurkaitės nuotr.
Gruodžio 6 dieną pasaulinio garso architektas Massimilianas Fuksas, prieš 77-erius metus gimęs Romoje lietuvio ir italės šeimoje, iš Lietuvos ambasadoriaus Romoje rankų gavo Lietuvos piliečio pasą.
„Pagaliau atkūriau savo šaknis“, – sakė architektas ir išreiškė viltį įgyvendinti seną svajonę – pastatyti Lietuvos istorijos muziejų, kažkur tarp Vilniaus ir Kauno. „Esu lietuvis. Visada buvau lietuvis, net ir be paso“, – pabrėžia jis.
Simos Šilingytės / URM nuotr.
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir jo žmona, filantropė Alma Adamkienė paminėjo Palaimintąsias vestuves, arba kitaip – 70-ąsias santuokos metines. „Su kitu žmogumi dabar ir negalėčiau būti, – sakė V.Adamkus, pridūręs, kad jausmai ir šiandien užplūsta panašūs, tarsi sutikus Almą pirmąjį kartą. – Nuo pirmo žvilgsnio gimnazijoje, kažkur Vokietijoje, tai prasidėjo ir laimingas esu iki šios dienos.“
„Per 70 metų nesu nė karto susipykęs su Alma. Kai būdavo nuomonių skirtumų, visada buvo išsikalbama, išsprendžiama. Ir iki šios dienos gerbiame vienas kito nuomones, net jei jos nesutapo“, – sakė V.Adamkus.
Asmeninio archyvo nuotr.
Šįmet režisierius Laurynas Bareiša iš Italijos parvežė prestižinį „Juodąjį liūtą“, kurį pelnė už debiutinį ilgametražį filmą „Piligrimai“. Lietuviškas kinas į seniausio pasaulyje kino festivalio konkursinę programą buvo įtrauktas po beveik dviejų dešimtmečių pertraukos.
„Filmas, kuris nesibaigia“, „Universalios temos provincijos miestelyje“, „Daug žadantis debiutas“ – taip režisieriaus Lauryno Bareišos debiutinį ilgametražį filmą „Piligrimai“ programoje „Horizontai“ įvertino tarptautinė profesionalų ir sinefilų publika po festivalyje įvykusios jo pasaulinės premjeros.
Luko Balandžio nuotr.
2021-ųjų į pavasarį svečius vėl pakvietė legendinis sostinės restoranas „Neringa“, uždarytas dar gerokai iki pandemijos. Rekonstruojant jį siekta atkurti autentišką, pradinį šios vietos vaizdą – tai, kaip restoranas atrodė pagal 1959-ųjų architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių projektą. Į restorano meniu sugrįžo ir pamėgti retro patiekalai – nuo „Neringos“ „Kijevo“ kotleto ar vištienos sultinio su pyragėliais iki plaktos grietinėlės su uogomis.
Žygimanto Gedvilos nuotr.
Po itin prastų 2020-ųjų kelionių organizatoriai pagaliau galėjo įkvėpti gaivaus oro gurkšnio. Atsivėrė tiek egzotinės kryptys, tiek daugiausiai pajamų nešanti atostogų karalienė Turkija.
Rudens sezono metu skrydžių į šią šalį skaičius pasiekė netgi 2019 m. lygį, o tai signalizuoja apie turizmo sektoriaus palaipsnį atsigavimą.
Ernestos Čičiurkaitės nuotr.
Kartu su 40-ia pasaulio miestų – nuo Dublino iki Bučono – kaip skaitantis, kuriantis miestas įvertinta ir Lietuvos sostinė. Vilnius pripažintas kultūrą, rašytojus ir skaitytojus mylinčiu miestu, jam suteiktas UNESCO literatūros miesto statusas, galiosiantis visą laiką. Viena iš projektų iniciatorių Lietuvos leidėjų asociacijos direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė sakė, kad tai rodo dėmesį literatūrai Vilniuje ir atvers naujus kelius mūsų kūrėjams. „Vilnius gavo UNESCO pripažinimą kaip literatūros miestas. Jis tikrai toks yra. Bent jau man – pradedant nuo Gedimino laiškų, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. – Tada Adomas Mickevičius. Tada Czeslawas Miloszas, Romainas Gary. Tada Ričardas Gavelis, Jurgis Kunčinas, Kristina Sabaliauskaitė. Mes ne tik rašome, bet ir skaitome. Ir švenčiame skaitymą – Knygų mugė, literatūros festivaliai, atvira skaitykla Lukiškių aikštėje“.
Ernestos Čičiurkaitės nuotr.
Palūšėje, Ignalinos rajone, ant gražios kalvos stovi įspūdinga medinė bažnyčia su unikalia senųjų medinių pilių apsaugos bokštus primenančia aštuonkampe varpine – vienintele tokia Lietuvoje. Nuo vasaros gražiąją Palūšės Šv. Juozapo bažnyčią galima apžiūrėti ne tik iš išorės, bet ir užsukti pasigrožėti jos vidumi. Ji garsi ne tik tuo, kad kažkada puošė popierinio lito kupiūrą, bet ir tuo, kad bažnyčia pastatyta nenaudojant pjūklo ar vinių.
Luko Balandžio nuotr.
Lietuvos ekonomika pandemiją pernai atlaikė bene geriausiai Europos Sąjungoje (ES), o tai mums leido pasigerinti savo pozicijas visoje Bendrijoje. Oficialūs to įrodymai – šiemet pasirodę statistiniai duomenys. Tarptautinio valiutos fondo įvertis gegužę atskleidė, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui pagal perkamąją galią 2020 metais sudarė 38,824 dolerių (32 tūkst. eurų). Prieš dešimt metų, 2010-aisiais, pagal šį rodiklį geriau atrodėme tik už Latviją, Rumuniją ir Bulgariją, o dabar esame aukščiau net už 12 šalių – pralenkėme daugumą Vidurio ir Pietų Europos šalių. Pirmą kartą, nors ir nedideliu skirtumu, pavyko aplenkti ir Slovėniją bei Ispaniją.
„Istoriškai tai precedento neturintis atvejis. Kai lėtai verdi, visi pripranta prie pažangos, bet tai reikšmingas pasiekimas – Ispanija, Portugalija anksčiau įstojo į ES, jų kultūrinis paveldas didesnis”, – komentavo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
123RF.com nuotr.
Lietuva ilgai laukė, bet olimpinių žaidynių pabaigoje sulaukė apdovanojimo Tokijuje – sidabro medalį iškovojo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Prieš žaidynes per pratybas ji krito nuo žirgo ir susižeidė šonkaulius, prieš tai sirgo COVID-19, bet negandos nepalaužė kovingos 37 metų atletės. Po pirmųjų dviejų rungčių ji rikiavosi tik 27-oje vietoje, bet tobulas pasirodymas jojime pakėlė į 13 poziciją, o fantastiškas rezultatas šaudymo-bėgimo rungty leido užsispyrusiai sportininkei pakilti į antrąją vietą ir užlipti ant sidabrinės garbės pakylos. „Nepaisant tų nesklandumų ir traumų, aš tikėjau, – po sidabrinio žygdarbio sakė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. – Buvo daug nežinomybės, bet prajojau švariai, o galiausiai stipriausioje savo rungtyje ir iškovojau tą medalį, kuris yra svarbus tiek man, tiek visai Lietuvai. Žinau, jog visa šalis jo labai laukė. Tai yra visos šalies medalis.“ Metų pabaigoje Laura išrinkta geriausia Lietuvos 2021 metų sportininke – tai ketvirtas toks titulas per jos karjerą.
Juliaus Kalinsko nuotr.