TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvą užvaldė eksperimentai per speigą su karštu vandeniu: kas yra Mpembos efektas

Šaltinis: 15min
4
A A

Orams atšalus iki -15 ir netgi -28 laipsnių (pietinėje Lietuvoje), socialiniuose tinkluose pasipylė trumpų vaizdelių lavina: išėję į balkoną ar į kiemą žmonės švysteli į viršų karštą puodelį arbatos arba vandens. Tiksliau, jo turinį.

Karštas vanduo ore akimirksniu virsta ledo fejerverku, įspūdingu šerkšnu. Vaizdas tikrai įspūdingas, tačiau nedaugelis gali paaiškinti šį fizikinį reiškinį. Juk su šaltu vandeniu tokio triuko nepavyksta iškrėsti.

Šis reiškinys vadinamas Mpembos efektu. Tai – smalsaus studento iš Tanzanijos vardas. Šis žmogus maždaug prieš 50 metų pastebėjo dėsningumą, kad karštas valgomųjų ledų mišinys sušąla greičiau, nei šaltas. Tai nutiko kulinarijos pamokose. Be abejo, šį dėsningumą iki jo yra pastebėję daugybė mokslininkų, bet niekas negalėjo paaiškinti.

Studento Mpembos istorija

Mpembos efektu (angl. – „Mpemba effect“) vadinamas reiškinys, kai karštas vanduo šaltoje aplinkoje į ledą sušąla greičiau nei šaltas.

VIDEO: 20 laipsnių šalčio. Arbatos iššūkis

Šio galvosūkio įveikti nesugebėjo ir tokie filosofijos mąstytojai kaip Francis Baconas ar René Descartes. Pavadinimas šiai mįslei buvo duotas 1968 m., kai Tanzanijos studentas, vardu Erasto Mpembas šį klausimą uždavė mokykloje besisvečiuojantiems mokslo profesoriams.

Penkerius metus problemą savarankiškai tyrinėjęs E.Mpemba Dar es Salamo universiteto profesoriaus Deniso Osborne'o tiesiog paklausė: „Jei paimtume du vienodus indus, kuriuose – po tiek pat vandens, tik viename inde jo temperatūra +35 °C, o kitame +100 °C, ir abu indus patalpintume į šaldymo kamerą, pirmiau šalti pradėtų +100 °C laipsnių vanduo. Kodėl?“

Profesorius atsakyti į klausimą nesugebėjo, o kitais, 1968 metais, šiai problemai skyrė mokslinį straipsnį. Jame fenomenas ir buvo pavadintas „Mpembos efektu“.

Spėliojama, jog Mpembos efekto fenomeną sudaro išsyk keletas fizikos dėsnių, tačiau kol kas tai nėra įrodyta. Hipotetinėse teorijose formuluojamos prielaidos, jog Mpembos efektą gali sukelti garavimas, konvekcija ir superšalimas (angl. – „undercooling“), tačiau į daug klausimų kol kas taip ir lieka neatsakyta.

Paaiškinimų gali būti įvairių. Bet vienas iš jų – kad karštas indas efektyviau keičiasi energija su šaldikliais. Todėl ir šilto indo turinys atvėsta greičiau, nei šalto.

Nufilmavote savo eksperimentą su Mpembos efektu? Siųskite mokslas@15min.lt. Įdomiausius tikrai publikuosime. Nurodykite vardą, vietovę ir oro temperatūrą. Filmuodami telefoną laikykite horizontaliai.

TAIP PAT SKAITYKITE: Pirmieji skaitytojų bandymai

Pirmąją skaitytojų vaizdų dalį publikuosime šeštadienio vakarą. Antrąją - sekmadienio vakarą.

VIDEO: 14 laipsnių šalčio. Arbatos iššūkis
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT