Lietuvos vyrų rankinio rinktinė daugiau nei du dešimtmečius siekė kelialapio į Europos čempionatą ir pagaliau ten iškopė, pavasarį įveikę atrankos barjerus. Itin svarbi buvo pergalė prieš Islandiją Vilniuje. Nors grupėje lietuviai finišavo treti, jie aplenkė Izraelį, o sėkmingai sukritus rezultatams kitose grupėse, sugrįžo į rankinio elitą. „Nežinome, kaip atrodo pirmenybių virtuvė, ko ten laukti. Tačiau bent jau aš viduje jaučiausi tarsi pasaulio čempionas. Tiesiog per visą karjerą nebuvau patyręs tokio pasiekimo. Visų sportininkų svajonė dalyvauti tokiame čempionate“, – sakė vienas komandos lyderių Valdas Drabavičius. Iki tol vienintelį kartą Europos čempionate Lietuvos rinktinė žaidė 1998 metais, kai užėmė 9 vietą, o vienintelis pasirodymas pasaulio pirmenybėse vyko 1997 m, kai užimta 10-oji vieta. 2022 metų Europos čempionatas vyks sausio 13-30 d. Slovakijoje ir Vengrijoje. Lietuvos komanda žais Košicėje grupėje su Norvegija, Rusija ir Slovakija.
Roko Lukoševičiaus nuotr.
Lietuvoje, nors kartais ir žeriama kritikos, gana sėkmingai vyksta vakcinacija nuo koronaviruso.
Rugsėjo 2 dieną Statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvoje bendra bent viena doze paskiepytų suaugusių gyventojų dalis pasiekė 70 proc. Tikslą dėl 70 proc. lygio buvo paskelbusi Europos Komisija – jis ES mastu pasiektas paskutinėmis vasaros dienomis. Rugsėjo 7 d. prasidėjo skiepijimas ir stiprinamąja vakcinos doze.
Eriko Ovčarenko nuotr.
Po kelerius metus užtrukusių rekonstrukcijos darbų Vilniuje nuo liepos 14 d. vėl galima pasivaikščioti Reformatų skveru.
Tikimasi, kad Reformatų skveras taps mėgstama miestiečių laisvalaikio, poilsio, kultūros ir istorinio pažinimo erdve, jame ilgainiui kursis smulkusis verslas. Ateityje sode iškils paminklas Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams – dešimčiai žymiausių XVI amžiaus asmenybių.
Reformatų sodo projektas buvo ne kartą keičiamas atsižvelgus ir į gyventojų bei miestiečių išreikštas pastabas.
Roko Lukoševičiaus nuotr.
Kovo 31 d. Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. verdikto, kuriuo 67 asmenys buvo pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Apeliacinės instancijos teismas, patikslinęs faktines bylos aplinkybes, nepakeitė esminių apygardos teismo išvadų ir konstatavo, kad visi byloje kaltinti asmenys buvo pagrįstai nuteisti dėl 1991 m. sausio mėnesio įvykių Vilniuje, kai buvo nužudyta keturiolika žmonių ir daugiau nei aštuoni šimtai asmenų patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus. Šis nuosprendis įsiteisėjo jo paskelbimo dieną, bet kai kurie nuteistieji jį kasacine tvarka apskundė Aukščiausiajam Teismui.
Luko Balandžio nuotr.
Dakaro ralyje startuoja rekordinis Lietuvos lenktynininkų skaičius – net 10. O 2023 m., tikėtina, lietuvių Dakare bus dar daugiau. Skaičiuojant dalyvių skaičių pagal šalies gyventojų populiaciją, lietuviai Dakare užima garbingą antrą vietą, į priekį praleisdami tik čekus.
2022 m. sausio 1 d. pirmą kartą Lietuvos istorijoje mūsų šaliai atstovaus ne tik automobilių pilotai, motociklininkas ir keturračio vairuotojas. Prie jų prisijungė ir debiutantai. Pirmą kartą lietuviai startuoja dviem motobagiais bei sunkvežimiu.
Komandos nuotr.
Ypatingą sukaktį – 90-metį – šiemet atšventė žinomas Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas, laidų vedėjas, gidas Algimantas Čekuolis. Jubiliejų lapkritį paminėjęs vyras – puikus pavyzdys, kaip net būnant garbaus amžiaus išlikti veikliu žmogumi. A.Čekuolis ir toliau rašo knygas, netrukus pasirodys jo autobiografija „Medinė kaukė“, kurią, jei bus galimybė, ketinama pristatyti Knygų mugėje. O savo ilgaamžiškumo receptą žurnalistas įvardija taip: mėgstamas darbas, judėjimas ir šaltas dušas. Iš A.Čekuolio galima pasisemti ir meilės pamokų – su savo žmona, kurios neteko prieš porą metų ir iki šiol sapnuoja, buvo laikomi tobula pora. „Esu patenkintas gyvenimu ir visai nebijau tos kiauraakės, nes į ją žiūrėjau daug kartų“, – dar pabrėžia jubiliatas.
Manto Gudzinavičiaus nuotr.
Lietuvių menininkų pavardės vis dažniau minimos tarptautinėje žiniasklaidoje. Vienas ryškiausių pavyzdžių – kai režisierius Laurynas Bareiša iš Italijos parvežė prestižinį „Juodąjį liūtą“, kurį pelnė už debiutinį ilgametražį filmą „Piligrimai“. Bet tai tikrai buvo ne vienintelis atvejis. „Baltijos trienalė“ (kuravo João Laia ir Valentinas Klimašauskas) žurnalo „Frieze“ įvertinta kaip viena geriausių parodų Europoje. Projektas „Virtualus rūpestis“ (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) – taip pat šio žurnalo sąrašuose. Tuo metu Julijono Urbono „Planeta iš žmonių“, kuri atstovavo Lietuvą, Venecijos architektūros bienalėje – „Dezeen“ dešimtuke. Lietuvių neaplenkė ir apdovanojimai. Tapytoja Laisvydė Šalčiūtė tapo Liuksemburgo meno premijos 3 vietos laureate. Aktorė Žygimantė Elena Jakštaitė išrinkta viena perspektyviausių Europos aktorių. 3 Emilijos Škarnylytės darbai pristatyti „Tate Modern“, Goda Palekaitė su bendraautore Adrijana Gvozdenović Londono meno galerijoje „Whitechapel“ pristatė projektą „Antropomorfinės bėdos“.
Juliaus Kalinsko nuotr.
Negalią turintys žmonės pastaruoju metu vis daugiau matomi viešumoje. Ir ne tik matomi, bet neretai ir tampa įkvėpėjais kitiems. Vienas tokių – Algimantas Valaitis, kuris skaito pranešimus ir įkvepia gyvenimo pokyčiams ne tik žmones su negalia. Buvęs karys, kurio tarnybą užbaigė nelaimė pakeitusi jo gyvenimą negrįžtamai, skaitytojus sujaudino dramatiška istorija. Kojos netekęs vyras nepasidavė ir moko, kaip pamatyti šviesą net ir juodžiausiame gyvenimo etape: „Nebegaliu bėgioti – todėl plaukioju, negaliu lipti į kalnus – tad laipioju kopimo sienele, tarnybą kariuomenėje pakeičiau į darbą su verslu,“ – sako savo asmeniniu pavyzdžiu kitus įkvepiantis istorijos herojus.
Asmeninio archyvo nuotr.
Laimingo atsitiktinumo dėka Kanadoje šiais metais buvo rasti svarbių tarpukario Lietuvos tarptautinių sutarčių originalai, tarp jų – ir 1920 m. Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis.
Dokumentus į Kanadą slapta išgabeno Lietuvos diplomatas Vytautas Jonas Gylys. Jam ir žmonai mirus, dokumentams grėsė sunaikinimas – jie tiesiog buvo palikti išvežti kaip šiukšlės. Bet dokumentus nuo
sunaikinimo išgelbėjo ir išsaugojo V.J.Gylio kanadietis kaimynas. Lietuva apie šių dokumentų egzistavimą sužinojo tik šiemet. Rasti dokumentai buvo pargabenti į Lietuvą ir perduoti Lietuvos centriniam valstybės archyvui.
Žygimanto Gedvilos nuotr.
„Mes su žmona norime palikti žmonėms savo gintaro meilę“, – sako neringiškis Kazimieras Mizgiris, kartu su žmona Virginija šią vasarą Neringoje atvėręs Gintaro muziejų. Šis – visiškai naujas, neregėtas, tiesiog kitoks gintarų muziejus, kuriame pora suguldė iš įvairiausių lankytų pasaulio gintaro muziejų parsivežtas idėjas. Meilė gintarams tokia pat didelė, kaip ir jų kolekcija, kuria neringiškiai sako tiesiog nebegalėję nesidalinti, nes gintaro grožį turi išvysti visi. Ir ne tik grožį, bet ir išgirsti ošiančius gintarus.
„Agilos“ nuotr.