Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Curiosity“ Marso dirvožemyje aptiko paprastų organinių junginių

Anglies pėdsakai
NASAJPL-CaltechMSSS nuotr / Anglies pėdsakai
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Marsaeigis „Curiosity“ leido pajusti gundančių įrodymų, jog anksčiau Raudonojoje planetoje buvo gyvybės, skonį, tačiau mokslininkai tvirtina, jog iš pirmųjų dirvožemio analizių ką nors spręsti dar per anksti.

NASA mėginių Marse analizės (angl. Sample Analysis at Mars – SAM) instrumentai, ieškantys junginių, tokių kaip metanas, taip pat vandenilis, deguonis ir azotas, kurie yra statybiniai gyvybės blokai, nuolat siunčia informaciją.

Mokslininkams pavyko aptikti paprastų organinių junginių dirvožemyje, paimtame iš pluta apsitraukusios kopos. Tačiau jie įspėja, kad anglies pėdsakai galėjo atkeliauti iš meteoritų ar dalelių, kurios liko ant instrumentų prieš marsaeigiui iškeliaujant iš Žemės.

Tyrėjai tikisi rasti daugiau organinių junginių įrodymų, kai „Curiosity“ keliaus per skurdų, vėjo pustomą Rocknesto smėlį Šarpo kalno link, ieškodamas geros vietos pakasinėti giliau.

„Faktas, kad šioje smėlio krūvoje nėra daugybės organinių junginių, mums nebuvo netikėtas. Ją veikė atšiauri Marso aplinka. Tai bus jaudinanti medžioklė, bandant surasti ankstyvąsias aplinkas, kurios galėjo būti apsaugotos nuo šios atšiaurios paviršiaus aplinkos“, – teigė Paulas Mahaffy, pagrindinis „Curiosity“ mėginių analizės tyrėjas.

Instrumentai užfiksavo nuotraukas, kuriose matyti iš sąnašos, kurią tyrėjai apibūdino kaip šiurkštesnę nei miltai, tačiau švelnesnę nei cukrus, pasemtas smėlis.

„Curiosity“ taip pat pavyko išanalizuoti kristalus ir kitas medžiagas, rastas smėlyje. Šildydami mėginius, tyrėjai smėlyje aptiko nemažą vandens kiekį, taip pat šiek tiek anglies dioksido, deguonies ir sieros dioksido.

„Marsaeigis „Curiosity“  – tarsi nusikaltimo vietos tyrimo laboratorija ant ratų. Šie rezultatai – precedento neturintis žvilgsnis į vietovės, reprezentuojančios likusią planetą, cheminę įvairovę“, – kalbėjo Michaelas Meyeris, NASA Marso tyrimų programos pagrindinis mokslininkas.

Mokslininkai nesitiki, kad „Curiosity“ Marse aptiks ateivių ar gyvų būtybių, tačiau jie tikisi marsaeigį panaudoti dirvožemio ir uolienų analizei, bandant aptikti gyvybės statybinių blokų, rodančių, kad gyvybė planetoje galėjo egzistuoti praeityje.

5,2 mlrd. dolerių kainavusio „Curiosity“ marsaeigio, kuris Geilo krateryje nusileido rugpjūčio 6 dieną, tikslas – tyrinėti Marso aplinką, ruošiantis galimai pilotuojamai misijai į planetą.

JAV prezidentas Barackas Obama pažadėjo, kad žmonės į Raudonąją planetą nukeliaus iki 2030 metų.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT