Iš karto matosi, kad lietuviška dargana pietietiško temperamento neužgesino – pašnekovas nuolat atsistoja, savo teiginius iliustruoja energingais rankų mostais ir iš virtuvės vienas po kito nešamais šviežiais produktais. Apie juos ir sukasi mūsų pokalbis.
Itališką skonį kuria lietuviškais produktais
„Į Lietuvą atsikrausčiau prieš 14 metų. Iš pradžių buvau vyno konsultantas ir mokiau derinti vyną su maistu. Tačiau labai norėjau atidaryti tradicinę itališką tratoriją, kurioje žmonės galėtų maistą valgyti, o ne ragauti. Kokybišką ir sotų maistą“, – pabrėžia italas.
„Trattoria da Flavio“ siūlo tradicinių itališkų patiekalų ir vyno, taip pat čia galima paskanauti iš šios šalies kilusių desertų. Nors patiekalai – tiesiai iš itališkos šeimos virtuvės, jie kuriami naudojant lietuviškus ingredientus.
„Nemėgstu importuotų produktų. Nenoriu mėsos iš Argentinos, Ispanijos ar Prancūzijos, – susiraukia Flavio, kiekvienos šalies pavadinimą nuvydamas rankos mostu. – Lietuvoje irgi yra puikios jautienos, reikia tik mokėti išsirinkti. Arba pomidorai! Juk jei perki importuotą pomidorą, jis greičiausiai sunoko jau važiuodamas į Lietuvą, o ne ant augalo. Kai perku lietuvišką daržovę, žinau, kad ji ant prekystalio atkeliavo tiesiai iš lysvės. Tai labai svarbu“.
Dėl šios priežasties tratorijoje nėra nuolatinio meniu – kasdien ruošiami tik tokie patiekalai, kuriems pavyko gauti šviežių produktų, virtuvės šefo kas rytą parvežamų iš sostinės ir Kauno turgaviečių.
Trys taisyklės gardžiam patiekalui
Anot Flavio, yra tik trys dalykai, kurie būtini geram patiekalui paruošti. Gerai įrengta virtuvė, profesionalus šefas ir kuo kokybiškesni produktai. Geriausia – tokie, kurie pagaminti vietoje. O jei nėra galimybės – tuomet tinka ir importuoti, tačiau labai svarbu tinkamai atsirinkti.
„Lietuvoje nėra daug jūros gėrybių, tad tenka jas importuoti. Tačiau nesirenku produkcijos iš Singapūro, Indijos ar Vietnamo. Perku tik Viduržemio jūros gerybes, aukščiausios rūšies produktą. Už jį tenka sumokėti daugiau, tačiau garantuoja gardų maistą mano klientams. Arba česnakai. Itališkoje virtuvėje naudojama labai daug česnako, kurį perkame lietuvišką arba iš Europos šalių. Man buhalterė sako, kad pirkčiau kinišką – jis tris kartus pigesnis. O aš jai sakau – „Ar tu žinai, kiek ten pesticidų? Pati ir naudok, jei taip nori!“, – juokiasi Flavio.
Tuo tarpu daugumoje tratorijos patiekalų naudojamus makaronus Flavio gabena tiesiai iš jų tėvynės – Italijos.
Virtuvėje karaliauja „La Molisana“
Kalbai pasisukus apie makaronus, šefas nukulniuoja į virtuvę ir grįžta su keliomis pakuotėmis įvairių rūšių makaronų. Ant visų puikuojasi užrašas „La Molisana“. Anot Flavio, per mėnesį tratorijos lankytojai suvalgo apie 70 kg makaronų, tad svarbu, jog šis produktas būtų ypatingai kokybiškas. Tinka net ne visi itališki makaronai.
„Dėl ko renkuosi „La Molisana“? Dėl to, kad domiuosi maistu, seku rinką. Italijos vartotojų teises ginanti agentūra „Codacons“ tikrino įvairių rūšių spagečius ir „La Molisana“ įvardijo kaip vienus geriausių ir švariausių makaronų. Kita svarbi savybė – jie apdorojami su bronza, dėl to makaronų paviršius yra šiurkštus, prie jo geriau limpa padažas. Šie makaronai yra labai kokybiški, o lyginant su kitais aukštos rūšies itališkais makaronais, pasižymi ir gera kaina“, – kalba Flavio.
Ar yra makaronų ruošimo ir valgymo taisyklių, kuriomis virtuvės šefas norėtų pasidalinti? Anot pašnekovo, svarbu pasidomėti, kad makaronai būtų užauginti be pesticidų ir jų nepervirti, nes pervirę makaronai greičiau „eina į kūną“ („Makaronas turi būti kaip dantis, al dente“, – pastuksena sau į priekinį dantį Flavio).
„Italijos virtuvė yra labai paprasta, tik skirkite jai truputį laiko ir kokybiškų produktų“.
