Dabar populiaru
Publikuota: 2013 vasario 13d. 12:33

Žmoniją nuo branduolinės katastrofos penktadienį skirs mažiau nei 15 minučių

Asteroido susidūrimas su Žeme
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Asteroido susidūrimas su Žeme

„Žemė – judantis taikinys, skriejantis aplink Saulę 105 tūkst. kilometrų per valandą greičiu. Vasario 15 dieną mūsų planetą nuo susidūrimo su asteroidu „2012 DA14“, kuris galėtų sukelti milžiniškam branduoliniam sprogimui prilygstančią katastrofą, skirs tik 14 minučių“, – sako buvęs NASA astronautas Edas Lu.

27 tūkst. kilometrų – tiek poryt skirs Žemę ir pusės futbolo aikštės dydžio kosminį luitą „2012 DA14“. Regis, tai yra nepaprastai didelis atstumas. Tačiau kosminiais masteliais tai būtų tas pats, kas kulkai praplėšti rankovę, tačiau nekliudyti rankos odos.

Šiame straipsnyje galite paskaityti, kas įvyktų, jei šis asteroidas ne prasilenktų, o visgi pataikytų į Žemę.

Neatrasti asteroidai

Šį, laimei, pro šalį praskriesiantį asteroidą pernai atrado ispanų dantų chirurgas ir astronomas mėgėjas Jaime Nomenas. Asteroido pavadinime skaičius 2012 reiškia atradimo metus. Atrodytų, kad vienerių metų laikotarpio (nuo atradimo iki susidūrimo) turėtų pakakti, kad būtų imtasi visų būtinų prevencinių priemonių. Deja, ne.

„Pastebėję asteroidą tik likus metams iki susidūrimo, padaryti nebegalėtume nieko, – pripažįsta astronautas E.Lu. – Jokių galimybių į asteroidą paleisti raketą. Jis juk didžiąją dalį laiko būna labai toli nuo Žemės, sukasi aplink Saulę. Vienintelė išeitis, jei susidūrimas būtų neišvengiamas – evakuacija. Menka paguoda, tiesa?“

Bet yra ir gerų naujienų. Jei laiko turėtume užtektinai (pageidautina – keletą dešimtmečių), būtų įmanoma pakeisti į Žemę lekiančio asteroido skriejimo kryptį. Vienas iš būdų – pasiųsti prie asteroido nuotoliniu būdu valdomą kosminį aparatą, kuris galėtų pakeisti asteroido sukimąsi bent keliais milimetrais per sekundę. Ir susidūrimo su Žeme tragedijos būtų galima išvengti.

Egzistuoja maždaug 1 proc. tikimybė, kad į Žemę per artimiausią šimtmetį smogs 140 metrų skersmens asteroidas. Tokią pat tikimybę žūti eismo įvykyje turime kiekvienas iš mūsų.

Jei laiko liktų mažiau, asteroido sukimąsi reikėtų keisti labiau – galbūt net iki keleto metrų per sekundę. „Tokiu būdu užduotis iš lengvos virsta beveik neįvykdoma, jei jos būtų imamasi iki susidūrimo likus tik 10 metų“, – tvirtina E.Lu.

Žemei artimomis orbitomis skriejančių didesnių nei 40 metrų skersmens kosminių kūnų astronomai iki šiol yra suskaičiavę maždaug milijoną. Jie prie Žemės orbitos arba labai priartėja, arba ją kerta.

NASA Žemei artimų kosminių kūnų centro Pasadenoje (Kalifornija, JAV) mokslininkai yra paskaičiavę, kad žmonija yra užfiksavusi apie 94 proc. tikrai didelių, civilizacijos pabaigą atnešti galinčių Žemei pavojingų asteroidų, kurių skersmuo siekia 1–10 km. Tokio kalibro monstras prieš 65 mln. metų išguldė dinozaurus. Be to, minėto centro ekspertai yra paskaičiavę, kad nė vienas iš atrastųjų į Žemę per artimiausius kelis šimtus metų nesmogs.

Tačiau, atkreipia dėmesį E.Lu, dėl biudžeto apribojimų žmonija yra identifikavusi vos 1 proc. potencialiai pavojingų vidutinio dydžio asteroidų, kurių skersmuo ne mažesnis nei 40 metrų. Tokių, kaip „2012 DA14“ ar Tunguskos meteoritas. Taigi 99 proc. jų neidentifikuota – jie nepastebėti klaidžioja po Saulės sistemą.

Misija „Sentinel“

Nors astronomai mėgėjai ir profesionalai yra užregistravę Žemei pavojingus kosminius kūnus ir juos seka, antžeminiai teleskopai nėra tobuli ir turi tam tikrų apribojimų. Pvz., jais naudojamasi tik naktimis, taigi neturime galimybės stebėti asteroidų, kurie yra vidinėje Žemės orbitos pusėje.

Be to, daugelis asteroidų yra labai tamsūs ar net juodi, todėl atspindi mažiau nei 10 proc. regimosios šviesos. Tai irgi apsunkina jų pastebėjimo galimybes. Taip, jie skleidžia infraraudonuosius spindulius, tačiau didžioji dalis tokių spindulių Žemės atmosferos neįveikia ir Žemės paviršiaus (bei antžeminių teleskopų jutiklių) nepasiekia.

E. Lu yra įsteigęs fondą „B612 Foundation“ ir jau surinko kelis milijonus dolerių teleskopui „Sentinel“, kuris skrietų Venerai artima orbita. Šio projekto sąmata – 400 mln. JAV dolerių. Per 6,5 metų truksiančią tarnavimo misiją „Sentinel“ registruotų iš Žemės sunkiai pastebimus asteroidus.

Jei teleskopą pavyktų į kosmosą paleisti 2018 metais, E. Lu žada, kad jis suras apie 500 tūkst. Žemei pavojingų objektų, įskaitant 90 proc. visų Žemei pavojingų objektų, kurių skersmuo didesnis nei 140 metrų, ir apie 50 proc. Tunguskos dydžio (40 metrų skersmens ir stambesnių) objektų.

Tikimybės

E. Lu asteroidų grėsmę prilygina kasdienėms rizikoms. Egzistuoja apie 30 proc. tikimybė, kad mūsų planeta per artimiausią šimtmetį susidurs su Tunguskos meteorito dydžio (40 metrų skersmens) kosminiu luitu. Palyginimui, egzistuoja 23 proc. tikimybė, kad amerikietis mirs nuo vėžio.

Kad į Žemę per artimiausią šimtmetį smogs 140 metrų skersmens asteroidas, egzistuoja maždaug 1 proc. tikimybė. Toks kosminis kūnas sukeltų 100 megatonų trotilo užtaisui prilygstantį sprogimą – dvigubai galingesnį už rusų „Caro bombą“, susprogdintą 1961 m. Palyginimui, kaip tik tokią 1 proc. tikimybę žūti eismo įvykyje turime kiekvienas iš mūsų.

Na ir, žinoma, apie stambiausias „žuvis“. Egzistuoja 0,01 proc. tikimybė, kad per artimiausią šimtmetį į Žemę rėšis 1 km ar didesnio skersmens monstras. Toks Žemėje sukeltų masinį gyvybės išmirimą: jis į orą pakeltų tiek daug dulkių ir pelenų, kad planetą keletą metų temdytų sutemos, o išgyvenusiesiems 3 mėn. maisto atsargos išsektų, savaime suprantama, gerokai anksčiau nei prasisklaidytų dulkių sutemos. Palyginimui, JAV egzistuoja maždaug 0,01 proc. tikimybė žūti aviakatastrofoje.

Teleskopą „Sentinel“ E. Lu prilygina prevencinei priemonei – lygiai tokią pat funkciją atlieka saugos diržai automobilyje. Tad asteroidų problema galėtų būti nesunkiai kontroliuojama. „Bet tik tuo atveju, jei tiksliai žinotume, kur yra asteroidas, – įspėja E. Lu. – Jei nežinosime, kur jie yra, vienintelis įspėjimo signalas beliks žybsnis danguje ir visa naikinantis smūgis.“

Technologijos.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

15min studijoje – Ingrida Šimonytė

Aktualu

Trumpiau nei metus Kalėjimų departamentui vadovaujančiam R.Krikštaponiui – abejonės dėl neskaidrios veiklos

Aktualu

Vygaudas Ušackas meta iššūkį Ingridai Šimonytei: „Kol kas negirdėjau apie jos viziją“

Aktualu

Karą dėl šiukšlių aikštelės Antakalnyje stabdė policija: vilniečiai stojo prieš buldozerį, vartė tvoras

Aktualu

Į prezidento postą kandidatuosianti I.Šimonytė: „Matome pastangas paminti Konstitucijos vertybes“

Kodėl dėl dvigubos pilietybės turėsime balsuoti referendume?

Sportas

Deividas Česnauskis apsisprendė: po sezono baigs karjerą

Vardai

Su vyro šmeižtu Mia nesitaikys: „Jis turi manęs miegančios nuogos nuotraukų, kuriomis grasina“

Gražiausiu Šveicarijos kaimeliu vadinamas Lauterbrunenas

Gazas

WLTP standartai žudo dyzelius: „Porsche“ važiuos tik benzinu ir elektra

Aktualu

Popiežius Latvijoje kviečia krikščionis siekti dialogo, supratimo

24sek

Pasikeitę broliai Ballai Lietuvoje apsistos žvejų pamėgtoje vietoje

Aktualu

Dalia Grybauskaitė iš popiežiaus gavo telegramą

Vardai

Eglė Daugėlaitė: kaip jai pavyksta 6 val. ryte tiesioginiame eteryje atrodyti stulbinamai

Mokslas.IT

Kodėl kare draudžiama naudoti šiuos 9 ginklus?

Gyvenimas

„YourTango“ įkūrėja A.Miller: kas rodo santykių tvirtumą ir kaip mylėti besąlygiškai

Popiežiaus vizitas Gazas

Popiežius Pranciškus nustebino net policiją: kokią tiesą jis įrodė?

Gazas

Darnus judumas – būdas, padėsiantis pamiršti spūstis mieste

Verslas

Klaipėdos biurų ir sandėlių rinka pasipildys dar vienu objektu

Gazas

Vilniečiams prireiks kantrybės: po popiežiaus vizito vietos automobiliams atsilaisvins ne iš karto

Naujienos

Aktualu

15min studijoje – Ingrida Šimonytė

Aktualu

Trumpiau nei metus Kalėjimų departamentui vadovaujančiam R.Krikštaponiui – abejonės dėl neskaidrios veiklos

Aktualu

Vygaudas Ušackas meta iššūkį Ingridai Šimonytei: „Kol kas negirdėjau apie jos viziją“

Aktualu

Karą dėl šiukšlių aikštelės Antakalnyje stabdė policija: vilniečiai stojo prieš buldozerį, vartė tvoras

Aktualu

Į prezidento postą kandidatuosianti I.Šimonytė: „Matome pastangas paminti Konstitucijos vertybes“

Kodėl dėl dvigubos pilietybės turėsime balsuoti referendume?

Sportas

Deividas Česnauskis apsisprendė: po sezono baigs karjerą

Vardai

Su vyro šmeižtu Mia nesitaikys: „Jis turi manęs miegančios nuogos nuotraukų, kuriomis grasina“

Gražiausiu Šveicarijos kaimeliu vadinamas Lauterbrunenas

Gazas

WLTP standartai žudo dyzelius: „Porsche“ važiuos tik benzinu ir elektra

Aktualu

Popiežius Latvijoje kviečia krikščionis siekti dialogo, supratimo

24sek

Pasikeitę broliai Ballai Lietuvoje apsistos žvejų pamėgtoje vietoje

Aktualu

Dalia Grybauskaitė iš popiežiaus gavo telegramą

Vardai

Eglė Daugėlaitė: kaip jai pavyksta 6 val. ryte tiesioginiame eteryje atrodyti stulbinamai

Mokslas.IT

Kodėl kare draudžiama naudoti šiuos 9 ginklus?

Gyvenimas

„YourTango“ įkūrėja A.Miller: kas rodo santykių tvirtumą ir kaip mylėti besąlygiškai

Popiežiaus vizitas Gazas

Popiežius Pranciškus nustebino net policiją: kokią tiesą jis įrodė?

Gazas

Darnus judumas – būdas, padėsiantis pamiršti spūstis mieste

Verslas

Klaipėdos biurų ir sandėlių rinka pasipildys dar vienu objektu

Gazas

Vilniečiams prireiks kantrybės: po popiežiaus vizito vietos automobiliams atsilaisvins ne iš karto

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT