Prezidentas Antanas Smetona ėjo pareigas 1919-1920 ir 1926-1940 m.

„Sugrįš iš užsienio Smetona – ir vėl bus laisva Lietuva“ – net sovietmečiu patikimoje kompanijoje galėjai išgirsti šias eilutes. Antanui Smetonai likimas lėmė būti ir pirmuoju, ir paskutiniuoju pirmojo Nepriklausomybės etapo prezidentu, neatsitiktinai ir 1918-1940 m. Lietuva yra vadinama „Smetonine Lietuva“. Prezidento likimas atspindi ir Lietuvos likimą: išsimokslinęs teisininku Petrapilyje*, didžiąją jaunystės dalį dirbo lietuvybės labui iš pradžių pogrindyje, vėliau, Rusijai liberalėjant – atvirai, pergyvenant Pirmojo pasaulinio karo audras, kurių atneštuose pokyčiuose ir gimė Jaunoji Lietuva. Ambicingas, eruditas ir intelektualas, organizatorius ir įkvėpėjas, kelių partijų steigėjas, spaudos leidėjas ir redaktorius, ir, matyt, neprastas diplomatas – tapo ne tik Lietuvos Tarybos ir ją pakeitusios Valstybės tarybos pirmininku, bet ir pirmuoju prezidentu, kol vyko valstybės gimimo rūpesčiai.

* Taip lietuviai vadino imperinį Sankt Peterburgą.

Antroji A. Smetonos valanda atėjo 1926 m., kai po antidemokratinio perversmo, jis „maloniai sutiko“ vėl tapti prezidentu ir ilgainiui prisiėmė net Tautos Vado titulą. Būtent šie metai (1926-1940 m.) Lietuvą įtvirtino kaip „smetoninę“ – kiek komišką, „aksominį“ autoritarizmą, užspaudusį opoziciją, bet valstybė sugebėjo neblogai atsilaikyti prieš Didžiąją Depresiją, sutverti stiprią agrarinę ekonomiką, išsiversti net be pagrindinės sostinės – Vilniaus, užtat su suklestėjusia laikinąja – Kaunu. A. Smetonos ir J. Tūbelio (ilgametis ministras pirmininkas) diarchija juokais net lyginama su Kęstučio ir Algirdo valdymu, mat pirmuoju atveju ministras pirmininkas buvo vedęs prezidento žmonos seserį, o antruoju – valdė broliai, dar pikti liežuviai plakė, kad nežinia, kas Lietuvą valdo – A. Smetona, ar jo žmona – Sofija Chodakauskaitė.

Deja, 1940 m. buvo negailestingi – ir Lietuvai, ir A. Smetonai. Vienintelis iš Baltijos valstybių prezidentų traukęsis nuo sovietų okupacijos į Vakarus, jis ilgam liko pašaipų objektu (nors pasilikę Latvijos ar Estijos prezidentai vis tiek savo valstybių neišgelbėjo), ir paslaptingomis aplinkybėmis mirė jau JAV. Antanas Smetona – neabejotinai pati svarbiausia ir prieštaringiausia 1918-1940 m. asmenybė, kaip ir mūsų Lietuva.

Teksto autorius – Justinas Žilinskas

Prie Smetonos Lietuvoje:

įvestas autoritarinis valdymas / išleistas pirmasis lietuviškas pašto ženklas / gimė menininkai Jonas Mekas ir Jurgis Mačiūnas / S. Darius ir S. Girėnas sėkmingai perskrido Atlanto vandenyną / pradėtas įgyvendinti privalomas pradinis mokymas vaikams.

Tuo tarpu pasaulyje:

pirmą kartą tylos minute pagerbti žuvusieji I-PK / įkurta Bauhausmokykla, davusi pradžią vienam įtakingiausių dizaino stilių / Marcel Duchamp pripaišė Monai Lizai ūsus / pagaminti pirmi Volvo automobiliai / BBC radijas pirmą kartą tiesiogiai transliavo komentuojamas futbolo (Arsenal vs. Sheffield United) varžybas / Rusijos valdžioje įsitvirtino bolševikai / Lenkijai vadovavo J. Pilsudskis / praūžė visas ūkio šakas ir valstybes apėmusi Didžioji depresija / Holivudas tapo pasauliniu kino fabriku, įdiegęs garsą kine / pasaulis įsimylėjo Coca-Colą.