PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS ĖJO PAREIGAS 2003-2004 M.

Penktojo Lietuvos Respublikos prezidento Rolando Pakso istorija ir rimta, ir stebinanti, ir netgi komiška, ir nesibaigusi iki šiol. Bet pradėkime nuo pradžių.

Rolandas Paksas gimė 1956 m., jo vaikystė prabėgo Telšiuose, studijos – dabartiniame VGTU, tačiau didžiausią karjerą jis padarė kaip pilotas (du kartus tapo Lietuvos akrobatinio skraidymo čempionu). Sovietmečiu buvo įstojęs ir į komunistų partiją, iš jos nuosekliai „pertekėjo“ į LDDP, dalyvavo Sąjūdyje ir Nepriklausomybės atkūrimo kelyje – netgi buvo Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos aviacijos junginio vadu. Rašyta, kad 1991 m. sausio mėnesį, jeigu SSRS būtų pavykę užgniaužti Nepriklausomybę, R. Pakso vadovaujami lakūnai turėjo iš Lietuvos išgabenti jos vadovybę (tai buvo tuometinio Krašto apsaugos departamento vadovo Audriaus Butkevičiaus idėja).

ŽAIBIŠKAS KILIMAS

1997 metais Rolandas Paksas pradėjo žaibišką karjerą su Tėvynės Sąjunga – Lietuvos konservatoriais: netrukus tapo Vilniaus meru, partijos valdybos pirmininku, galiausiai – 1999 m. – ministru pirmininku. Tačiau tais pačiais metais ir atsistatydino, protestuodamas prieš „Mažeikių naftos“ pardavimą JAV kompanijai „Williams international“. Tą jis padarė viešai, televizijos eteryje, pareikšdamas, kad negali pritarti sprendimui, kuris Lietuvai užkrautų tokią naštą. Pasitraukęs ir iš TS-LK, tapo Lietuvos liberalų sąjungos nariu ir pirmininku. Nešinas liberalizmo vėliava vėl pasiekė Vilniaus mero postą, Seimo nario vietą, ir jau kaip „naujosios politikos“ (A. Paulausko socialiberalai ir R. Pakso liberalai) vadas 2001 m. vėl tapo ministru pirmininku. Tačiau koalicija ilgai neišsilaikė – subyrėjo ir vyriausybė, ir santykiai su Liberalų sąjunga. Tad 2002 m. Rolandas Paksas įsteigė savo partiją „Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai)“ ir nuo tol partijų nebekeitė. Kaip tik tuo metu ėjo į pabaigą Valdo Adamkaus kadencija, ir Rolandas Paksas stojo į kovą dėl prezidento posto.

Rolandas Paksas rodytas kaip priešingybė Valdui Adamkui: jaunas, veržlus (lakūnas!), ryžtingas ir – iš paprastų žmonių. Vietinis, žemaitis, ne kokia elito atžala. Pakelių plakatuose žadėjo padaryti tvarką, įvesti diktatūrą mafijai, grąžinti tikėjimą ir viltį. Pasitelktos ir fake news– prieš pat rinkimus „Vakaro žinios“ išspausdino melagingą informaciją apie problemas „Vilniaus banke“, o R. Paksas, žinoma, pažadėjo jas išspręsti. Ir Lietuva vėl suskilo – gal ne taip ryškiai, kaip į Landsbergio ir Brazausko gerbėjus, bet rimtai. Ir rinkimai pergalę atnešė Rolandui Paksui.

VAIDUOKLIAI IŠ RYTŲ

 

Kadencija startavo su visokiausiais skandalais: vienas patarėjas siūlė moksleivius dėl narkotikų tikrinti su šunimis, kitas – Lietuvą valdyti dekretais. Tarp Prezidento ir kitų valstybės institucijų tvyrojo įtampa ir nepasitikėjimas. Viskas sprogo it bomba, kai buvo paviešinta specialiųjų tarnybų surinkta informacija, kad prezidento rinkimų komandoje dirbo Rusijos polittechnologai, rezgę nežinia kokius planus, ir kad aviacijos verslo veikėjui Jurijui Borisovui, dosniai rėmusiam R. Pakso rinkimų kampaniją, Prezidentas suteikė Lietuvos pilietybę (J. Borisovas taip pat buvo paskirtas ir R. Pakso patarėju), galimai atskleidė valstybės paslaptį, kad J. Borisovo pokalbių klausosi specialiosios tarnybos, pagaliau, kad Prezidentas darė neteisėtą poveikį verslui savo naudai. Prasidėjo apkaltos procesas.

SU APKALTA ŽEMYN

Prezidento rėmėjai ir aplinka visą šią informaciją vadino „sąmokslu“, prasidėjo kelionės po Lietuvą, siekiant įrodyti, kad prezidentas – nekaltas, o kita pusė ėjo į demonstracijas su tualetinio popieriaus ritinėliais, mat paaiškėjo ir R. Pakso ryšiai su ekstrasense ar burtininke Lena Lolišvili. Kartais mitingų dalyvius turėjo atskirti net policija. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad R. Paksas pažeidė Konstituciją, Seimas šį sprendimą minimalia persvara patvirtino. Rolandui Paksui neliko nieko kita, kaip trauktis iš Daukanto aikštės, jo pareigas iki naujų rinkimų perėmė Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

Tad Rolando Pakso prezidentavimas labiausiai tuo ir nuskambėjo, kad jis tapo pirmuoju valstybės vadovu Europoje, pašalintu apkaltos būdu. Nuveikti ką nors daugiau per tokį trumpą ir audringą laiką, žinoma, buvo neįmanoma.

TVARKDARIO VARGAI

Vis dėlto, Rolandas Paksas iš politikos nesitraukė ir nesitraukia. Lietuvos Konstitucinis teismas pasisakė, kad asmeniui, sulaužiusiam priesaiką, daugiau niekada nebegalima eiti su priesaika susijusių pareigų, todėl vienintelė dar likusi galimybė buvo tapti Europos parlamento nariu (2009 m.). Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, į kuriuos kreipėsi nušalintasis prezidentas, nepalaikė Lietuvos Konstitucinio teismo požiūrio ir nusprendė, kad uždrausti dalyvauti rinkimuose visam gyvenimui yra neproporcinga nuobauda. Vis dėlto, Lietuva labai ilgai vilkino šio sprendimo realizavimą, ir tik šiais metais, regis, jis bus pagaliau įgyvendintas.

Teksto autorius Justinas Žilinskas

Lietuvoje:

Lietuviai referendume nubalsavo TAIP Europos Sąjungai / įstojome į NATO / Lietuvos krepšininkai tapo Europos čempionais / Rolandas Paksas apkaltos tvarka už priesaikos sulaužymą pašalintas iš prezidento pareigų.

 

Tuo tarpu pasaulyje:

Nuverstas ir sugautas Sadam Hussein/ Kalifornijos gubernatoriumi išrinktas Arnold Schwarzenegger/ sėkmingai baigtas žmogaus genomo projektas / Bangladeše drabužių siuvimo fabrikas „Rana Plaza“ virto griuvėsių krūva, žuvo 1138 žmonės; tądien gimė judėjimas Fashion Revolution su kampanija #whomademyclothes / E. Snowden atskleidė slaptąją JAV žvalgybą turint galimybę sekti visų savo piliečių komunikaciją / parodyta jau 300-oji The Simpsons serija / mirė muzikos legendos Johny Cash ir Nina Simone.