Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 11d. 20:00

Skaitytojų pageidavimu paaiškiname: ar 5G iškeps mūsų smegenis

5G mobilusis ryšys
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / 5G mobilusis ryšys

Vos prasidėjus pirmosioms publikacijoms apie 5G technologijas, komentatoriai įvairiuose leidiniuose ir socialiniuose tinkluose pradėjo lyginti naujas technologijas su mikrobangų krosnele, kuri, esą, arba iškeps mūsų galvas, arba pavers mus dvigalviais, šešiakojais mutantais. Kiek tokiose baimėse pagrindo?

Iš pradžių reikia pažymėti, kad 5G ryšys nuo tų technologijų, kurias naudojame dabar, skirsis dažniu: jeigu didžiausias mūsų šalyje naudojamas 4G dažnis yra 2600 MHz juostoje, tai eksperimentinis šiuo metu ribotoje Vilniaus dalyje veikiantis 5G dažnis veikia maždaug 3700 MHz juostoje. Bet komerciniu būdu naujai ryšio technologijai ketinama „pakinkyti“ ir 5 GHz, ir dar didesnio dažnio – apie 26 GHz – juostą. O kuo didesnis elektromagnetinių bangų dažnis, tuo didesnės energijos fotonai ir tuo stipresnis gali būti jų poveikis gyvam organizmui. Logiška? Taip, bet...

Bangos bangoms nelygu

Aiškų mokslinį pagrindimą, dėl ko 5G technologijų baimė nėra racionali (na, bent jau ne dėl elektromagnetinių bangų poveikio organizmui), pateikė Vilniaus universiteto fizikos profesorius Algimantas Kežionis.

„Ar 1G, 2G,3G,4G, ar 5G, savo poveikiu žmogui, ar kitiems gyviems organizmams per daug nesiskiria. Elektromagnetinio lauko energijos kiekiai, kuriuos sugeria žmogaus, ar kurio kito gyvo organizmo kūnas, yra panašūs visiems G“, – rašė profesorius.

Anot jo, deginantis saulėje, žmogaus organizmo sugerta elektromagnetinė energija (gerokai didesnio dažnio infraraudonųjų ir matomų bangų diapazone) yra bent jau 1000 – 10000 kartų didesnė, negu tuo pat metu sugerta energija, kurios šaltiniai yra visos mobilaus ryšio bazinės stotys kartu.

Tad, paprastai tariant, jeigu mūsų neiškepė Saulė, tai jokios mobiliojo ryšio technologijos to tikrai nepadarys.

Apie jonizuojantį (t. y., spindulinę ligą, genetinius pakitimus ar onkologinius sutrikimus sukeliantį) poveikį apskritai kalbos būti negali: net pats didžiausias 5G dažnis, kurį svarstoma naudoti ryšio užtikrinimui, yra milijonais kartų mažesnis už patį mažiausią jonizuojančios spinduliuotės – trumpabangės ultravioletinės šviesos – dažnį.

„Kalbant Pasaulio sveikatos organizacijos žodžiais, statiniai elektriniai, magnetiniai laukai, radijo – ir mikro – bangos, infraraudonieji, matomos šviesos ir ultravioletiniai (UV) spinduliai priskiriami nejonizuojančiai spinduliuotei. Rentgeno ir gama – spinduliai priskiriami jonizuojančiai spinduliuotei“, – rašė profesorius A.Kežionis.

Ball State universiteto iliustr./Elektromagnetinių bangų spektras. Jonizuojanti spinduliuotė prasideda jau į dešinę nuo regimojo spektro spindulių
Ball State universiteto iliustr./Elektromagnetinių bangų spektras. Jonizuojanti spinduliuotė prasideda jau į dešinę nuo regimojo spektro spindulių

Fizikas nurodė, kad 2017 m. Pasaulio sveikatos organizacija po pasitarimo Ženevoje išplatino apibendrintas pastabas, kurioje aiškiai suformuluota, kuo skiriasi biologiniai jonizuojančios ir nejonizuojančios spinduliuotės poveikiai:

  • Jonizuojanti spinduliuotė pasižymi stochastiniu poveikiu. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo spinduliuotės intensyvumo, šios spinduliuotės biologinis poveikis yra visada ir jis yra proporcingas spinduliuotės dozei.
  • Nejonizuojanti spinduliuotė pasižymi deterministiniu poveikiu. Tai toks poveikio tipas, kada iki tam tikro spinduliuotės intensyvumo slenksčio jokio biologinio efekto nėra.

Lietuviškos normos – 10 kartų griežtesnės

Tai, anot A.Kežionio, reiškia, jog esminis veiksnys, lemiantis ryšiui naudojamų elektromagnetinių bangų poveikį organizmui, yra teisingas slenksčių normų nustatymas.

Tiesa, tos „teisingos slenksčių normos“ yra nemenkas mūšio laukas, kuriame ietys laužomos jau dešimtis metų. Paskutinės ataskaitos, kurią 2018 m. rugsėjį pateikė Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisija (ICNIRP), duomenimis, „tyrimai nepateikia nuoseklių įrodymų, kurie galėtų suteikti pagrindo dabartinėms poveikio žmogui rekomenduojamoms normoms keisti“.

ICNIRP yra pagrindinė ekspertų komisija, kurios išvadų pagrindu savo rekomendacijas dėl elektromagnetinės spinduliuotės normų teikia Pasaulio sveikatos organizacija. Ir būtina paminėti, kad Lietuvoje įteisintos tokios elektromagnetinės taršos normos gyvenamojoje aplinkoje 10 MHz-3000 GHz ruože, kurios už PSO rekomendacijas yra žemesnės 10 kartų.

Bokštų reikia ne bijoti, o jais džiaugtis

Lietuvos ryšio operatorių atstovai mėgsta pasidalinti savo nežinia kiek pagrindo turinčiomis istorijomis apie tai, kaip kaime pastačius bazinės stoties bokštą juos iškart užplūsta vietos gyventojų skundai apie galvos skausmus ir kitokias sveikatos negandas, kurias, esą, jiems sukelia „radiacija“ iš bokšto. Visų tų pasakojimų kertinis elementas yra pabaiga: „o tai kas bus tada, kai prie bokšto dar ir elektrą atvesime, ir siųstuvus įjungsime?“

Tai yra viena iš iliustracijų, parodančių žinių apie ryšio įrangos veikimą ir poveikį, trūkumą. Antrą iliustraciją pateikė prof. A.Kežionis.

Anot jo, jeigu ir reikėtų bent kiek bijotis „radiacijos“, tai tikrai ne iš bokštų.

„Paprastai telefono siųstuvas aktyvioje būsenoje sukuria nepalyginamai didesnę spinduliuotę žmogaus aplinkoje, negu visi kiti radijo bangų šaltiniai kartu paėmus. Reikia nepamiršti, kad ir kišenėje esančio telefono siųstuvas tam tikrais momentais būna įjungiamas ir sukuria pakankamai stiprią momentinę EM spinduliuotę“, – sakė jis.

Mokslininkas nurodė, kad mobiliojo tinklo siųstuvus stengiasi valdyti taip, kad jie spinduliuotų kuo mažesnės, bet informacijos perdavimui pakankamos energijos bangas. Ir ne dėl to, kad taupytų elektrą. Tikroji tokios „ekonomikos“ priežastis yra trukdžiai. „Kiekvienas veikiantis siųstuvas yra triukšmo šaltinis kitiems aktyviems radijo ryšiams; kuo daugiau siųstuvų veikia tuo pačiu metu ir kuo didesnė jų galia, tuo didesnį trukdį jie vienas kitam sukuria“, – teigė A.Kežionis.

„Kuo telefonas ir bazinė stotis yra arčiau vienas kito, tuo mažesnės siųstuvų spinduliuojamos EM bangų energijos pakanka informacijai perduoti, tuo pačiu mažėja ir trukdžiai kitiems ryšiams, taigi, pakanka mažesnės ir kitų siųstuvų spinduliuotės. Faktiškai, esant tam pačiam tinklo perduodamos informacijos kiekiui, labiau išvystyta tinklo infrastruktūra lemia mažesnį EM bangų foną žmogaus be telefono ir žmogaus su telefonu aplinkoje. Žinoma, perduodamos mobiliaisiais tinklais informacijos srautai nuolatos auga. Būtent didėjantis mobiliaisiais tinklais perduodamas informacijos srautas labiausiai didina EM foną žmogaus aplinkoje, o tobulėjanti infrastruktūra kompensuoja šį augimą, išlaikant spinduliuotę leistinose ribose“, – rašė profesorius.

Taigi, jeigu, nepaisant to, kad ryšiams naudojamų radijo bangų dažniai tokiomis normomis, kokios galioja Lietuvoje, vis tiek bijote didėjančio skaičiaus prie raidės G, prie pat Jūsų namų bus pastatyta bazinė ryšio operatoriaus stotis turėtų ne gąsdinti, o džiuginti: iš didelės antenos sklindanti elektromagnetinių bangų energija bet kokiu atveju bus mažesnė už telefono, o spinduliuotė iš jūsų asmeninio įrenginio bus silpnesnė dėl atstumo iki antenos.

Didesnės normos atrištų rankas

Fiziko teigimu, lietuviškų elektromagnetinės taršos normų sulyginimas su „standartinėmis“, kurias rekomenduoja PSO, visais dažniais veikiančių bazinių stočių aprėptį galėtų padidinti apie 2 kartus miesto teritorijoje ir apie 3 kartus kaimo vietovėse. Tiesa, jis pabrėžia, kad didesnio dažnio bangoms būdingas stipresnis šešėliavimo efektas – jos sunkiau prasiskverbia pro kliūtis.

Didesnės bazinių stočių aprėpties pageidauja ir Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai. Pavyzdžiui, „Bitės“ technikos direktorius Gintas Būtėnas tikina, kad esant dabartinėms normoms 5G ryšio diegimas Lietuvoje arba labai ilgai užtruktų, arba būtų labai sudėtingas, tuo tarpu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis suvienodintas taršos standartas būtų daug palankesnis investicijoms į naujos kartos ryšį.

Komentarai: 15

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Gyvenimas

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT