Dabar populiaru
Publikuota: 2017 birželio 24d. 18:00

Valgomų lauktuvių iš viso pasaulio gidas: nuo kankorėžių uogienės iki kokos saldainių

Tugus Batumyje
Vida Press nuotr. / Turgus Batumyje

Kuo daugiau keliauji, tuo sunkiau sugalvoti, ką parvežti lauktuvių. Bičiuliai gal ir apsidžiaugia kiniška Eifelio bokšto statulėle, lėkštele su aplankytos vietos atvaizdu ar bent atviruku, bet netrukus tokie suvenyrai ima rinkti dulkes ant lentynos, dingsta stalčiuje ar iškeliauja į sąvartyną. Todėl verčiau lagamine rasti vietos lauktuvėms, kurios bus sunaikintos, tačiau pamalonins ir artimųjų akis, ir skrandžius. Žmonės iš įvairių šalių ar ten lankęsi arba gyvenę lietuviai dalijasi patarimais, ką skanaus galima iš vienos ar kitos šalies parvežti. Ir ne vien tradicinių dalykų (antai Belgijoje daugelis tikriausiai ieškotų šokolado, Kretoje – alyvuogių aliejaus, o Prancūzijoje – sūrio), bet ir originalesnių gardėsių.

GRUZIJA

Turbūt mažai kas (ypač – buvusieji Gruzijoje) ginčytųsi, kad aplankyti šią šalį verta ne vien dėl įspūdingos gamtos, įdomių istorinių ir religinių statinių, nuoširdžių ir mielų žmonių, bet ir dėl gardaus maisto. Netgi priešingai – virtuvę turbūt reikėtų paminėti kaip pagrindinę priežastį. Ginčytis galima nebent dėl to, kuris patiekalas skaniausias, o jau vietoje su gruzinais – kada reikėtų sustoti krauti lėkštes ant stalo (ir vieną ant kitos – tikrąja to žodžio prasme, kitaip netelpa).

Bėda, kad daugelį gruziniškų skanėstų reikia valgyti ten, kur gauni, ir labai nedelsiant. Išvakarėse iškeptas ir parvežtas paplotėlis su sūriu chačiapuris gal dar bus skanus, o kaip pargabenti porciją tradicinių koldūnų chinkalių ar charčio sriubos?

Gruzijoje keletą metų gyvenusi Inga daug negalvodama atsakė, ką pati vežtų lauktuvių, – kankorėžių uogienę. Sakoma, esą ji naudinga tiems, kurie turi kvėpavimo problemų arba nori sustiprinti imuninę sistemą. Boržomio ir Abastumanio regionuose galima pamatyti nemažai šios uogienės, vienos populiariausių Gruzijoje, pardavėjų. Pasirodo, jos nesunku pasigaminti pačiam – receptą galima rasti čia.

„Lauktuvėms taip pat siūlyčiau pirkti arbatos iš plantacijų Batumyje, – patarė pašnekovė. – Jos geriausia įsigyti iš prekeivių Batumio turguje, nors kartais galima rasti ir Tbilisyje. Bet iš Batumio geriausia – loose leaf (ne pakeliuose – red. past.) juoda arbata su citrinų poskoniu. Tikriausiai dėl to, kad arbatos plantacijos ir citrinmedžiai – vieni šalia kitų. Aišku, galima ir nuobodžių lauktuvių vežti – vyno, čačos (gruziniškos degtinės – red. past.) ir panašiai.“

Vida Press nuotr./Arbatos plantacija Batumyje
Vida Press nuotr./Arbatos plantacija Batumyje

KINIJA

Jei arbata – neįprastas siūlymas lauktuvėms iš Gruzijos, iš Kinijos ją tikriausiai daugelis vežtų net nedvejodamas. Tam neprieštarautų ir šioje šalyje studijavusi Milda: „Verčiausia iš Kinijos vežti kokybišką žaliąją ir ulongo arbatą, nes Lietuvoje nėra didelės jų įvairovės ir tikrieji arbatos gurmanai visada vertina tokias lauktuves. Kiniški saldumynai lietuviams dažniausiai neskanūs, nebent dėl egzotikos... Yra nustebinę ir netradiciniai vakarietiškų užkandžių variantai, pavyzdžiui, mėlynių ar obuolių skonio bulvių traškučiai...“

Vida Press nuotr./Oolong arbatžolės
Vida Press nuotr./Oolong arbatžolės

ŠRI LANKA

Kad arbata – bene geriausias suvenyras ir iš Šri Lankos, įtikinėti nereikia. Mažai kas negirdėjęs Ceilono arbatos – būtent taip ši sala vadinta anksčiau. Šri Lanka yra trečia pasaulyje pagal arbatos gamybą ir viena didžiausių jos eksportuotojų. Nors geros ir net dailiai supakuotos arbatos ar jos rinkinių galima įsigyti maisto prekių parduotuvėse, patartina apsilankyti arbatos plantacijose, kur jos lapelius vietos moterys skina rankomis. Ten ne tik rasite arbatos lauktuvėms – plantacijų lankytojams rengiamos ekskursijos, galima pamatyti, kaip gaminama arbata, ir sužinoti, kuo viena jos rūšis skiriasi nuo kitos. Dar daugiau – čia pat įrengtoje kavinukėje galima paragauti sudominusios arbatos. Bene geriausios plantacijos – Nuvara Elijoje centrinėje šalies dalyje.

Dar vienas pasirinkimas lauktuvėms – prieskoniai. Ne veltui europiečiai kadaise sukardavo ilgą kelią dėl Ceilono cinamono... Šalyje turistų laukia ne vienas prieskonių sodas. Turistai gali iki soties apžiūrinėti prieskoninius augalus, fotografuoti jų žiedus ir vaisius, o galiausiai įsigyti ne tik cinamono, bet ir čili, ciberžolės, pipirų, kardamono, gvazdikėlių, kumino. Bet verčiau tuose soduose apsiriboti nuotraukomis – ne prastesnės kokybės, tik 2–3 kartus pigesnių prieskonių galima įsigyti prekybos centre.

Vida Press nuotr./Vyras ruošia cinamoną
Vida Press nuotr./Vyras ruošia cinamoną

INDONEZIJA

Vis daugiau lietuvių atostogoms renkasi Indoneziją. Jei kelionių maršrutas nusidrieks iki šios salų valstybės, galėsite draugams parvežti ne tik egzotiškų įspūdžių, bet ir egzotiškų lauktuvių. Ten gyvenantis Andrius siūlo nupirkti liuvako kavos (Kopi luwak)brangiausios pasaulyje. Liuvakas (arba palminis musangas – nedidelis, į katę ar kiaunę panašus gyvūnėlis) minta kavos pupelėmis, tik jų iki galo nesuvirškina. Su išmatomis pašalintos pupelės surenkamos, nuvalomos ir sumalamos, o tuomet virsta brangiu gėrimu. Pasak Andriaus, kavinėje puodelis šios kavos gali kainuoti ir 6 eurus.

Vida Press nuotr./Kopi luwak
Vida Press nuotr./Kopi luwak

Jei nepriimtinas šios kavos gamybos būdas ir kaina, galima parvežti imbierinių saldainių, kokoso pieno miltelių, šviežios vanilės, sambal – aštraus čili padažo, cukranendrių gėrimo ar pačių cukranendrių vaikams pagraužti, įvairių egzotiškų vaisių (pavyzdžiui, pasifloros) sirupo, rudojo palmių cukraus meduolių forma.

INDIJA

Aštriai ir saldžiai – taip siūlo pradžiuginti draugus ir artimuosius Agnė Majauskaitė ir Eglė Janulevičiūtė Raie Dey, Delyje įkūrusi kelionių agentūrą „India Miles Tours & Travel“.

Jų skaniame sąraše iš Indijos:

mangų sūris (papad) – obuolių sūrį primenantis saldumynas, gaminamas iš mangų minkštimo ir cukraus, o tuomet išdžiovinamas saulėje,

guavos – šiuos nesuminkštėjusius žalios spalvos vaisius patogu transportuoti, o parsivežus galima panokinti, kad taptų saldesni, arba dar kietus, supjausčius riekelėmis, ragauti su specialiu prieskonių mišiniu (chaat masala).

Vida Press nuotr./Guavos vaisių pardavėjas Indijoje
Vida Press nuotr./Guavos vaisių pardavėjas Indijoje

cinamonas – jei prieskonių turguje pamatysite kažką panašaus į medžių žieveles, žinokite, tai tikras cinamonas – saldaus, pamažu išryškėjančio skonio.

palmių arba cukranendrių cukrus (jaggery/gur) – gaminamas iš palmių žiedų arba cukranendrių syvų, kurie kaitinami, kol virsta tirštu sirupu. Šis cukrus parduodamas stambiais gabalais, panašiais į duonos kepalus. Kur kas sveikesnis už įprastą cukrų, lėčiau pasisavinamas, skatina ląstelių atsinaujinimą.

čili pipirų, pomidorų, mangų, morkų marinatai (pickle/aachar) – jie tinka prie mėsos, žuvies, daržovių patiekalų. Ypač skanus – pomidorų, o pagamintas iš morkų – mažiau aštrus, artimesnis lietuviškam skoniui.

VIETNAMAS

Vietnamas taip pat nebėra vien tolimas ir lietuviams nepažįstamas kraštas. „Ne paslaptis, kad ten galima rasti įvairiausių egzotiškų vaisių ir kartais turistai išdrįsta jų parsivežti namo, nepaisant galimybės, kad ras kokį sukiužusį marmalą lagamine, – sakė šioje šalyje gyvenusi ir knygą apie tai „Šešeri metai Saigone“ išleidusi žurnalistė Vita Vilimaitė Lefebvre Delattre. – Taip esu mamai atvežusi įdomų, iš išorės ciklameninės spalvos, su žaliais ilgais „plaukais“, o viduje baltą su juodais taškeliais drakonvaisį (dragon fruit) arba pitają. Rasite bet kokiame turguje.“

Vida Press nuotr./Drakono vaisiai
Vida Press nuotr./Drakono vaisiai

Pašnekovės manymu, nėra įdomesnės dovanos smaguriams nei prancūzų verslininkų sukurtas „Marou“ šokoladas iš vietnamietiškų geriausios kokybės kakavos pupelių. Šis šokoladas keliauja po pasaulio parduotuves ir parodas, o gerbėjų ratas auga kasmet. „Mano vyras mamai iš Vietnamo visada parveždavo kavos. Sako, kad ten ji tikrai nebloga. Paieškokite „Trung Nguyen“ prekių ženklo“, – pasakojo žurnalistė.

PRANCŪZIJA

V.Vilimaitė Lefebvre Delattre nepagailėjo patarimų ir planuojantiems kelionę į Prancūziją, kur dabar gyvena. „Nors macaron – prancūziški migdolų pyragaičiai – puikuojasi ne vienoje kepyklėlėje Lietuvoje, vis tik smagu parvežti gražią dėžutę draugams ar šeimai lauktuvių iš Paryžiaus, – patarė ji. – Geriausius rasite „Ladurée“ ar „Pierre Hermé” konditerijos parduotuvėse.

Vida Press nuotr./„Ladurée“ parduotuvėje
Vida Press nuotr./„Ladurée“ parduotuvėje

Seniau už mane Prancūzijoje gyvenanti draugė Goda pataria paieškoti geros foie gras puodynėlės. O dar geriau – prancūziškų figų ar svogūnų uogienės, tikrai neprašausite. Man patinka „Comtesse du Barry“ produktai.“

Dar viena idėja – druska. „Lyg ir keistai skamba, bet visi pasaulio šefai pritartų, kad prancūziška druska yra tikrai ypatingo skonio. Gyvenantis Paryžiuje amerikietis kulinarinių knygų autorius Davidas Lebowitzas pataria rinktis „Fleur de Sel de Guerande“ arba „Fleur de Sel de Camargue“ rūšis“, – vardijo Vita.

ITALIJA

Italo Nicolos žodžiais, kiekviename jo šalies regione reikia ieškoti vis kitokių skanių lauktuvių. Pavyzdžiui, iš Sicilijos galima parvežti tradicinio pyrago cassata siciliana, iš Lombardijoje esančios Mantujos – trupininio pyrago sbrisolona. Sūrio mėgėjams turėtų patikti kietas avies pieno sūris pecorino iš Toskanos arba pusminkštis scamorza (gali būti ir rūkytas – scamorza affumicata) iš pietų.

Vida Press nuotr./Sūris scamorza
Vida Press nuotr./Sūris scamorza

Pastos mėgėjams pietiniame Apulijos regione galima nupirkti kriaukleles primenančių orecchiette (it. ausytės), o netoli Romos esančiame Abruco regione – spaghetti alla chitarra (it. spagečiai, pagaminti su gitara – taip vadinamas jiems gaminti naudojamas prietaisas, turintis tarytum stygas).

Ne prastesnis pasirinkimas lauktuvėms – alyvuogių aliejus (ypač iš pietinių regionų, pavyzdžiui, Apulijos), saliamis, vynas, o jei lankotės Venete (kur yra turistų pamėgta Venecija) – vynuogių degtinė grapa. Kad būtų originaliau, galima paieškoti juodos.

TURKIJA

Stambule gyvenantis Sinanas pirmiausiai pasiūlė dairytis lukumo, dar vadinamo turkišku gardėsiu – spalvotos želė iš krakmolo ir cukraus, pagardintos rožių vandeniu, mastika, bergamote, citrinomis, kartais – pistacijomis, datulėmis, lazdyno riešutais, cinamonu ir gausiai apibarstytų cukraus pudra arba kopra.

Dar vienas variantas namie laukiantiems saldėsių mėgėjams – baklava (saldus filo tešlos pyragas, pagardintas riešutais ir medumi ar sirupu). Jei tokius saldumynus nedrąsu vežti bagaže, Sinanas pasiūlė nupirkti turkiškos ar obuolių arbatos. Stipresnių gėrimų mėgėjams tiktų yeni raki (turk. naujoji rakija – taip tradicinis turkų gėrimas rakija, gaminamas iš vynuogių, razinų ir anyžių, pradėtas vadinti 1937-aisiais), turkiškas vynas „Doluca“.

Vida Press nuotr./Gėrimas Yeni Raki
Vida Press nuotr./Gėrimas Yeni Raki

Jei keliausite į Turkijos pietus tinkamu metu, ieškokite figų. Šviežias – sultingas, saldžias ir nė iš tolo neprimenančias tų, kurias parduoda mūsų prekybos centruose – valgykite iškart, nes kelionės lėktuvu jos tikrai neištvers, o draugams paieškokite džiovintų.

LIBANAS

Tarekas iš netoli nuo Turkijos esančio Libano atsiuntė ilgą sąrašą gardžių patiekalų. Tiesa, ne viskas tiktų lauktuvėms – kažin ar būtų patogu parvežti taboulé (salotų iš petražolių), kibbeh (patiekalo iš bulguro, svogūnų ir maltos mėsos), viščiuko kepenėlių su granatų sirupu, bulvių su prieskoniais ar knafeh (saldaus sūrio deserto su pistacijomis ir cukrumi).

Bet indelis humuso ar moutabbal (rūkyto baklažano ir tahini – sezamų pastos – užtepėlės), o gal net mankouche (picą primenantis paplotėlis su čiobreliais, sūriu ir malta mėsa, kurį galima suvynioti) galėtų rasti vietos lagamine. Kaip ir kai kurie saldėsiai: halawet el jibn (ritinėliai iš manų, sūrio, cukraus ir vandens), atayef (per ramadaną dažnai valgomi pyragaičiai su kremo ir riešutų įdaru), znoud el sit (traškūs pyragaičiai su įdaru).

Vida Press nuotr./Libanietiški saldūs kepiniai
Vida Press nuotr./Libanietiški saldūs kepiniai

IZRAELIS

Greta esančio Izraelio virtuvė itin įvairi, todėl ir lauktuvės gali būti pačios įvairiausios, tvirtina ten studijavusi žurnalistė Indrė Anskaitytė „Jei Izraelyje lankotės vasarą, bet kuriame turguje galima nusipirkti labai skanių ličių, kuriuos patogu vežti, nes jie gerai apsaugoti kieto apvalkalo. Ir kainuoja jie Izraelyje kur kas pigiau nei Lietuvoje, be to, yra švieži.

Daugelis turistų užklysta į Jeruzalės Mehane Yehuda turgų. Ten būtinai sustokite chalvų skyriuje. Nors tikrai skanių ir kitokių skonio nei Lietuvoje chalvų galima įsigyti ir prekybos centre, turguje jų galima paragauti. Chalvų būna daugybės skonių. Jos nepigios, bet tikrai vertos savo kainos. Izraelio virtuvėje justi stiprus Vidurio Rytų skonis, tad lauktuvių galima parvežti ir baklavos.

Vida Press nuotr./Chalva Mehane Yehuda turgavietėje
Vida Press nuotr./Chalva Mehane Yehuda turgavietėje

Be saldėsių ir vaisių, turguje galima įsigyti įvairiausių prieskonių, itin dažnai naudojamų Izraelio virtuvėje. Jų skonis ir aitrumas skiriasi nuo prieskonių, kuriuos galima įsigyti Lietuvos parduotuvėse. Pavyzdžiui, ciberžolės, kumino, šafrano, za’ataro

Prieš pat skrydį galima nupirkti naminio humuso su ką tik iškepta pita. Per 4 valandų skrydį tikrai nesuges ir nepraras šviežumo, o draugus bus galima pavaišinti tikrai geru ir tikru humusu ir pitomis, kurių Lietuvoje dar mažoka (tik į rankinį bagažą humuso imti nepatartina, nes tikriausiai būtų laikomas skysčiu).“

SUOMIJA

Jei Vidurio Rytų regionas atrodo visomis prasmėmis per karštas, galima atostogauti šiaurėje, pavyzdžiui, Suomijoje. Helsinkyje gyvenantis Juhana lauktuvėms pirmiausiai pasiūlė salmiakki – sūrių lakricos saldainių, itin populiarių Šiaurės kraštuose. Juos gamina ne viena kompanija, bet pašnekovas pirmenybę teikia šiems.

Vida Press nuotr./Salmiakki
Vida Press nuotr./Salmiakki

Dar viena idėja lauktuvėms – leipäjuusto (suom. duona-sūris), pagal specialią technologiją gaminamas baltas sūris, paprastai skanaujamas su lakkahillo – tekšių uogiene. Ir vienas, ir kitas patiekalas kilęs iš Laplandijos, bet jie parduodami visoje Suomijoje.

Be to, kiekvienoje maisto parduotuvėje galima rasti karjalanpiirakka – Karelijos pyragaičių. Anksčiau jie buvo įdaromi bulvių koše ar ropėmis, dabar dažnai – ryžiais.

LATVIJA

Dauguma latvės Zintos pasiūlytų lauktuvių tikriausiai nenustebins – tų pačių ar panašių dalykų galima rasti Lietuvos parduotuvėse. Bet vis tiek būtų smagu jų gauti – juk lauktuvės! Juoba kad dauguma gerokai pasaldintų dieną.

Pirmas latvės pasiūlymas – „Skrīveru Gotiņa“ (pieniški saldainiai – mums gerai žinoma „Karvutė“). Taip pat – zefyrai, Rygos šprotai, ruginė duona ir ėrienos filė. „Šie produktai greitai nesuges, aš pati juos irgi vežčiau į užsienį“, – pažymėjo Zinta. Vietoj garsiojo „Rygos balzamo“ ji rekomendavo alų „Labietis“

BULGARIJA

Dar viena žurnalistė, knygos „Prisijaukinti Bulgariją“ autorė Virginija Pupeikytė-Dzhumerova idėjų lauktuvėms pasiūlė paieškoti jos puslapiuose. Pašnekovės žodžiais, visos šalies į lagaminą nesusipakuosi ir šilčiausi kelionės įspūdžiai greičiausi liks užfiksuoti fotoaparate, vis dėlto į namus galima parsivežti bent dalelę Bulgarijos ir ten smagiai praleisto laiko:

– rožių produktų. Bulgarija garsėja aukštos kokybės rožių aliejumi ir įvairiais gaminiais iš jo. Ten galima įsigyti ne tik švelnaus, salstelėjusio kvapo kvepalų, muiliukų, veido, rankų ir kūno kremų, lūpų balzamų, makiažo valiklių, vyrams skirtų kosmetikos priemonių, bet ir rožių marmelado ar ledinukų.

– jogurto produktų. Tik šioje Balkanų pusiasalio dalyje aptinkama geroji bakterija Lactobacillus bulgaricus, dėl kurios Bulgarija garsėja ypatingo skonio jogurtu. Gal lagamine vietos atsirastų ir jam?

– lukankos. Taip vadinama tradicinė vytinta bulgariška dešra. Turguje ar parduotuvėje ją atpažinsite iš neįprastos formos – lukanka ne apvali, o suspausta, todėl atriekti jos gabalėliai yra beveik taisyklingo stačiakampio formos. Pagardinta daugybe stiprių, bet natūralių prieskonių.

Vida Press nuotr./Vytinta bulgariška dešra Lukanka
Vida Press nuotr./Vytinta bulgariška dešra Lukanka

– čubricos. Daugybė bulgariškų patiekalų (ypač mėsos) pagardinti tenykščiu prieskoniu чубрица. Lietuvoje jį labiausiai atitinka čiobrelis, bet tai ne tas pats. Bulgarijoje šis prieskonis labai įprastas. Turguje paklausus, ar turi čubricos, pardavėjas gali net įsižeisti!

– alkoholio. Pasakoti kelionės įspūdžius gali būti smagu ragaujant atsivežto bulgariško vyno ar rakijos. Nebuvusius Bulgarijoje galite nustebinti parvežę mastikos – anyžių skonio ir kvapo alkoholinio gėrimo. Praskiesta vandeniu mastika nusidažo baltai. Lietuviams kiek neįprastas ir mėtinis likeris, vadinamas menta, kurį sumaišius su „Sprite“ galima paruošti gaivų kokteilį.

OMANAS

Datulės – šviežios, džiovintos, įdarytos riešutais ar aplietos šokoladu, datulių vynas, datulių džemas, sausainiai su datulėmis, datulių batonėliai, net datulių medus (tiksliau, sirupas – jis tik taip skambiai vadinamas) – geriausios valgomos lauktuvės iš Omano yra bet kas, pagamintas iš datulių.

LOTYNŲ AMERIKA

Keliaujantieji į Lotynų Ameriką retai apsiriboja viena valstybe, tad ir lauktuvėmis galima pasirūpinti ne iš visų aplankytų šalių, o iš viso žemyno. Ko ten ieškoti, pataria skersai ir išilgai jį išmaišiusi keliautoja, viena iš kelionių agentūros „Travel Planet“ įkūrėjų, knygos „Pietų Amerika: metai su kuprine Naujojo pasaulio keliais“ autorė Žydronė Lukšytė.

Matė. Žolelių gėrimas, tradicinis Argentinoje, Paragvajuje, Urugvajuje ir dalyje Brazilijos bei Čilės. Geriamas iš specialaus puodelio su šiaudeliu. Įdomus ne tik kartokas šio gėrimo skonis, bet ir pats gėrimo procesas – vienu puodeliu galite dalintis su šeima ar draugais (puodelis vis papildomas karštu – ne verdančiu! – vandeniu). Ne visiems vienodai patinka, bet jei „užsikabinai“, beveik nereikės kavos! Be to, matė stimuliuoja virškinimą (kaip kitaip argentiniečiai sudorotų visus tuos kilograminius kepsnius) ir suteikia energijos. Nusipirkti galima Argentinoje, Paragvajuje, Urugvajuje ir Brazilijoje.

Vida Press nuotr./Matė ir jos gėrimui skirtas indas
Vida Press nuotr./Matė ir jos gėrimui skirtas indas

Pasiflorų tyrė. Lietuvoje dar nelabai parduodama (ypač mažmeniniam klientui) pasiflorų tyrė yra nuostabus dalykas! Jei kurioje Vilniaus senamiesčio kavinėje jau ragavote deserto su pasifloromis, galbūt žinote, koks puikus jos kvapas ir kaip švelni rūgštelė pradžiugina gomurį, paragavus šio vaisiaus, net jei ir nedaug jo būna įdėta į desertą. Pamirškite tai! Gryna pasiflorų tyrė to skonio ir kvapo turi kur kas daugiau, ir į savo gaminamus desertus jos galite nepagailėti. Iš šios „žaliavos“ galėsite pasigaminti nuostabaus skonio ledų, pyragų ar įmaišyti į sulčių gėrimą (tinka ir alkoholiniams kokteiliams). Palaima skonio receptoriams! Nusipirkti galima Peru, Kolumbijoje, Kosta Rikoje, Čilėje ir kt. lotynų šalyse.

Achi pipirų milteliai ir padažai. Tai – Andų regiono pipiras, šiek tiek panašus į čili, bet švelnesnis. Achi būna raudonos, geltonos ar oranžinės spalvos. Jo dedama į įvairius patiekalus (geltonasis achi ypač tinka jūros gėrybių patiekalams), iš jo gaminami skanūs padažai. Čilėje parduodami ir rūkyti achi (tiek džiovinti, tiek sutrinti į miltelius) – pastarieji itin pagardina mėsos patiekalus. Galima nusipirkti Peru, Bolivijoje, Čilėje.

Čimičiuri žolelių rinkinys. Nėra geresnio kepsnio „palydovo“, kaip čimičiuri padažas. Jis gaminamas iš įvairių žolelių, kurios užpilamos aliejumi ir trupučiu acto (paliekama bręsti bent kelioms valandoms – kad ir parai). Kartais šis padažas atrodo labiau raudonas, kitąkart – labiau žalias, priklausomai nuo to, kokių žolelių į padažą įdėta daugiau. Paprastai rinkinį sudaro įvairiomis proporcijomis sumaišytos džiovintos žolelės ir prieskoniai: petražolės, achi pipiras, raudonėlis, paprika, česnakas ir kt. Nusipirkti galima Argentinoje ir Urugvajuje, maisto turgeliuose.

Kokos saldainiai. Grynų jos lapų per sieną gabenti negalima, tačiau galite parsivežti produktų iš kokos: saldainių, arbatos. Skonis neypatingas, tačiau kokos lapai pasižymi antiseptinėmis ir nuskausminančiomis savybėmis. Jei kartkartėmis kamuoja gerklės skausmas, nerasite geresnio natūralaus vaisto, kaip kokos saldainiai (ypač pagamintų su medumi). Nusipirkti galima Peru, Bolivijoje, Kolumbijoje.

Vida Press nuotr./Kokos saldainiai
Vida Press nuotr./Kokos saldainiai

Kakavos drožlės. Viena iš nedaugelio šalių (kaip ir Lietuva), kur gaminamas karštas šokoladas (o ne paprasta kakava), yra Nikaragva. Ir gaminamas jis ne iš kakavos miltelių, o iš kakavos drožlių (skonio tikrai daugiau)! Parsivežę jų į Lietuvą, galėsite nesunkiai pagaminti šeimai ar draugams nuostabų desertą, o kvapas vilios ir kaimynus ;) Patobulinimas Nikaragvos stiliumi – į verdamą šokoladą pilkite ne pieno, o šviežių apelsinų sulčių. Nepakartojamas skonis ir kvapas! Nusipirkti galima Nikaragvoje, Kosta Rikoje ir Panamoje.

Bolivinės balandos kruopos (auginamos Andų regione). Parduodama ir Lietuvoje, ekologinėse maisto produktų parduotuvėse. Tačiau, be abejo, Lotynų Amerikoje jos gerokai pigesnės ir šviežesnės. Manoma, kad tai – viena maistingiausių ir sveikiausių kruopų pasaulyje. O ir skanu bei įdomu jas valgyti, mat nepervirtos kruopos smagiai traška burnoje. Virtomis nusausintomis kruopomis tinka pagardinti salotas, įberti jų į sriubas ir, žinoma, virti košes. Nusipirkti galima Peru, Bolivijoje, Kolumbijoje, Čilėje, Argentinoje ir kt.

Produktai su acai uogomis (sultys arba tyrės). Pasaulis eina iš proto dėl acai uogų (jos auga Brazilijoje), nes manoma, kad ji – viena sveikiausių uogų pasaulyje, prisotinta vitaminų bei mineralų. Bet ji tiesiog skani! :) Brazilijoje iš šių uogų tyrės gaminamas itin paprastas, bet puikus desertas, skoniu primenantis šokoladinius ledus (su lengvu slyvų atskoniu). Tereikia šią tyrę lengvai išplakti (prieš tai atšaldytą šaldiklyje), įmaišyti truputį vandens ir priedų pagal skonį (brazilai itin mėgsta įberti granolos). Svečiai neatspės, iš ko pagamintas šis šerbetas. Galima nusipirkti Brazilijoje.

Fotolia nuotr./Acai uogos
Fotolia nuotr./Acai uogos

Peruvinės dumplūnės džemas. Peruvinę dumplūnę pradėta auginti ir Lietuvoje, prekybos centruose jos neretai galima rasti. Tačiau niekas nesugalvoja pagaminti iš jos džemo. O gaila... Jis taip puikiai tinka prie baltųjų sūrių arba pusryčiams ant skrebučio ar kruasano. Nusipirkti galima Peru.

Rankų darbo šokoladiniai saldainiai su vietos vaisiais. Peru Kusko mieste gausu nedidelių šokolado fabrikėlių, kur gaminami rankų darbo saldainiai su vietos (mums – egzotiniais) vaisiais: peruvine dumplūne, pasifloromis, čirimoja (liet. peruvinė anona), mango ir kt. Jei lagaminas per mažas parvežti šeimai šių vaisių (arba neleidžia apribojimai), visuomet atsiras vietos keliems saldainiams. Nusipirkti galima Peru.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Video

24:54
57:15
01:19

Visi į lauką!

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas
Parašykite atsiliepimą apie MAISTO rubriką