Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 vasario 9d. 15:22

Feisbukas valosi: masiškai šalinama melaginga informacija apie vakcinas nuo COVID-19

Markas Zuckerbergas „pagautas“ prie savo įmonės logotipo
„Scanpix“/AP nuotr. / Markas Zuckerbergas „pagautas“ prie savo įmonės logotipo

Socialinį tinklą „Facebook“ valdanti tokio paties pavadinimo bendrovė paskelbė, jog šalins bet kokius melagingus teiginius ir klaidinančią informaciją apie COVID-19 vakcinas. Melagienos bus šalinamos ir iš „Facebook“, ir iš „Instagram“ tinklų, rašo „Science Alert“.

Šie veiksmai – dalis platesnio plano kovojant su melagienomis apie pandemiją. Nuo gruodžiomėnesio iš socialinio tinklo šalinama informacija apie koronavirusą, jeigu tos informacijos klaidingumas buvo įrodytas sveikatos apsaugos ekspertų.

Tačiau šį pirmadienį plano aprėptis buvo išplėsta ir dabar imamasi veiksmų specifiškai prieš įprastas melagystes, susijusias su skiepijimu.

„Šiandien, po konsultacijų su pagrindinėmis sveikatos apsaugos organizacijomis, įskaitant Pasaulio sveikatos organizacija, išplečiame sąrašą melagingų teiginių, kuriuos šalinsime, pridėdami papildomus moksliškai paneigtus teiginius apie koronavirusą ir vakcinas nuo jo“, – įmonės tinklaraštyje rašė feisbuko viceprezidentas Guy'us Rosenas.

Tarp teiginių, kurie dabar bus šalinami, yra šie:

  • COVID-19 yra žmonių sukurta ar pagaminta liga;
  • Vakcinos nėra efektyvios apsaugant nuo ligos, nuo kurios apsaugoti jos yra skirtos;
  • Persirgti yra saugiau nei pasiskiepyti;
  • Vakcinos yra nuodingos, pavojingos ar sukelia autizmą.

Iš feisbuko ir instagramo taip pat bus šalinami pramanai, kad vakcina pakeis žmogaus DNR ar pavers juos nevaisingais, o taip pat – melaginga informacija apie vakcinų gaminimo vietas ar jų efektyvumą.

Bet kaip galime būti tikri, kad SARS-CoV-2 virusas nebuvo sukurtas laboratorijoje?

Mokslininkai įsitikinę, kad SARS-CoV-2 nėra laboratorijoje sukurtas dalykas, nes jei taip būtų, tuomet viruso genetiniuose duomenyse būtų galima aptikti pėdsakų, jog buvo atlikta tam tikrų genų sekos manipuliacijų.

Tūkstančiai viso pasaulio mokslininkų yra sudarę viruso, sukeliančio COVID-19 genų sekas ir paviešinę savo rezultatus. Nėra jokių pėdsakų, kad viruso genomas būtų modifikuotas šiandien viešai žinomais genų inžinerijos įrankiais.

Ar vakcinos tikrai saugios?

Nors vakcinų patekimas į rinką iš tiesų įvyko gerokai greičiau, nei tai įprasta standartinėje situacijoje, visos oficialių valstybinių institucijų patvirtintos vakcinos perėjo lygiai tuos pačius patikrinimo etapus, įskaitant klinikinius tyrimus su žmonėmis, kaip ir bet kuri kita šiuo metu rinkoje esanti vakcina nuo bet kurios kitos ligos.

Duomenų, įrodančių vakcinų saugumą, mokslo šaltiniuose yra didžiulė gausa, ir nors yra pastebėta, kad kai kuriems žmonėms pasireiškia alerginė reakciją vienai ar kitai sudėtinei vakcinų medžiagai (kas yra būdinga iš esmės visiems vaistiniams preparatams), tyrimų rezultatai rodo, kad vaikcinos yra ir saugios vartoti žmonėms, ir efektyvios.

O kur mano žodžio laisvė?

Didžiausio pasaulyje socialinio tinklo valdytojai nurodo, kad pašalino jau 12 mln. turinio vienetų iš feisbuko ir instagramo dėl to, kad tame turinyje buvo „klaidinančios informacijos, galinčios sukelti didelę fizinę žalą“.

Nuo praėjusių metų balandžio įspėjamosiomis žymomis buvo pažymėta apie 50 mln. klaidinančio turinio vienetų.

Pirmadienį įmonė „Facebook“ paskelbė, kad nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), JTO agentūroms ir sveikatos ministerijoms išskyrė 120 mln. JAV dolerių dydžio sumą reklamos kreditų pavidalu, kad šios institucijos galėtų skleisti informaciją apie vakcinas ir apsisaugojimą nuo ligų.

„2021 metais sutelksime dėmesį į sveikatos apsaugos lyderių ir viešų asmenų paramą, kad jie galėtų skatinti milijonų žmonių pasiskiepijimą nuo COVID-19“, – sakė „Facebook“ sveikatos reikalų vadovas Kang-Xing Jinas.

Žinoma, reikia pripažinti, kad ilgą laiką feisbukas vangiai reagavo į tinkle skleidžiamą dezinformaciją. Moksliniai tyrimai parodė, kad šis socialinis tinklas buvo panaudotas kaip melagienų plėtros ir visuomenės supriešinimo įrankis.

Tačiau pandemijos metu ir ypač po JAV Kapitolijaus šturmo, įvykusio sausio 6 dieną, ši interneto platforma ėmėsi aktyvesnių veiksmų kovoje su klaidinančia informacija (nors reikia prisiminti, kad lygiai tokių pačių – kovos su dezinformacija – pažadų teko girdėti ir po 2016 m. JAV prezidento rinkimų, kuomet „Facebook“ buvo aktyviai kritikuojami dėl to, kad leidosi išnaudojami kaip įrankis visuomenę supriešinančios dezinformacijos plėtrai).

Daugeliui žmonių gali pasirodyti, kad toks socialinio tinklo sprendimas yra kova prieš žodžio laisvę. Bet tiesa yra ta, kad tai, ką mes matome socialinio tinklo įvykių juostoje, didele dalimi yra lemiama netikrų paskyrų ir botų, kurie dažnai kuriami su vienu konkrečiu tikslu: skleisti dezinformaciją ir nesantaiką visuomenėje.

Praėjusių metų gruodį buvo publikuotas Carnegie Mellon universiteto mokslininkų inicijuotas tyrimas, parodęs, kad nuo 45 iki 60 proc. „Twitter“ paskyrų, pasisakančių apie COVID-19, veikiausiai yra botai. Didesnioji jų dalis skleidė nuomonę, jog vos prasidėjus verslo ir kitos veiklos apribojimams dėl pandemijos visus tuos ribojimus reikia panaikinti ir leisti veikti laisvai.

Palyginimui, kuomet dėmesio centre atsiranda rinkimai JAV ar kitose valstybėse, kiti politiniai įvykiai ar gamtinės nelaimės, botai valdo apie 10-20 proc. diskusijos.

Niujorko universitete (JAV) dirbanti socialinių tinklų tyrėja Jeanna Matthews praėjusiais metais pareiškė savo nuomonę, ar tokios socialinės platformos, kaip „Facebook“ turėtų imtis aktyvesnių veiksmų prieš dezinformacijos platinimą.

„Nesugebėjimas veikti neretai būdavo teisinamas kaip žodžio laisvės gynimas. Bet ar žodžio laisvė aprėpia ir teisę sukurti 100 000 netikrų paskyrų, kurių vienintelis tikslas yra skleisti melą, susipriešinimą ir chaosą?“, – interneto leidinyje „The Conversation“ rašė mokslininkė.

Visą su COVID-19 susijusių teiginių, kurių feisbuke platinti nebegalima, sąrašą rasite paspaudę šią nuorodą.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT