Austrijoje, kaip ir Europoje, moterys gyvena maždaug 6 metais ilgiau nei vyrai. Tačiau paaiškėjo, kad moterys dažniau nei vyrai kenčia nuo chroniškų ligų, funkcinių sutrikimų, todėl jų gyvenimo kokybė yra prastesnė.
Tyrimo autorių teigimu, pas moteris dažniau pastebimi gyvenimo periodai, kai organizmui įtaką daro lytinių hormonų koncentracijos pokyčiai. Be to, labai svarbūs ir silpnosios lyties vaidmenų modeliai.
Prasidėjus lytiniam brendimui moterims labiau nei vyrams gresia įvairūs ligų sindromai, tokie kaip migrena, žarnyno uždegimai, taip pat imuniniai susirgimai, tarp kurių galima paminėti išsėtinę sklerozę, astmą, įvairias patologijas. Menstruacinio ciklo sutrikimai, nevaisingumas arba komplikacijos nėštumo metu gali būti svarbūs indikatoriai to, kad vėliau gyvenime rizikuojama susirgti rimtomis ligomis. Pokyčiai gyvenimo būde, tokie kaip rūkymas, kontraceptikų vartojimas, stresas ir fizinio aktyvumo trūkumas labai padidina tikimybę mirti nuo infarkto, ypač jaunoms moterims.
Po menopauzių silpnosios lyties laukia naujos negerovės: problemos su riebalų apykaita, aukštas kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių susirgimai bei osteoporozė. Pagyvenusios damos žymiai dažniau nei džentelmenai suserga Alzheimerio liga, šlapimo pūslės susirgimais. Be to, moterys du kartus dažniau kenčia nuo depresijos.
Skirtumai tarp vyrų ir moterų gali būti paaiškinti daugybe priežasčių, įskaitant biologinius skirtumus ir lytinius hormonus, gyvenimo būdą, lytims priskiriamus vaidmenis ir socialinį elgesį.
