Pascalis Cotte'as teigia, kad jo darytos rekonstrukcijos rodo į šoną žiūrinčią pozuotoją, skirtingai nuo Luvro muziejuje Paryžiuje kabančio originalo, ir pozuotoja neturi paslaptingos šypsenos.
P.Cotte'as teigia, kad atkurtame paveiksle matoma moteris gali būti „Mona Liza“, o dabar Luvre kabančiame paveiksle yra ne ji.
P. Cotte'as teigia, kad atkurtame paveiksle matoma moteris gali būti „Mona Liza“, o dabar Luvre kabančiame paveiksle yra ne ji.
Mokslininkas paveikslą analizavo naudodamas sluoksnių didinimo (Layer Amplification) technologiją, kuri leidžia pažvelgti į ankstesnius paveikslo sluoksnius,
Kiekvienas naujas sluoksnis ant drobės sukelia nedidelį nelygumą, taigi galutinėje piešinio versijoje matyti visi ankstesnieji. Anot P.Cotte'o, šiuos po paviršiumi esančius sluoksnius pavyksta aptikti tyrinėjant, kaip nuo paveikslo nelygumų atsispindi įvairaus dažnio šviesos spinduliai.
Paveikslo nelygumus mokslininkas panaudojo tam, kad atkurtų paslėptus piešinio sluoksnius. Atkurtas vaizdas rodo, kad prieš nutapydamas „Monoje Lizoje“ matomą piešinį, Da Vincis buvo nutapęs kitą, be šypsenos.
P.Cotte'as teigia, kad atkurtame paveiksle matoma moteris gali būti „Mona Liza“, o dabar Luvre kabančiame paveiksle yra ne ji.
Mokslininkai sutinka, kad „Monoje Lizoje“ pavaizduota Lisa Gherardini, Florencijos pirklio žmona.
Luvro muziejus kol kas oficialiai nepakomentavo P.Cotte'o teiginių, tačiau kiti mokslininkai jo įžvalgas vertina skeptiškai.
