Dabar populiaru
Publikuota: 2015 rugsėjo 29d. 16:58

Marse aptikta skysto vandens, tačiau niekas, netgi NASA, prie jo artintis negali

Marsaeigis „Curiosity“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Marsaeigis „Curiosity“

NASA pirmadienio vakarą pranešė aptikusi neginčijamų įrodymų, kad Raudonojoje planetoje yra tekančio vandens. Turėtume tikėtis, kad tai išgirdusi JAV vyriausybė pradės naujas misijas ir puls ieškoti gyvybės. Kur vanduo – ten ir gyvybė, o gyvybės atradimas Marse būtų vienas didžiausių visų laikų žmonijos laimėjimų. Tačiau, kaip atkreipia dėmesį tinklalapis qz.com, gyvybės paieškos bus pradėtos negreit.

Pasaulio kosminės galios 1967 m. pasirašė kosmoso sutartį (Outer Space Treaty) , kuri draudžia organizuoti misijas ir siųsti robotus ar žmones į Marsą netoli vandens, kad šis nebūtų užkrėstas mikroorganizmais iš Žemės.

Akivaizdu, kad po 2030-ųjų planuojama NASA žmonių misija į Marsą užterš Marsą mikrobais ir pažeis dabartinius tarptautinius susitarimus.

Iš pavyzdžių Žemėje mes žinome, kad sausumos gyvybė yra labai atspari. Mikrobai randami net ir pačiose atokiausiose, karščiausiose ir sausiausiose Žemės vietose. Be to, Žemės mikrobai dvejus metus išgyveno už Tarptautinės kosminės stoties ribų ir netgi ant kameros Mėnulyje.

Visi į Marsą siunčiami zondai yra sterilizuojami pagal griežtus standartus, tačiau niekas negali būti visiškai tikras, kad bakterijos neišliks ir kažkokiu būdu nesudarys kolonijų Marse.

Visos kosminės misijos į ateivių pasaulius yra saistomos planetų apsaugos protokolų. Marse šie protokolai nusako, kuriose vietose misijos gali leistis, o kuriose – ne, ir kaip toli nuo nusileidimo galima daryti tyrimus.

Ir kuo daugiau sužinoma apie Marsą, tuo daugiau randama specialių regionų, kuriuose nieko negalime daryti.

Zonos, kuriose yra pakankamai daug šilumos ir kurios yra pakankamai drėgnos, kad palaikytų gyvybę Marse, negali būti tiriamos. Poliarinio ledo kepurės, uolos ir vietos su dideliu vulkaniniu efektyvumu priklauso tokiems regionams. Į sąrašą įtraukti net ir tie regionai, kuriuose pusantro metro po paviršiumi driekiasi ledas.

Pavyzdžiui, marsaeigis „Mars 2020“ turi plutoniu varomą šilumos generatorių, kuris, jei nukristų ant planetos paviršiaus, galėtų atitirpinti giliai esantį ledą ir jį paversti vandeniu.

Taigi tyrimai tokiose zonose yra griežtai draudžiami. Ironiška, tačiau šie suvaržymai reiškia, jog NASA privalo pasitraukti nuo tų regionų, kur galėtų tikėtis rasti vandens.

NASA sujudimas dėl vandens Marse gali būti paaiškintas nuolatiniu agentūros siekiu padidinti biudžetą tyrimams. Ir nepanašu, kad tokios pastangos veiktų.

Taigi akivaizdu, kad po 2030-ųjų planuojama NASA žmonių misija į Marsą akivaizdžiai užterš Marsą mikrobais ir pažeis dabartinius tarptautinius susitarimus.

Galų gale, o kur garantija, kad visi iki šiol mūsų siųsti marsaeigiai dar neužteršė Raudonosios planetos?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:08
01:11
02:10

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT