Mažasis Černobylis Alytuje: pasitikėjimo valdžia ir vadovais krizė

Spalio 16-osios rytas žadėjo gražų pagerbimą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovui Sauliui Greičiui, Alytaus merui Nerijui Cesiuliui, vidaus reikalų ministrei Ritai Tamašunienei, aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai, taip pat Prezidentui Gitanui Nausėdai. Visiems jiems tai buvo pirmoji Tarptautinė boso diena užimant vadovaujančias pareigas. Tądien pagerbtas turėjo būti ir „Ekologistikos“ vadovas Juozas Cicėnas, tačiau tai, kas nutiko naktį iš antradienio į trečiadienį, nubloškė bet kokias šventines mintis. „Ne kaip per boso dieną“, – į klausimą, kaip jaučiasi matydamas degančią vieną didžiausių Baltijos šalyse padangų perdirbimo įmonių, 15min atsakė J.Cicėnas.

Boso dieną gausių sveikinimo žodžių turėjo sulaukti ir Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Algirdas Bautronis. Vėlyvą antradienio naktį jis po atostogų Turkijoje nusileido Vilniaus oro uoste. Sėdo į automobilį ir su šeima iškeliavo namų link.

A.Bautroniui bevažiuojant namo, 02:57 suskamba Bendrojo pagalbos centro (BPC) telefonas. Alytaus Putinų mikrorajono gyventojas per langą teigia pamatęs gaisrą buvusios „Alytaus tekstilės“ patalpose. Po trijų minučių – dar vienas gaisrą pranešantis skambutis.

BPC teigimu, iki 10 valandos buvo sulaukti 79 pranešimai.

Kas vyksta jo mieste, A.Bautronis sužinojo tik prabudęs ir pamatęs telefone praleistus pranešimus. Atvykęs į gaisravietę ir išvydęs, kad Dzūkijos sostinėje įvyko viena didžiausių pastarojo meto ekologinių katastrofų, jis atsišaukė iš likusių atostogų ir perėmė vadovavimą gaisrui.

Ugnies apšviestas meras

Jeigu A.Bautronis nėrė į sau pažįstamus vandenis, tai naujai išrinktam 38-erių miesto merui Nerijui Cesiuliui toks gaisras sukėlė didelį šoką.

„Iki šiol sunku patikėti tuo, ką savo akimis mačiau. Ir kad tai vyksta mūsų Alytuje”, – savo feisbuko paskyroje Boso dieną rašė jis.

Tuomet N.Cesiulis dar nežinojo, kad ateinančios dešimt parų bus beveik bemiegės, kad jam teks organizuoti pagalbą ugniagesiams, pergyventi dėl oro ir vandens taršos. Taip pat pasipriešinti Pramonės parko įmonių vadovų nenorui nutraukti darbo, stebėti, kaip į Nemuną teka nevalytas vanduo.

Kartu meras tądien nė neįtarė, kad aktyvus dalyvavimas gaisre gali stipriai pakenkti jo sveikatai.

„Galiu pasakyti – šūdinai atrodo“, – į klausimą, kaip atrodo Alytų užklupusi bėda, vėliau 15min atsakys meras.

Naujam miesto vadovui teko toks iššūkis, kuris pasitaiko vos kartą gyvenime. Jį meras pasitiko aktyviai ir atvirai pasakodamas, kas vyksta šioje „velnio skylėje“.

„Manau, reikia žmonėms nemeluoti. Jeigu dalelės nuodingos patenka, pakyla į orą – sunkiosios ar kietosios, nesu specialistas, – jos sklinda ir žmonės panikoje, mes negalime meluoti. Turime pasakyti visą tiesą ir jie turi priimti sprendimus. Aš, kaip politikas, atėjau ne meluoti žmonėms. Aš atėjau – jei reikia gesinti, gesinam, jei reikia būti meru ir kažką daryti, esu tuo, kuo esu. (Žmonės. – red) turi žinoti, kas tai yra“, – 15min kalbėjo meras.

Miestiečiai palaikė merą ir dėkojo jam už darbus, už rūpestį, už elementarią informaciją, kaip sekasi gesinti gaisrą, ar galima gerti vandenį, koks yra oro užteršumas, kurią jis skelbė savo feisbuko paskyroje. Daugumai tai buvo bene vienintelis informacijos šaltinis. N.Cesiulis socialiniame tinkle taip pat nevengdavo kritikos valdžiai. Tą jis kalbėjo ir žurnalistams.

„Vyrams reikia daug ko – ir mums vis žada, kad kažkas padės. Bet pats telefoną imu, pats skambinu. Ir kiek mano komanda galim padaryti, mes, alytiškiai, sau padedam. (…) Žinote, pats atsidariau „Google“ ir ieškojau įmonių, pažiūrėjau, kas griauna Profsąjungų rūmus. Šį rytą pats paskambinau, susitariau, gal ne prašiau, o maldavau, kad vyrai, atšaukit tuos darbus, atvažiuokite į Alytų ir gelbėkime mūsų visą regioną.

Kas turėtų ieškoti (pagalbos – red.), jeigu ne meras? Jei niekas daugiau nesuieško, tai ieškom mes. Centrinė valdžia? Apie tai nenoriu kalbėti. Kai pasibaigs šis gaisras, tada pakalbėsime, kas kiek čia padėjo, ko padarė. Mes dabar rūpinamės patys. Mes esam dzūkai, mes tikrai pasirūpinsime savimi“, – tuomet 15min kalbėjo Alytaus miesto meras.

Gaisrą užgesinti pavyko per 10 dienų. To užteko, kad N.Cesiulis taptų gerai žinomu politiku visoje Lietuvoje. Mero feisbuko pasekėjų skaičius per daugiau nei savaitę išaugo nuo kelių iki beveik 34 tūkst. N.Cesiulis buvo vadinamas „Metų žmogumi“, „Metų komunikatoriumi“, „Širdžių premjeru“.

Verta pastebėti, kad nelaimėje ranka rankon dirbo ir alytiškiai bei kitų miestų gyventojai. Pavyzdžiui, vienas vyras iš Kauno rajono atvyko padėti gesinti ugnies, kitas vyras iš Panevėžio naktį atvežė keptos žuvies. Vietiniai gyventojai ir įmonės ugniagesius lepino lašiniais, tortais, kibinais, šokoladukais.

Gruodžio pabaigoje su 15min bendravęs N.Cesiulis teigė, kad pasekmių sveikatai šiuo metu beveik nejaučia. Minėjo, kad kosti, tačiau, tikina, kad nuo peršalimo. Taip pat pažymėjo, kad trūksta kalio ir magnio, bet plaučių, kaip anksčiau yra sakęs, esą nebeskauda.

Vos nesudegė ministrės kėdė

Gaisras Alytuje buvo vienas rimčiausių išbandymų ir naujai paskirtai vidaus reikalų ministrei R.Tamašunienei. Tiesa, skirtingai nei merui, dėl savo veiklos šiai teko gintis nuo 35 tūkst. žmonių parašų, siekiančių ją atstatydinti.

Ministrė į Alytų atvyko trečią gaisro dieną. Tuomet ji nebuvo linkusi sureikšminti mero įdirbio, netgi priešingai – teigė, kad VRM „teikia visokeriopą pagalbą“. Be to, kiekviena savivaldybė privalo turėti paruoštus ekstremalių situacijų valdymo planus, o Alytuje jis nebuvo pagirtinas.

„Matoma, kad spragų yra. Kita vertus, žmonės stengiasi, dirba, rūpinasi artimųjų sveikata. Bet ar viskas taip jau yra gerai, tai abejonių taip pat keliame“, – gaisravietėje 15min  teigė ji.

Kita vertus, kol ministrė kėlė abejones dėl N.Cesiulio veiksmų, visuomenė kėlė abejonę dėl ministrės kompetencijos. Kaip vėliau rašė 15min, galimai ne be reikalo. Paaiškėjo, kad ministrė melavo sakydama, kiek dujokaukių buvo pristatyta ugniagesiams.

Nuostabą kėlė ir tai, kad Valstybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis buvo sušauktas tik sekmadienį, spalio 22 d., praėjus 4 dienomis po gaisro. Jame ekstremalios padėties šalies mastu nuspręsta neskelbti. Esą situacija yra valdoma, o gaisras – lokalizuotas.

Nesusipratimu buvo laikytas ir spalio 22 d. PAGD išplatintas pranešimas spaudai, kuriame buvo pareikšta, kad gaisras jau yra užgesintas. Tai stipriai nustebino N.Cesiulį ir supykdė visuomenę.

„Alytaus gaisras užgesintas tik Vilniuje. Su tuo ir sveikinu“, – pareiškė meras.

Nepasitenkinimą R.Tamašunienės veiksmais alytiškiai nusprendė išreikšti ne tik socialinėje erdvėje – buvo inicijuota peticija prieš ministrę, kuri surinko per 35 tūkst. parašų.

Vėliau žurnalistai R.Tamašunienės klausė, ar ši nesvarsto pasitraukti iš užimamų pareigų. Ministrė atsakė, kad ir buvo padaryta klaidų, savo noru atsistatydinti neketina.

„Matome daug sisteminių trūkumų. Tai rodo, kad civilinei saugai iki šiol buvo skirta per mažai dėmesio, kad savivaldybėse, nekalbant apie Alytų, gali rastis tokia pati situacija. Galvoju, kad ta patirtis, įgyta šios krizės metu, yra didelė, kad mes galėtume tą sritį maksimaliai pastiprinti“, – spalio 23 d. sakė ministrė.

„Metai laiko yra pakankamas terminas tą padaryti“, – pridėjo ji.

Beje, įdomu tai, kad du VRM viceministrai Česlovas Mulma ir Tautvydas Tamulevičius yra alytiškiai. Pirmasis – atsakingas už civilinę saugą. Kaip vėliau paaiškėjo, jis iki spalio 22 dienos buvo komandiruotėje Čilėje ir apie gaisrą nė nežinojo.

Opozicija Č.Mulmai reiškė priekaištus, kad jis turėjo priimti sprendimą skelbti ekstremalią situaciją šalies mastu. Ekstremali padėtis buvo paskelbta tik Alytaus mieste ir rajone.

Ugnis įsiplieskė ir tarp gaisrininkų

Kai pagaliau gaisras buvo užgesintas, Alytaus PGT vadovą A.Bautronį kolegos mėtė į orą. Tiesa, buvo pastebėta, kad tą darė ne visi ugniagesiai. Galbūt tą lėmė nuovargis. O galbūt yra ir kitų, viešai nežinomų priežasčių.

Keletą dienų prieš gaisro pabaigą 15min bendravo su vienu ugniagesiu apie tai, kaip atrodo darbas „pragare“. Jis prakalbo apie gana prastas darbo sąlygas. Teigė, kad trūko dujokaukių, padorių poilsiaviečių. Sakė, kad netgi teko apsiprausti iš kibiro.

Prastą padėtį pažymėjo ir Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas. Jo teigimu, gaisrininkai Alytuje tiesiog vargo. Anot S.Džiauto, geras vadovas – ne tas, kuris kuo greičiau, bet rizikuodamas „kareiviais“, laimi kovą su ugnimi, o tas, kuris kovą laimi be žmogiškųjų nuostolių.

Reaguodamas į kritiką, Alytaus PGT viršininkas A.Bautronis savo klaidų neįžvelgė. Jo teigimu, buvo dirbta ekstremaliomis, vos ne karo, sąlygomis. Ir pirmasis tikslas, ugniagesys pasakojo, buvo ne rūpintis gaisrininkų komfortu, bet galvoti, kaip greičiau užgesinti gaisrą. Kad nereikėtų evakuoti Miklusėnų ar Alytaus miesto gyventojų

„Įsivaizduojat, kokia atsakomybė slėgė mano pečius?“ – 15min spalio 30 d. sakė ugniagesys.

Panašu, kad atsakomybės A.Bautroniui nesumažėjo ir po gaisro. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai gruodžio 19 dieną vykdydami ikiteisminį tyrimą dėl gaisro „Ekologostikoje“ atliko kratą PGT ir paėmė daiktų bei dokumentų.

Kiek anksčiau PAGD ir VRM savo tyrimuose pažymėjo, kad priešgaisrinė apsauga vienoje didžiausių Baltijos šalyse padangų perdirbimo gamyklų užtikrinta nebuvo. Tai – Alytaus PGT atsakomybė.

Pats A.Bautronis patikino, kad objekto priežiūros tvarka nėra deramai reglamentuota, ypač, kai pastatų savininkai keičiasi.

Nesutarimų atsirado ir aukštesniuose PAGD vadovybės sluoksniuose. Vienas esminių klausimų, neraminusių visuomenę, kodėl nebuvo aktyvuotas 5 PIN (pajėgų išsiuntimo numeris. – red.).

Aukščiausia kategorija – 5 PIN – suteikiama tokiems gaisrams, į kuriuos siunčiama daugiau nei 10 autocisternų. Pagal nuostatas, gaisro gesinimui tuomet vadovauja ne tik apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas, bet privalo įsitraukti ir PAGD direktorius ir jo pavaduotojas. 

Nors gaisro gesinimui vadovauti pirmasis spalio 16 d. stojęs ugniagesys Vytautas Nenartavičius 15min yra sakęs, kad suteikė gaisrui 5 PIN, tiek PAGD vadovas S.Greičius, tiek direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas su tuo nesutiko – teigia, kad PIN buvo mažesnis.

„Kadangi tuo metu, kaip jūs sakote, 16 d. pajėgos buvo sureagavę pagal 3 PIN, ir tuo metu 11 val. to 5 PIN ir tų pajėgų nebuvo sutelkta iš karto ryte gavus pranešimą, vėlgi, mes tą informaciją, kokią turėjome, tokią turėjome”, – žurnalistams lapkričio 22 d. aiškino S.Greičius.

„Tas šventimas įvyko, sakykim, eina kalba apie kelių minučių...net prisėsta nebuvo prie stalo, jeigu jūs klausiate. Ar darbuotojai pasveikino mane, tai atsakymas būtų taip. Jei klausimas, ar buvau prisėdęs prie stalo, tai atsakymas būtų ne“, – apie Boso dienos minėjimą tądien pridėjo jis.

Visgi vėliau VRM savo išvadose paskelbė, kad teoriškai 5 PIN buvo, o Alytaus savivaldybės tarnautojai dirbo daugiau nei turėjo.

Vilnius dūmus pamatė tik po savaitės

Spalio 16-ąją pirmoji Tarptautinė boso diena buvo ir aplinkos ministrui Kęstučui Mažeikai. Tačiau šventines mintis greitai keitė rūpesčiai iš Alytaus. Trečiadienio popietę ministras pareiškė, kad gaisras Alytuje yra viena didžiausių ekologinių katastrofų ir žala gamtai gali siekti 5 mln. eurų.

Tiesa, jau kitą dieną jis pareiškė, kad oro užterštumas matavimų vietoje yra sumažėjęs ir neviršija normos, todėl gyventojų sveikatai pavojaus nėra. Dalį alytiškių tokia informacija sutrikdė – dega padangos, o oro užterštumas neviršija normos?

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, nuo gaisro pradžios iki 23 val. buvo fiksuojama pastebima vidutinę normą viršijanti oro tarša. Ypač ji didelė buvo nelaimės pradžioje.

Dalelių KD10 kiekis paros normą viršijo (67,4 matavimo vienetai, kai vidutinė riba yra 50. – red.), o kitų, ypač pavojingų dalelių – KD2,5 – fiksuota koncentracija buvo didelė (38,3, kai vidutinė yra 25. – red.). Po to, matavimo vietose, tarša buvo sumažėjusi.

Kiek vėliau Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, atlikęs tyrimus netoli „Ekologistikos“ esančiame evakuotame Medicininės reabilitacijos ir sporto centre (MRSC) paskelbė, kad patalpose gaisro metu buvo rasta gyvenamajai aplinkai nebūdingų medžiagų. Kai kurios normas viršijo net 5 kartus.

Penktadienį, spalio 18 d., AAA specialistai atliko dar vieną tyrimą, šįkart iš labiausiai nuo gaisro nukentėjusių Miklusėnų. Duomenys parodė, kad čia užterštumo lygis viršijo net kelis kartus.

Žiūrėkite detaliau: Matavimo stotelių žemėlapis pagal datas.

Praėjus daugiau savaitei po nelaimės Sveikatos reikalų komitete sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis pareiškė, kad gaisras žmonių sveikatai nelabai pakenkė.

„Žmonės laiku sureagavo. Tai, kas vyko Alytaus mieste, labai didelio poveikio žmonių sveikatai nepadarė, bet mes nenusiraminame. Dabar atliekami plataus masto matavimai, mėginama nustatyti užterštumo lygį“, – teigė viceministras.

Į tokį teiginį jautriai sureagavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė, Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėja Rūta Ustinavičienė. Jos teigimu, tarša degant padangoms yra didžiulė ir su niekuo nepalyginama, ji šimtais kartų lenkia miškų gaisrų taršą, dešimtimis atliekų deginimo be valymo įrengimų ar ugnikalnių taršą.

„Todėl keistai šiandien (spalio 24 d. – red.) nuskambėjo sveikatos apsaugos viceministro žodžiai, jog tiesioginio poveikio sveikatai kaip ir nėra. Kita vertus, ko norėti, kai apie žalą sveikatai kalba inžinerinio išsilavinimo žmogus“, – rašo profesorė.

Paminėta ir tai, kad nelaimės akivaizdoje vienos mobilios oro matavimo stotelės buvo maža. Praėjus bemaž savaitei nuo gaisro pradžios į pagalbą atvyko du kaimynų lenkų paskolinti oro matavimo automobiliai.

Dėl vandens užterštumo taip pat buvo iškilusių nesusipratimų. Gavęs pirmuosius tyrimų rezultatus N.Cesiulis teigė, kad vandenyje rasta cheminių jungtinių, normas viršijančių šimtus kartų. Tuo metu Aplinkos ministerija tikino turinti kitokius duomenis. Esą Alytaus miesto vandens mėginiai imti iš nuotekų šulinių, o ministerijos iš gaisravietės rūsių. Vėliau K.Mažeika mįslingai prakalbo, kad kažkas sąmoningai mėgino įbauginti visuomenę ir iš to pasipelnyti, siūlydami vandenį išvalyti už aukštą kainą.

Alytiškiai klausimus kėlė ne tik ministrams, tačiau ir kitiems valdžios atstovams Vilniuje  – Vyriausybėje, Seime, Prezidentūroje. Gyventojai nuogąstavo, kad centrui regionas mažai terūpi.

Kol buvo tramdomas vienas didžiausių gaisrų Alytaus miesto istorijoje, Seimas prioritetą skyrė parlamento pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo klausimui. Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetai gaisro „Ekologistikoje“ klausimą pradėjo svarstyti tik savaitė po nuo nelaimės pradžios.

Premjeras Saulius Skvernelis iš pradžių pabrėžė, kad Alytaus gaisras yra savivaldybės ekstremali situacija, o institucijos – Aplinkos, Sveikatos ir Vidaus reikalų ministerijos – esą suteikė visą reikiamą pagalbą.

Tiesa, vėliau ministro pirmininko pozicija pasikeitė. Jis stebėjosi, kodėl institucijos taip ilgai nepradėjo tvarkyti gaisro padarinių.

„Tai bent pradėkite procesą. Kažkas suskaičiuoja krūvą, ją gal galima pakrauti ir išvežti? Vežkite, vežkite! O kas reikės, suskaičiuos! Yra tragedija!“ – lapkričio 6 d. sakė S.Skvernelis.

Prezidentas atvyko užpilti paskutinį lašą

Prezidentas Gitanas Nausėda gaisravietę Alytuje aplankė jau po visko.

Pirmosiomis gaisro dienomis jis praleido Briuselyje, šeštadienį, spalio 19 d., dalyvavo Kardinolo Sigito Tamkevičiaus padėkos šv.Mišiose, o kitos savaitės pradžioje išvyko į vizitą Japonijoje.

Spalio 21 d. savo feisbuke jis teigė stebintis įvykius Alytuje bei pažymėjo, kad „panašaus pobūdžio incidentams esame pasiruošę netinkamai. Trūksta koordinavimo, sistemiško, savalaikio ir tikslaus informacijos teikimo gyventojams, o tarnybų darbą reglamentuojančios procedūros gali ne padėti, o trukdyti. To neturi būti.“

Net ir matydamas institucijų nesusikalbėjimą, G.Nausėda po vizito Japonijoje į Lietuvą grįžti neskubėjo. Kaip rašo BNS, penktadienį Nausėdos nusprendė aplankyti Pietų Korėjoje besimokančią dukrą ir pasveikinti ją su gimtadieniu. Į Lietuvą prezidentas sugrįžo tik sekmadienį vakare, kai jį į vizitą lydėję asmenys – penktadienio vakarą.

Pirmadienį, spalio 27 d., į Alytų atvykęs prezidentas apžiūrėjo patalpas, pagyrė merą N.Cesiulis ir pažymėjo, kad gaisrui turėjo vadovauti ne Alytus, bet centrinė valdžia.

„Tai priklauso nuo gaisro kategorijos lygio. Jeigu tai yra penktos kategorijos gaisras, (…) turi būti ir sprendimai, ir dedamos visos Respublikos pastangos, o ne palikta savivaldybė viena spręsti“, – kalbėjo sakė prezidentas.

„Ekologistikoje“ gaisrų būta ir daugiau

Kaip kilo gaisras vienoje didžiausių Baltijos šalyse padangų perdirbimo įmonių, kol kas nežinoma. Tą aiškinasi Kauno prokuratūra. Tačiau 15min jau skelbė, kad gaisro židinių bendrovės viduje anksčiau būta ne vienas.

„Šitame versle… čia yra padidintos rizikos verslas“, – kiek patylėjęs gaisro dieną jis sakė 15min.

Jo teigimu, verslas yra draustas.

Nelaimė „Ekologistikoje“ tiesiogiai paveikė ir šalia Pramonės parke dirbančias bendroves. Meras N.Cesiulis ragino jas nedirbti ir kai kurios savo veiklas sustabdė. Tačiau ne visos – jų darbuotojai skundėsi, kad esant troškiam orui vis tiek turi plušėti lauke, negauna tinkamų respiratorių, kai kur netgi vandens.

Tarp tų bendrovių buvo ir Bendrasis pagalbos centras.

„Kodėl Alytaus BPC darbuotojai nėra aprūpinami saugos priemonėmis, nors pastatas yra dūmų šleifo zonoje? Į zoną nevyksta net visuomeninis transportas, nedirba įmonės, o mes turime dirbti po 12 val. Ar tiek mūsų sveikata rūpi valstybei?“, – retoriškai laiške redakcijai dėstė skaitytojas.

„Trečią parą visi dūmai eina į mūsų pastatą. Vakare visi jaučiame galvos skausmus ir gumos skonį burnoje. Kai kuriems vakare namie iš nosies bėgo kraujas“, – teigė jis.

Kaip pasakojo Alytaus skyriaus vadovas Evaldas Baguckas, BPC pagal savo darbo svarbą veiklos nutraukti negali. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad alytiškius visgi galėjo dubliuoti Vilniaus ir Klaipėdos centrai.

Šiuo metu gaisravietėje yra vykdomi atliekų tvarkymo darbai, sukauptas gaisrui gesinti vanduo mažomis porcijomis yra valomas „Dzūkijos vandenų“ valymo įrenginiuose.

Aplinkos ministerija teigia, kad šias ir kitas išlaidas, tikėtina, turės apmokėti „Ekologistikos“ vadovas J.Cicėnas. 15min gruodžio pradžioje apskaičiavo, kad žalos gamtai, žmonėms ir verslui gaisras padarė už daugiau nei 11 mln. eurų.

Kita vertus, yra žalų, kurių apskaičiuoti neįmanoma – tai pasitikėjimas valdžia. Tarptautinę boso dieną nutikusi nelaimė ironiškai atskleidė, kad ne visi vadovai nusipelnė pagarbių sveikinimų ir jiems suteiktų atsakomybių.