Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Danų mokslininkas laidoja Žemę: iš Arkties dugno kyla didžiuliai metano burbulai

Žemė
„Shutterstock“ nuotr. / Žemė
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Danijos ir Grenlandijos geologinių tyrimų centro daktaras Jasonas Boxas pareiškė, kad nuo Arkties vandenyno dugno kyla didžiuliai metano burbulai – tokie dideli, kad metanas taps pagrindiniu veiksniu pasaulinio klimato pokyčių aplinkybėmis.

„Jei atmosferą pasieks nors maža dalis Arkties dugne glūdinčių dujų – mums šakės“, – pareiškė mokslininkas.

Provokuojamą žinutę socialiniame tinkle „Twitter“ mokslininkas paskelbė po to, kai švedų tyrėjų grupė priėjo prie išvados, kad po Arktimi fiksuojamas metano dujų telkinių nuotėkis. 

Metanas šiltnamio dujų efektą ir pasaulinį klimato atšilimą spartintų daugiau kaip 20 kartų. Tyrimo rezultatai byloja, kad šių dujų nuotėkio burbulai jau kyla į vandenyno paviršių.

Arkties dugne šios gamtinės dujos, kaip manoma, gali veržtis iš yrančių telkinių, kurie buvo įkalinti po sušalusiu vandeniu aukštame slėgyje ir žemoje temperatūroje. Stokholmo universiteto mokslininkai atradimą pavadino „šiokiu tokiu netikėtumu“, kas, J.Boxo vertinimu, yra švelniai pasakyta.

Metanas šiltnamio dujų efektą ir pasaulinį klimato atšilimą spartintų daugiau kaip 20 kartų. Tyrimo rezultatai byloja, kad šių dujų nuotėkio burbulai jau kyla į vandenyno paviršių.

„Mes – pakeliui į nevaldomo klimato šilimo scenarijų. Mums reikia tai sustabdyti, – teigia J.Boxas. – Ateis momentas, kai bus per vėlu, tiesa? Procesai tada taps nevaldomi.“

Tiesa, yra manančių, kad panikuoti dėl metano dujų burbulų nereikėtų. Kol metanas pasieks jūros paviršių, jis ištirps vandenyje. Be to, nemenką jo dalį absorbuos mikroorganizmai.

Vis dėlto, anot J.Boxo, jei metano burbulų ešelonai jau pajudėjo, tai reiškia, kad atmosfera netrukus gali būti papildyta šiltnamio efektą skatinančių dujų. Tai turėtų kelti ypatingą nerimą, nes Arktis šyla sparčiau nei kuris kitas Žemės regionas.

Danų mokslininkas taip komentavo gegužę atliktą tyrimą, kad gėlo vandens ištekliai gali būti potencialus metano šaltinis.

Skirtingai nei anglies dvideginis, kuris ypač gerai tirpsta vandenyje, metanas gėlo vandens ištekliuose egzistuoja dviem pavidalais: ištirpusių dujų pavidalu ir burbulų kapsulių pavidalu. Pastarieji kyla iš nuosėdinio Žemės plutos sluoksnio. Metanas gali turėti įtakos ozono susidarymo procesams. Metano dujų kiekis atmosferoje dabar yra 150 proc. didesnis nei iki pramoninės revoliucijos pradžios JAV. 

Jau senokai žinoma, kad termokarstiniuose šylančio Arkties regiono ežeruose metano burbulai kyla į paviršių ir iki ledo tirpsmo burbulų pavidalu įstringa ežerus kaustančiame lede. Yra aktyvistų, kurie tokius metano burbulus daužo, o juose susikaupusį metaną padega. Bet tai – tik lašas jūroje.

Dėl šylančio amžino įšalo metano dujos į atmosferą išsiveržia ne tik vandens telkiniuose, bet ir sausumoje, palikdamos keistas daubas, kokių ne viena pastarosiomis savaitėmis buvo rasta Sibire.

„Aš galbūt nuo to ir nespėsiu nukentėti, – teigia J. Boxas. – Bet mano trejų metų duktė dėl to gali tikrai nukentėti.“ 

Technologijos.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT