Viena didžiausių metų sporto staigmenų įvyko, kai Rūta Meilutytė gruodį netikėtai pasirodė Lietuvos plaukimo čempionate Klaipėdoje, į varžybas sugrįžusi po trejų metų pertraukos. Nors 2019 metų gegužę ji buvo paskelbusi apie karjeros pabaigą, o pastaraisiais metais treniravosi labiau savo malonumui, 2012 metų olimpinė čempionė Klaipėdoje demonstravo puikius rezultatus. „Pati apsisprendžiau, niekas nevertė. Bet galutinio sprendimo nepriėmiau, tiesiog man smagu plaukti, tad norėjau pasižiūrėti. Norisi varžybose sudalyvauti. Bet apie ateitį labai negalvoju“, – sakė 24 metų kaunietė. Į plaukimą ji grįžo tuo metu, kai skambėjo geros žinios iš pasaulio čempionato Abu Dabyje – ten Danas Rapšys iškovojo sidabro ir bronzos medalius plaukdamas laisvuoju stliumi, o Kotryna Teterevkova pirmąsyk iškopė į finalą.
Algirdo Kubaičio nuotr.
Jungtinės Karalystės verslo, finansų, ekonomikos ir politikos savaitraštis „The Economist“ kiekvienais metais renka „metų šalį“. Apdovanojimas skiriamas ne didžiausiai, turtingiausiai ar laimingiausiai valstybei, o tai, kuri, „The Economist“ nuomone, labiausiai patobulėjo 2021 m. Šiemet leidinys pirmąją vietą skyrė Italijai, o antra vieta atiteko Lietuvai. Lietuva buvo įvertinta už tai, kad gynė demokratines vertybes.
„Jei ši Baltijos valstybė būtų miestas, ji vos patektų į 40 didžiausių Kinijos miestų pagal gyventojų skaičių sąrašą. Tačiau ji nepaisė valdžios Pekine, leisdama Taivanui atidaryti atstovybę Lietuvos sostinėje Vilniuje. Ji taip pat patarė savo piliečiams išmesti Kinijoje pagamintus išmaniuosius telefonus, kai aptiko vadinamąją cenzūros programinę įrangą, kurią galima suaktyvinti be įspėjimo“, – rašo „The Economist“. Lietuva giriama ir už pasipriešinimą autoritariniams Baltarusijos ir Rusijos režimams.
15min skaitytojo nuotr.
Kuriam laikui įstrigęs Nacionalinio stadiono projektas vėl įgyvendinamas. Spalio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė 160 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono Vilniuje koncesijos sutartį.
Planuojama, kad per metus turėtų būti parengtas objekto techninis projektas, o 2022-ųjų pabaigoje prasidėtų ir statybos, kurios galėtų būti baigtos iki 2025 metų pradžios. Stadiono projektą įgyvendina fondas „BaltCap“.
„Cloud architektai“ nuotr.
2021 m. – išskirtiniai Lietuvos autosportui ne tik dėl dar labiau padidėjusio Dakaro ralio dalyvių skaičiaus. Net trys komandos puikiai pasirodė Nyderlandų klubo „Creventic“ rengiamoje „24 h series“ lenktynių serijoje. Jos vyksta tose pačiose trasose, kuriose lenktyniauja ir F1 bolidai. Pavasarį Italijos Mugello trasoje vykusiose lenktynėse startavo „Šiauliai RD Signs“ „Lamborghini“ ir kauniečių „Circle K Miles Plus“ „Porsche“. Šiauliečiams iškovoti podiumą klasėje sutrukdė variklio gedimas. O „Autojutos“ arba „Circle K“ pilotas Julius Adomavičius lipo ant podiumo atsiimti apdovanojimo už trečią vietą 991 klasėje.
Tačiau didžiausią pergalę šios serijos varžybose iškovojo Barselonos trasoje rudenį startavusi komanda, kurią sudarė Arūnas Gečiauskas, Sigitas Ambrazevičus ir Vytenis Gulbinas, pasitelkę į pagalbą olandą Pail Sieljes. Lietuviai važiavo po šveicarų komandos „Autorama“ vėliava ir užtikrintai laimėjo 24 val. lenktynes TCR klasėje.
Žilvino Pekarsko nuotr.
Nors Partnerystės įstatymas taip ir liko nepriimtas, vienalytės poros rado variantą, kaip bent jau simboliškai paminėti savo jungtuves. Vestuvių planuotoja Agnė Kiverė kartu su bendraminčiais kolegomis organizuoja neoficialią vestuvių ceremoniją, kuri gali prilygti tikrai santuokai: svečiams išsiunčiami kvietimai, vyksta fotosesijos ir pati meilės įtvirtinimo akimirka.
Ir nors homoseksuali pora susituokia neoficialiai, jų meilės sutvirtinimas suteikia daug emocinio saugumo. Tokios jungtuvės, kurios vadinamos humanistinėmis vestuvėmis, nėra naujiena Vakarų Europoje. Vestuvių planuotoja A.Kiverė tiki, neoficialios homoseksualių porų santuokos gali padėti išjudinti reikalus Lietuvos įstatymuose: jei vis daugiau žmonių kreiptųsi ir dalyvautų tokiose ceremonijose, galbūt oficiali santuoka tarp tos pačios lyties asmenų būtų įteisinta greičiau.
Agnės Katmandu nuotr.
Kovo 26 d. su paroda „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ sostinės Vokiečių gatvėje duris atvėrė Vilniaus muziejus.
Įkurti Vilniaus muziejų paskatino artėjanti apvali sukaktis: 2023-iaisiais Vilnius minės jubiliejų – miesto rašytinio paminėjimo 700-ąsias metines. Ateityje Vilniaus muziejus turėtų persikelti į restauruotus istorinius Kirdiejų rūmus Bernardinų sodo prieigose. Vilniaus muziejus kasmet planuoja pristatyti po 2–3 parodas, grįstas autentiškais miesto gyvenimo tyrimais. Išskirtinai Vilniui skirtas muziejus kviečia įdėmiau įsižiūrėti į mus nuolat supančią aplinką ir joje išvysti ką nors įdomaus ir netikėto.
Žygimanto Gedvilos nuotr.
Skelbimų portalus, tokius, kaip Aruodas.lt, Autoplius.lt, Skelbiu.lt ir kitus Baltijos šalyse valdanti „Baltic classifieds group“, priklausanti britų įmonei, liepą surengė pirminį viešą akcijų pasiūlymą (IPO) Londono akcijų biržoje. Skelbimų verslas sudomino investuotojus – rudens pradžioje jo vertė biržoje pasiekė 1,3 mlrd. eurų: taip Baltijos šalyse gimė dar vienas vienaragis.
„Anksčiau mes galvojome, ar tikrai įmonė iš mažo regiono gali būti įdomi pasauliui. Įrodėme, kad gera įmonė yra įdomi“, – interviu 15min sakė „Baltic classifieds group“ generalinis direktorius Justinas Šimkus.
Luko Balandžio nuotr.
Vieno svarbiausių Europos šiuolaikinio šokio tinklų „Aerowaves“ komisija į įdomiausių jaunųjų Europos choreografų dvidešimtuką atrinko lietuvių choreografės ir šokėjos Annos-Marijos Adomaitytės kūrinį „Pas De Deux“. Tai – pirmas kartas per 25 „Aerowaves“ gyvavimo metus, kai Lietuvos menininkų darbas patenka tarp dvidešimties geriausių. Jos kūrinys „Pas De Deux“ pasakoja apie dviejų kūnų maištą prieš heteronormatyvią meilę, šį kūrinį tarp geriausių atrinko 44 šokio ekspertai.
„Aerowaves“ vadinama tarptautiniu geriausių šokio kūrėjų radaru, komisija kasmet įvardina įdomiausių, daugiausiai žadančių jaunųjų Europos choreografų.
Anna-Marija Adomaitytė – choreografė ir šokėja iš Lietuvos, šiuolaikinio šokio mokslus baigusi Šveicarijoje, šiuo metu gyvenanti ir kurianti Ženevoje.
Emmanuelio Adamezo nuotr.
2021 metų liepos 6-oji įėjo į Lietuvos pilių ir dvarų istoriją išskirtiniu įvykiu – duris visuomenei atvėrė po renovacijos, o iš tiesų nuo visiškos pražūties išgelbėtas vienintelis Lietuvoje išlikęs leno teisę turėjęs XIX amžiaus pradžios medinės architektūros šedevras – Kuršėnų dvaras. Kito tokio XIX amžiaus pradžios medinės architektūros perlo niekur daugiau Lietuvoje nepavyko išsaugoti – tik Kuršėnuose.
Indrės Bungardaitės nuotr.
Spalio 22 dienos vakarą pro šalį važiavęs prašalaitis galėjo nusistebėti, kodėl Vilniaus Vakariniame aplinkelyje, gana neįprastoje vietoje, nusidriekė didžiulė automobilių spūstis. O paslaptis paprasta – būriai vilniečių tą vakarą traukė į naujo prekybos centro „Vilnius Outlet“ atidarymą.
Toks prekybos centras, papildęs didžiųjų gretas sostinėje, atidarytas po 12 metų pertraukos. Tiesa, „Vilnius Outlet“ taiko į kiek kitokią nišą -73 tūkst. kv. m ploto prekybos centras, į kurį investicijos siekė daugiau nei 80 mln. eurų, tapo didžiausiu outlet centru Šiaurės Europoje. Naujojo išparduotuvių prekybos centro valdytojai tikisi per metus sulaukti apie 7 mln. lankytojų bei žada, kad nuolaidos čia bus ne mažesnės negu 30 proc. Tikrinimui, ar parduotuvės laikosi tokio įpareigojimo, yra sukurtas netgi specialus etatas.
„Vilnius Outlet“ nuotr.