Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2018 09 09, 18:00

Ištrauka iš knygos „Namai be atliekų“: kaip sumažinti maisto atliekų kiekį?

Yra ir daugiau būdų sumažinti maisto atliekų kiekį, ne vien naudojant kintamas atsargas. Jau aptarėme, kad prieš apsiperkant reikia susidaryti pirkinių sąrašą. Jei valgį dar ir tieksite mažomis porcijomis, šildysite likučius ir naudosite šaldymo metodus – nesuvalgyto ar sugedusio maisto, kurį tenka kompostuoti, kiekis dar labiau sumažės. Pavyzdžiui, ledo formelėse galite užšaldyti prieskoninių žolelių arba vakarienės likučius padalyti mažesnėmis porcijomis, sudėti į stiklainius ir užšaldyti. Aš neišmetu likusių ir šaldiklyje laikomų mėsos bei žuvies kaulų – visų pirma išverdu iš jų sultinį ir tik tada kompostuoju.
Knygos viršelis ir iliustracija
Knygos viršelis ir iliustracija / Leidyklos nuotr.

Net ir dedant visas įmanomas pastangas, kompostuojamų atliekų išvengti, ko gero, nepavyksta jokioje virtuvėje. Štai sąrašas gudrybių, kurios man padeda nešvaistyti maisto:

Papildykite. Moliūgo likučiai puikiai papildo sūrių blynų skonį. Vanduo, likęs išvirus makaronus – jų padažą.

Iškepkite. Mano namiškiai ne itin mėgsta lapinius kopūstus, bet dievina iš jų pagamintus traškučius. Kepkite juos orkaitėje 180 laipsnių temperatūroje apšlakstę alyvuogių aliejumi ir apibarstę druska.

Surinkite. Šaldiklyje laikau stiklainį, į kurį renku sužiedėjusios duonos likučius. Kai stiklainis prisipildo, gaminu duonos pudingą.

„Dovaldė Butėnaite Photography“ nuotr./Bea Johnson „Miesto laboratorijoje“
„Dovaldė Butėnaite Photography“ nuotr./Bea Johnson „Miesto laboratorijoje“

Sudžiovinkite. Galite naudoti džiovyklę, bet ekonomiškai labiausiai apsimoka džiovinti saulėje arba gryname ore. Prieskonines žoleles surišu į mažus ryšelius ir palieku džiūti šiltoje, sausoje vietoje (idealiausia – palėpėje) – taip geriausiai išlieka spalva ir kvapas. Sumaišę džiovintus maltus salierų lapelius su druska, gausite salierų druską.

Pakeiskite. Mano vaikai nemėgsta košės su razinomis, todėl jas išimu iš dribsnių ir sudedu į sausainių tešlą.

Fermentuokite. Iš vyno ar vaisių likučių galima pasigaminti naminio acto. Jums reikės acto grybo, kurį paprastai galima įsigyti aludariams ir vyndariams mėgėjams skirtose parduotuvėse.

Sutarkuokite. Tarkuotais obuoliais skaninkite salotas, o tarkuota sausa duona (džiūvėsėliais) – keptas daržoves ar apkepus.

Pakabinkite. Jeigu jogurto galiojimo laikas pasibaigė, bet jis dar nesupelijo, aš jį paskaninu prieskoniais ir pakabinu virš kriauklės audeklo atraižoje, kad gaučiau minkštą sūrį (bet jūs tai jau žinote).

Atgaivinkite. Apvytusius salotų lapus galima atgaivinti įmerkus į vandenį su ledukais.

Leidyklos nuotr. /Knygos iliustracija
Leidyklos nuotr. /Knygos iliustracija

Išspauskite sultis. Neišmeskite morkų galų į kompostą – sutrinkite kartu su vaisiais ir daržovėmis gamindami žaliąjį tirštąjį kokteilį.

Supjaustykite. Kai turime per daug vaisių, juos supjaustau ir sudedu į lėkštę – namiškiai labai greitai suvalgo!

Išvirkite sriubą. Dieną prieš apsipirkimą sumetu visas šaldytuve užsilikusias daržoves į puodą su vandeniu bei vištienos kaulais ir išverdu sriubą. Artišokų lapų likučiai ir žirnelių ankštys – puikus kreminės sriubos pagrindas.

Marinuokite. Iš savo mamos išmokau vynuoges ar džiovintus vaisius užpilti brendžiu: palaikius kelis mėnesius (ar net kelerius metus) gaunamas stiprus desertas.

Neutralizuokite. Jei ketinate išmesti patiekalą, nes jis per aštrus, visų pirma pabandykite aštrumą neutralizuoti citrina, pieno produktais, alkoholiu ar cukrumi.

Per saldu? Neutralizuokite druska, actu ar citrina. Per sūru? Padės baltojo vyno šlakelis ar žiupsnelis cukraus. Per rūgštu? Įberkite sodos.

Pasiūlykite draugams, mokyklai, maisto bankui. Jei neapskaičiavote ir pagaminote per daug maisto arba užauginote per daug vaisių ar daržovių, pertekliumi pasidalykite su kitais. Ko gero, kiekvienas apsidžiaugtų netikėtai gavęs šviežių citrinų.

Konservuokite. Iš pernokusių vaisių galite išvirti uogienę, o daržoves – marinuoti arba surauginti.

Paieškokite informacijos internete. Visagalis „Google“ jums patars, ką daryti su maisto likučiais.

Kurkite (improvizuokite). Kumpio likučiais paskaninkite žirnių sriubą, iš apdaužytų obuolių išsivirkite obuolienę, o iš vaisių sulčių pasigaminkite saldžias vaisines juosteles.

Laikykite permatomose talpose. Likučių galiojimo laiką galima pratęsti tinkamai juos laikant. Mes likučius laikome skaidraus stiklo stiklainiuose – taip maistas puikiai matomas ir nepasimiršta.

Vida Press nuotr./Maisto produktai lentynoje
Vida Press nuotr./Maisto produktai lentynoje

Išgaukite tirštesnę ar skystesnę tekstūrą. Kartais sriuba ar padažas užsistovi šaldytuve, nes tekstūra yra per skysta ar per tiršta. Sutirštinti galite naudodami kukurūzų krakmolą, o skystesnę tekstūrą išgausite atskiedę vandeniu.

Sunaudokite visą. Geriausias būdas sunaudoti visą produktą – nelupti jo. Bet jei nupjaunate ar nulupate brokolio stiebą, ne išmeskite jį, o sudėkite į tą patį ar kitą patiekalą.

Pagražinkite. Man patinka suruošti kokteilių vakarėlio užkandžius iš likučių. Tai linksmas būdas sunaudoti šaldytuve užsilikusį maistą prieš savaitinį apsipirkimą. Iš likučių iškeptą picą galima supjaustyti vieno kąsnio gabalėliais, mėsos ir kruopų įdarą – sudėti į cikorijų lapus, šaukštus, nedideles taureles, įdaryti juo grybus. Nupjaustytus biskvito gabalėlius arba pyrago likučius galima sluoksniuoti su plakta grietinėle, šviežiais vaisiais ir pasigaminti naują desertą. Prancūzijoje toks pagražintas patiekalų patiekimas vadinamas „blefo menu“.

Sudrėkinkite. Apdžiūvusį prancūzišką batoną apipurkškite vandeniu ir pašildykite orkaitėje – skonis bus kaip šviežiai iškepto.

Patikrinkite sandarumą. Nesandariai laikomos kruopos ir grūdai greičiau apkarsta, juos gali apnikti vabzdžiai. Sandarus indas pailgina galiojimo laiką: nuo tada, kai produktus pradėjome laikyti stiklainiuose su sandariais dangčiais, maiste nė karto nesame pastebėję jokios skruzdės ar vabalėlio.

Šie patarimai – iš neseniai lietuviškai pasirodžiusios knygos „Namai be atliekų“ (leidykla „Dvi tylos“). Jos autorė Bea Johnson – judėjimo, vadinamo „zero waste“ pradininkė ir populiarintoja. B.Johnson ragina tapti sąmoningesniais vartotojais, kritiškai pergalvoti kasdienius mūsų pasirinkimus ir, svarbiausia, pradėti bent jau nuo mažų žingsnelių. Tai tikrai įmanoma kiekvienam!

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie MAISTO rubriką