Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

NASA robotas „Curiosity“ sėkmingai nusileido Marse

Maždaug taip turėjo atrodyti marsaeigio „Curiosity“ nusileidimas Marse.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Maždaug taip turėjo atrodyti marsaeigio „Curiosity“ nusileidimas Marse.
Šaltinis: 15min
0
A A

JAV kosmoso agentūra NASA pirmadienį pranešė, kad vieną toną sveriantis jos aparatas „Curiosity“ sėkmingai nusileido Marso paviršiuje. Šio įrenginio, kainavusio 2,5 mlrd. dolerių, paskirtis – išsiaiškinti, ar Marse kada nors egzistavo gyvybė.

Kosminis aparatas atsiuntė signalą, patvirtinantį, kad nusileidimas buvo sėkmingas, skelbia BBC. Praskrodęs atmosferą jis nusileido giliame krateryje netoli planetos ekvatoriaus. Netrukus įrenginys atsiuntė pirmąsias nespalvotas mažos raiškos nuotraukas iš nusileidimo vietos. Spalvotų nuotraukų laukiama artimiausiomis dienomis.

Nukeliavęs daugiau nei 570 mln. kilometrų ir priartėjęs prie Marso aparatas turėjo atlikti nemažai rizikingų manevrų, kurie leistų jam sulėtėti nuo 20 tūkst. kilometrų per valandą greičio iki saugaus 1 metro per sekundę. Skelbiama, kad nusileidimo metu greitis buvo sumažėjęs iki 0,6 metro per sekundę.

„Mes vėl Marse ir tai absoliučiai neįtikėtina. Geriau negali būti“, – sakė NASA atstovas Charlesas Boldenas.

Apie tai, kodėl Marse leistis taip sudėtinga, jau rašyta anksčiau.

Artimiausias kelias valandas „Curiosity“ komanda tikrins įrenginio, dar vadinamo Marso moksline laboratorija, būklę.

Numatoma, kad „Curiosity“ misija truks dvejus metus, tačiau ji gali užsitęsti ir gerokai ilgiau.

Tai jau ketvirtas NASA robotas, nusileidęs Marse, tačiau branduolinio reaktoriaus varomas „Curiosity“ robotas yra didžiausias įrenginys, kada nors pasiųstas tyrinėti kitų planetų. Dydžiu jis prilygsta mažam automobiliui, aparate yra daug sudėtingų prietaisų, kuriais bus tiriamos uolienos, gręžiamas gruntas ir matuojamas spinduliuotės intensyvumas.

Roboto uždavinys – ieškoti įrodymų, ar Marse kada nors egzistavo gyvybė. Arčiausiai Žemės skriejančioje planetoje mokslininkai yra radę vandens pėdsakų, todėl tikėtina, kad Marse kadaise galėjo egzistuoti kokios nors gyvybės formos, nors dabar jo aplinka labai sausa, atmosfera išretėjusi, žiemos būna itin atšiaurios ir siaučia didžiulės dulkių audros.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT