Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 15d. 08:04

Specialiojo policijos dueto nariai Monika ir Vaidas: „Atrodome kaip teletabiai, bet sėdime kraujo klane“

Kraujo rašto tyrimas
15min ir slideshare.net nuotraukų koliažas / Kraujo rašto tyrimas

Kur nusikaltimo vietoje galima aptikti kraujo, dar svarbiau – kiek, kaip ir ant ko jo ištiško. Atsakymų į tokius klausimus kone kasdien darbe ieško kraujo pėdsakų rašto tyrėjais tapę Lietuvos policijos pareigūnai. Kai Monika Sūdžienė ir Vaidas Kazlauskas kraujo raštą iššifruoja – lengviau tampa visai bylos tyrimo komandai: kartu su kitais surinktais įkalčiais, šie „kruvini“ duomenys leidžia kone preciziškai atkurti įvykdyto nusikaltimo scenarijų, paveikslą. Kaip sako patys tyrėjai, perskaitęs kraujo raštą, gali mėginti atsakyti į 7 svarbius klausimus apie kiekvieną nusikalstamą kraujo praliejimą.

Kiekvienam nusikaltėliui, praliejančiam bent lašą aukos kraujo, tas lašas gali pakišti koją, siekiant išvengti teisingumo.

Taip, tikimasi, nuo šiol yra Lietuvoje – mūsų šalies policija išmoko „užsirašinėti“, o svarbiausia – perskaityti unikalią informaciją: tiškusio, lašėjusio, sruvenusio ar kitaip nenatūraliai į aplinką patekusio kraujo. Beje, kraujo rašto kalba – sąvokos, terminai, iš jų sudaromos rišlios konstrukcijos, yra atskiras iššūkis šio naujo mūsų šalyje amato meistrams.

KTC archyvo nuotr./Kriminalistiniai tyrimai: kraujo raštas
KTC archyvo nuotr./Kriminalistiniai tyrimai: kraujo raštas

Viena yra surinkti duomenis ir ištirti juos savais metodais, bet kas kita – išversti, kaip sakoma, į žmonių kalbą, kad iš kraujo šifro iškoduota informacija būtų suprantama visiems. Kraujo rašto istorijos turi būti užrašytos sklandžiai, kad jas suprastų visi – bylą tiriantys kolegos policininkai, kuruojantys prokurorai, įtariamuosius ginantys advokatais, galų gale, nuosprendžius bylose priimantys teisėjai.

„Mes pasiruošę būti iki galo nesuprasti – lauksime kvietimų į teismo posėdžius, kur pasistengsime kuo suprantamiau viską paaiškinti“, – interviu 15min vienas kitam antrino pirmosios ir kol kas vienintelės Lietuvoje kraujo pėdsakų rašto tyrėjų poros nariai.

Tai Šiaulių apskrities policijos Kriminalistinių tyrimų tarnybos viršininkas Vaidas Kazlauskas ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro (KTC) Biologinių tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja Monika Sūdžienė, kurių darbą koordinuoti asmeniškai padeda ir to paties KTC „biologų“ skyriaus viršininkas Gintautas Šinkūnas.

– Kas tas kraujo raštas? – neįmantriu, bet ir nelengvu klausimu prasidėjo kriminalistikos specialistų pokalbis su 15min.

– V.Kazlauskas: Tai neeilinė tyrimų rūšis. Ne visi turi ir noro, ir gebėjimų, kad galėtų tuo užsiimti.

G.Šinkūnas: Kraujo raštas – įdomi sritis. Jo tyrimas reikalauja daugelio sričių žinių. Tai ir iš tradicinės kriminalistikos atėjusi trasologija – žinios apie pėdsakų susidarymo mechanizmą. Tai ir balistika – kokiomis trajektorijomis skrenda kulkos ar jų dalys. Tai yra ir biologija, kadangi šnekame apie kraują. Ir, be abejo, iš mokyklos laikų reikalingos fizikos žinios, nes kalbame ir apie skysčių dinamiką, inerciją, paviršių įtempimą, susidarant lašams.

Sėdim klane, braidom po kraują. Realybė nėra tokia, kaip rodo „CSI kriminalistai“, kur viskas vyksta vilose.

Kitas kraujo rašto tyrimo įdomumas – tai savotiška tarpinė būsena tarp įvykio vietos ir laboratorinių žinių. Kitaip tariant, vieni tyrėjai dirba įvykio vietoje, kiti tiria objektus laboratorijoje. O kraujo pėdsakų tyrimo atveju laboratorines žinias turi pritaikyti įvykio vietoje, modeliuoti ir atkurti situaciją.

M.Sūdžienė: Dalį informacijos susirenkame įvykio vietoje. Vyksta kraujo pėdsakų fiksavimas – fotografavimas, kampų matavimas, dėmių matavimas. Susirenkam, užsirašom, užfiksuojam viską, kas įmanoma, o tada jau laukiame likusių tyrimų rezultatų, kad galėtume viską apibendrinti.

G.Šinkūnas: O dar šie tyrimai – kaip rašinėliai. Didele dalimi tai yra ir kūrybinis darbas.

– Monika dirba Vilniuje, Biologinių tyrimų skyriuje, o Vaidas – Šiauliuose?

V.Kazlauskas: Taip, o kai prireikia – mes suvažiuojame į įvykio vietą ir atliekame komandinį darbą. Nes čia po vieną nieko nepadarysi, bent jau mes darbo pavieniui šioje srityje neįsivaizduojame.

G.Šinkūnas: Išties, tai tam tikras logistinis iššūkis, bet Lietuva nėra tokia didelė, kad būtų sunku tuos, daugiausia du šimtus kilometrų, įveikti.

Suprasti akimirksniu

  • Susidomėjimą kraujo raštu sukėlė neseniai Šiaulių apskrities VPK viešintas pranešimas, kad Lietuvoje dar neregėtus metodus pasitelkę policijos ekspertai išpainiojo mįslingą žmogžudystę. Byla, kurioje bendradarbio nužudymu kaltinamas 50-metis Pakruojo rajono gyventojas, dabar jau yra teisme. Tačiau iš pradžių, nežinodami tikrojo siužeto, kriminalistai ikiteisminio tyrimo metu klaidžiojo tarp įvairių mirties versijų, neatmesdami net savižudybės varianto.
  • 2020 m. balandžio 11 d., naktį apie 2 val. 16 min. Pakruojo r., Guostagalio kaime, namuose rastas mirusio vyro (g. 1970 m.) kūnas. Vyras aptiktas fotelyje virtuvėje su peiliu krūtinėje ir sužalotu veidu. Įtariamasis neblaivus (2,48 prom. alkoholio) namo šeimininkas (g. 1970 m.) uždarytas į areštinę. Visgi išsiblaivęs namo šeimininkas, kuris pats ir iškvietė pareigūnus, teigė, kad neprisimena, kas įvyko, kol jie miegojo. Įtariamasis tikino, jog jie nebuvo susipykę, todėl esą net neįsivaizduoja, kas galėjo atsitikti nukentėjusiajam.
  • Ypatingą darbą šiame tyrime atliko Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos ekspertai kartu su Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistais. Jie pirmą kartą atliko iki šiol mūsų šalyje dar nenaudotą kriminalistinį metodą – kraujo pėdsakų rašto tyrimą.
  • Nukentėjusiojo ir įtariamojo kraujo pėdsakų rašto tyrimas šioje nužudymo byloje padėjo nustatyti, kad nukentėjusysis tikriausiai buvo nužudytas sugėrovo, t. y. namo šeimininko. Įtariamojo kaltė bus įrodyta arba paneigta bylą išnagrinėjus teisme.

– Sakykime, jūs kraują raštą užfiksuojate, bet kaip perskaitote? Kitaip tariant, kaip raštą susiejate su bylos medžiaga, kaip jis padeda atskleisti nusikaltimą?

V.Kazlauskas: Tai moksliškai patvirtinta metodika. Tikrai nėra kažkokia fantazija, laisvo pobūdžio pamąstymas, kaip galėjo būti. Kiekvienas kraujo lašas turi savo savybes. Kiekvienas atsiranda išskirtinėmis sąlygomis. Jį reikia surasti, o tada – teisingai įvertinti. Paskaičiuoti viską pagal formules. Jų nėra daug, bet matavimai vyksta labai tikslūs.

Ir, aišku, tai yra darbas su biologinės taršos šaltiniu. Kaip žinome, kraujas yra turbūt pats didžiausias patogenų šaltinis. Todėl tokių įvykių vietose mes būnam lyg teletabiai, keičiame pirštines, keičiame apsauginius kostiumus. Sėdim kraujo klane, braidom po kraują. Realybė nėra tokia, kaip rodo „CSI kriminalistai“, kur viskas vyksta vilose. Realybėje vilose niekas nežudo, tad ir mes tokių darbo sąlygų neturime – būtent todėl tokį darbą daryti realybėje, reikalingas pašaukimas, visų pirma, kad pačiam būtų įdomu.

Išskirtinis šio tyrimo požymis ir tas, kad jis daromas paskutinis. Biologinis tyrimas paprastesnis – laboratorija gavo kažkokiu tai būdu užfiksuota biologinį pėdsaką, ištyrė, ir viskas. O šiuo atveju turi gauti biologinio, trasologinio tyrimo rezultatus, susipažinti su liudytojų parodymais, lavono skrodimo išvada, įvykio vietos protokolus išnagrinėti, kamerų įrašus peržiūrėti – ir tik po to galutinę išvadą galima padaryti. Visa tai ir yra pagrindinis laiko rijikas. Turi sulaukti visų tyrimų, ir kraujo rašto tyrime visus turimus rezultatus apibendrinti, siekiant galutinai rekonstruoti įvykį.

M.Sūdžienė: Koks yra kraujo pėdsakų susiformavimo mechanizmas? Čia bendras klausimas, į kurį stengiamės rasti atsakymą, o paskui dar galime papildomai atsakyti, pavyzdžiui: Ar įtariamojo parodymai atitinka įvykio vietoje rastus pėdsakus?

V.Kazlauskas: Kiek smūgių buvo suduota? Teoriškai, galima netgi apie jų eiliškumą atsakyti. Yra 7 pagrindiniai klausimai. Bet tai nereiškia, kad jei mums juos visus ar bent kelis užduos, mes būtinai sugebėsime į juos atsakyti.

M.Sūdžienė: Kiekvienas atvejis yra individualus, reikia konkrečiai ir žiūrėti. Būna, skambina kolegos, sako, yra taip ir taip, ar galite padaryti? Tada įvertinę situaciją ir sprendžiame ar galime pagelbėti ir kaip.

V.Kazlauskas: Prieš važiuodami į įvykio vietą, paprašome pirminių nuotraukų. Įvertiname, ko tikėtis, ko mums ten gali prireikti. Perskaitai parodymus liudininkų, įtariamųjų. Tik tada, turėdamas kažkokį pirminį vaizdą, išvažiuoji į įvykio vietą. O tada įvykio vietoje dirbame nuo dviejų iki trijų dienų. Tikrai nėra taip, kad atvažiuoji, per valandą pasidarai nuotraukas, pamatuoji, ir išvažiuoji.

Dvi trys dienos gryno darbo įvykio vietoje.

Pagal taip, kaip kol kas mums sekasi – dvi trys dienos gryno darbo įvykio vietoje. Bet kiekvienu atveju tai buvo mažos įvykių vietos, po vieną kambariuką. O jei tai būtų namas ar kita didelė erdvė, kur įvyko daugiau nusikaltimo epizodų – darbas tęstųsi tikriausiai visą savaitę.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Šiaulių apskrities policijos Kriminalistinių tyrimų tarnybos viršininkas Vaidas Kazlauskas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Šiaulių apskrities policijos Kriminalistinių tyrimų tarnybos viršininkas Vaidas Kazlauskas

Vėliau, kai įgysime daugiau patirties, gal eisis greičiau. Todėl ir norime pasakyti – toks tyrimas nėra nei paprastas, nei pigus. Ir kiekvienu atveju nesistengsime jo padaryti. Įvykių nėra tiek, kad tokių tyrimų reikėtų kiekvieną dieną. Kita vertus, pradžioje esame pasiruošę bumui, kaip tai buvo kitose šalyse. Esame taip nusiteikę ir pasiruošę, kad dabar, kai pasklido žinia apie kraujo pėdsakų rašto tyrimo galimybę, užklausų jau turime pakankamai daug.

– Vaidai, paminėjote kultinį veiksmo serialą – ar veiksmas kino, TV ekrane drastiškai skiriasi nuo to, ką realybėje matote jūs, tikrieji tyrėjai?

V.Kazlauskas: Visi klausia, prašo palyginti būtent su CSI kriminalistais. Kai juos filmavo, naudojosi ekspertų paslaugomis. Ekspertams pakonsultavus, reikia pripažinti, jie parodo labai daug teisybės. Deja, gyvenimas nėra toks tobulas, ir tyrimams idealūs pėdsakai realybėje atsiranda nebent mokymų metu. O ne tikrų įvykių, praktinio darbo metu.

Taip, iš esmės CSI kriminalistuose yra viskas teisingai. Bet ilgai žiūrėti to serialo negaliu – neatlaiko nervai.

– Kodėl?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie "15MAX"