Dabar populiaru
Publikuota: 2015 liepos 14d. 09:51 , atnaujinta: 2015 liepos 14d. 15:13

Plutonas pasiektas: nykštukinė planeta – Kuiperio juostos karalius

Naujausia Plutono fotografija (liepos 13 d., raiška: 1 pikselis = 4 km), kurioje aiškiai matyti ne tik garsioji Plutono "širdis", bet ir daug kraterių bei kitų įspūdingų kraštovaizdžio elementų. Tamsios dėmės regimojo disko apačioje - Plutono pusiaujo sritis. Rytoj žiniasklaidoje pasirodys šios dien
NASA/New Horizons nuotr. / Naujausia Plutono fotografija (liepos 13 d., raiška: 1 pikselis = 4 km), kurioje aiškiai matyti ne tik garsioji Plutono "širdis", bet ir daug kraterių bei kitų įspūdingų kraštovaizdžio elementų. Tamsios dėmės regimojo disko apačioje - Plutono pusiaujo sri

Po dešimtmetį trukusio kelionės zondas „New Horizons“ pagaliau praskriejo arčiausiai Plutono - arčiausiai jos zondas buvo atsidūręs 14:49 Lietuvos laiku.

Istorinio skrydžio pro Plutoną išvakarėse paaiškėjo vienas esminių klausimų, į kurį turėjo atsakyti misijos „New Horizons“ mokslininkai – koks iš tikrųjų yra Plutono dydis. Jis jau žinomas: pastarąsias keletą parų vykdyti zondo stebėjimai leido padaryti išvadą, kad Plutonas – didžiausias žinomas Saulės sistemos kūnas anapus Neptūno orbitos. Kitaip tariant, Plutonas – nediskutuotinas Kuiperio juostos karalius.

Tikslus Plutono skersmuo – 2 370 km, o tai yra šiek tiek daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau. 

Tikslus Plutono skersmuo – 2 370 km, o tai yra šiek tiek daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau. Naujieną oficialiai pirmadienį (liepos 13 d.) paskelbė misijos vadovas Alanas Sternas. 

„Diskusijos apie tai, kuris objektas yra didžiausias Kuiperio juostoje – baigtos“, – pareiškė A. Sternas.

Liepos 14 d. 14:49 val. Lietuvos laiku zondas „New Horizons“ praskriejo arčiausiai Plutono – tą akimirką jį nuo nykštukinės planetos skyrė 12,5 tūkst. km. O nuo didžiausio palydovo Charono zondą skyrė 28,8 tūkst. kilometrų.

Naujausi, tiksliausi ir jau oficialūs Plutono matavimai buvo atlikti pagal didelės raiškos kameros LORRI (Long Range Reconnaissance Imager) padarytas Plutono nuotraukas.

„Dėl Plutono dydžio diskutuojama nuo pat 1930-ųjų, kai mažylį atrado amerikietis Clyde'as Tombaugh, kurio pelenai skrieja „New Horizons“, - atkreipia dėmesį misijos mokslininkas Billas McKinnonas iš Vašingtono universiteto Sent Luise (JAV). – Džiaugiamės, pagaliau turėdami tvirtą atsakymą.“

Taigi, Plutonas yra didesnis už Eridę – kitą didelį Kuiperio juostos objektą (dar vadinamą Dešimtąja planeta), kurį 2005 m. atrado Kalifornijos technologijų universiteto mokslininkas Mike'as Brownas. Kaip tik Eridės atradimas įžiebė Plutono statusui pragaištingą diskusiją – ar Plutonas yra planeta?

Labai įdomu ir tai, kad didžiulis Plutono palydovas Charonas atmosferos neturi.

Eridė nuo šiol yra antras pagal dydį žinomas Kuiperio juostos objektas, kurio skersmuo tik 44 km mažesnis už Plutono – t.y., 2 326 km. Netikrumas dėl Plutono dydžio nebuvo išsklaidytas daugelį dešimtmečių – daugiausiai todėl, kad Plutonas turi labai retą azoto atmosferą.

A. Sternas taip pat pažymėjo, kad, remiantis oficialiais duomenimis apie Plutono dydį, galima tikėtis, kad Plutono tankis yra šiek tiek mažesnis nei manyta iki šiol, o tai didina tikimybę, kad jo gelmėse yra šiek tiek daugiau ledo, nei manyta iki šiol. Be to, žemiausias Plutono atmosferos sluoksnis (troposfera) yra plonesnis nei manyta. 

Labai įdomu ir tai, kad didžiulis Plutono palydovas Charonas (kuris yra nedaug mažesnis už Plutoną ir su juo sudaro savotišką dvinarę planetinę sistemą) atmosferos neturi. Beje, naujausiais LORRI duomenimis, Charono skersmuo yra 1 208 km.

A. Sternas liepos 13 d. spaudos konferencijoje patvirtino, kad Plutono ašigalyje yra ledo kepurė, kurią sudaro sušalęs metanas ir azotas.

LORRI nufotografavo ir kitus du mažyčius Plutono palydovus – Niktę ir Hidrą. Tiesa, jie – visiški nykštukai. Niktės skersmuo – 35 km, Hidros – apie 45 km. Bet šie duomenys kol kas – preliminarūs. Tikslesnius vertinimus zondas galės pateikti po liepos 14 d. skrydžio pro Plutoną. 

O likusių dviejų žinomų Plutono palydovų – Cerberio ir Stikso – dydžiai bus patikslinti dar vėliau.

„New Horizons“ skrydis pro Plutoną neabejotinai bus Metų įvykis planetologų bendruomenėje. Dar nematytas pasaulis buvo aplankytas pirmą kartą nuo 1989 m., kai kiti du NASA zondai „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ pakeliui į Saulės sistemos paribius aplankė ir iš arti nufotografavo dar nematytas dujines Saulės sistemos milžines ir jų palydovus.

Pasiekėme Plutoną? Tai skamba kaip mokslinė fantastika, tačiau tai – tikrovė

„Pasiekėme Plutoną? Tai skamba kaip mokslinė fantastika, tačiau tai – tikrovė, – istorinio zondo skrydžio pro Plutoną išvakarėse kalbėjo misijos vadovas Alanas Sternas.

A. Sternas teisus: įvykis – iš tikrųjų neeilinis ir tokio praleisti nevalia. Tiesioginės NASA „New Horizons“ skrydžio pro Plutono transliacijos pradžia prasidėjo nuo 14:30 val. Lietuvos laiku ir buvo baigta 15:00 valandą.

Tiesa, kadangi zondo siunčiama informacija šviesos greičiu iki Žemės keliauja 4,5 val., liepos 14-osios kadrus išvysime vėliau (vakare arba trečiadienį). O nuo 15:00 iki 16:00 val. NASA surengs spaudos konferenciją, kurioje parodys naujausias Plutono nuotraukas ir paskelbs naujausią misijos informaciją.

Nuo 16:00 val. zondas išsijuosęs stebės tamsiąją Plutono pusę. Šis procesas truks ne vieną valandą, tolstant nuo nykštukinės planetos 49 889 km/val. greičiu. Tuo metu „New Horizons“ mėgins užfiksuoti retą Plutono atmosferą ir ieškos didžiausio Plutono palydovo Charono atmosferos pėdsakų.

23:20 val. Lietuvos laiku zondas Žemėn turėtų išsiųsti patvirtinimą, kad praskriejimo pro Plutoną etapas užbaigtas. Liepos 15 d. 3:30 val. Lietuvos laiku NASA surengs dar vieną tiesioginę transliaciją, kuri truks iki 4:15 val. Lietuvos laiku. Jos metu tikimasi sulaukti minėto patvirtinimo apie sėkmingą etapo užbaigimą.

Naujausius Plutono kadrus galima stebėti per NASA programėlę išmaniesiems telefonams „Eyes on Pluto“. 

Peržiūrėti turinį naujame langehttp://player.ooyala.com/iframe.js#ec=puM3U2djpYJDFEl-BuKV-BUyooeOtgSI&pbid=91ac0f6dcbdf466c84659dbc54039487


 

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Mados infekcija

Maistas

Eurovizija 2018

Sveikata

Euromaster

„Susitikime lauke“

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT