Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis atleido Syrskį ir paskyrė naują ginkluotųjų pajėgų vadą
22:43
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Jungtinių pajėgų vadą generolą majorą Mychailą Drapatą naujuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu. Šiame poste jis pakeitė Oleksandrą Syrskį.
Kitu dekretu prezidentas atleido O.Syrskį iš pareigų.
Pokyčiai Gynybos ministerijoje ir kas žinoma apie Drapatą
Kaip anksčiau skelbė UNIAN, liepos 16 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada patvirtino naują Ministrų Kabineto sudėtį. Tuo metu Mychailas Fedorovas buvo atleistas iš gynybos ministro pareigų.
Jo atleidimą lydėjo protestai Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose. Demonstracijų dalyviai ragino sugrąžinti M.Fedorovą į gynybos ministro postą, taip pat reiškė nepasitenkinimą Oleksandru Syrskiu.
Viešojoje erdvėje buvo plačiai aptarinėjama versija apie galimą O.Syrskio ir M.Fedorovo konfliktą, kuris galėjo tapti viena iš pastarojo atleidimo priežasčių. Pats Volodymyras Zelenskis po susitikimų su abiem pareigūnais užsiminė apie būsimus sprendimus dėl kariuomenės vadovybės.
Leidinys Financial Times taip pat skelbė, kad prezidentas M.Fedorovui pasiūlė kitas pareigas su plačiais įgaliojimais, tačiau šis esą sutiktų grįžti tik į Gynybos ministeriją.
Tuo metu O.Syrskis pareiškė, kad jam buvo netikėta išgirsti kalbas apie tariamą konfliktą su M.Fedorovu. Jis taip pat kritikavo M.Fedorovą dėl naujų sutarčių, mobilizacijos ir karių atlyginimų perskirstymo.
Kas yra Mychailas Drapatas?
Mychailas Drapatas laikomas vienu jauniausių Ukrainos generolų. Nuo pat 2014 m. Rusijos pradėtos agresijos jis dalyvavo kovose Donbase, vadovavo daliniams svarbiausiuose fronto ruožuose, o prasidėjus plataus masto invazijai 2022 m. atliko svarbų vaidmenį vadovaudamas operacijoms.
2014 m. jis vadovavo 72-osios atskirosios mechanizuotosios brigados batalionui, gynusiam Mariupolį ir pozicijas prie Amvrosijivkos. Jo vadovaujamas dalinys dalyvavo išlaisvinant dalį Donecko srities ir išlaikė pozicijas nuolat apšaudomose teritorijose.
Per plataus masto karą M.Drapatas vadovavo sudėtingoms operacijoms Ukrainos pietuose ir rytuose. Vėliau jis buvo paskirtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pavaduotoju, o 2024 m. tapo Sausumos pajėgų vadu.
Vėliau Ukrainos gynybos pajėgose buvo suformuota nauja Jungtinių pajėgų grupuotė, kuriai vadovauti buvo paskirtas būtent Mychailas Drapatas.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
07:00
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Financial Times“: ES neturi silpninti sankcijų Rusijai – tai gali turėti skaudžių pasekmių
23:21
Kol Europos Sąjunga mėgina suderinti 21-ąjį ekonominių sankcijų Rusijai paketą, Bendrijos vienybė silpnėja. Kelios sostinės pareikalavo išimčių arba blokuoja dalį priemonių, siekdamos apsaugoti stambias bendroves ar nacionalinius ekonominius interesus, rašo „Financial Times“.
Leidinio teigimu, dabar ne metas prarasti ryžtą. Tai gali sužlugdyti pastangas priversti Maskvą sutikti su paliaubomis pagal dabartinę fronto liniją.
„Padėtis Ukrainai yra palankesnė nei bet kada pastaruoju metu, nepaisant prezidento Volodymyro Zelenskio praėjusią savaitę priimto klaidingo sprendimo atleisti gynybos ministrą. Beveik kasdienės Kyjivo dronų atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas leido Ukrainai perkelti karą į Rusijos teritoriją, išvengiant masinių civilių aukų, tačiau sukeliant degalų trūkumą ir staigų kainų augimą, kuris, apklausų duomenimis, mažina pasitikėjimą Vladimiru Putinu“, – rašoma straipsnyje.
Leidinys pažymi, kad Ukrainos pranašumas naudojant dronus jaučiamas ir mūšio lauke, kur Rusijos puolimas stringa. Maskva patiria milžiniškus nuostolius – Vakarų pareigūnų vertinimu, apie 35 tūkst. žuvusių arba sužeistų karių per mėnesį – nors teritoriniai laimėjimai išlieka menki ir nėra proporcingi patirtiems nuostoliams.
Daugiau skaitykite ČIA.
„Forbes“: po karo Rusijos laukia vienas iš dviejų scenarijų – abu niūrūs
23:05
Rusija – naftos valstybė, kuri dešimtmečius bandė naudoti gamtines dujas kaip spaudimo priemonę prieš Europą, dabar pradėjo riboti degalų tiekimą šalies viduje, nes jų trūkumas plinta visoje šalyje, rašo „Forbes“.
Leidinys praneša, kad Kryme paskelbta nepaprastoji padėtis, o kitose okupuotose Ukrainos teritorijose mėginama apsirūpinti būtiniausiais ištekliais, nes civiliai gyventojai ir toliau kenčia nuo blogėjančių gyvenimo sąlygų.
Ilgalaikė Ukrainos dronų ir raketų kampanija prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, kuro saugyklas ir logistikos objektus daro realią žalą Maskvos gebėjimui palaikyti tiek savo karo mašiną, tiek vidaus stabilumą.
„Lūžio taškas dar nepasiektas. Tačiau jėgų pusiausvyra krypsta Kyjivo naudai“, – teigia leidinys.
Taip pat pažymima, kad kad ir koks būtų galutinis karo rezultatas, jį didele dalimi nulėmė katastrofiškas Rusijos ginkluotųjų pajėgų neefektyvumas.
Leidinio vertinimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali išlikti valdžioje, tačiau šalies ekonominiai pamatai po juo sparčiai griūva.
„Net jei Rusija išlaikys šiuo metu okupuotas Ukrainos teritorijas, vargu ar iš jų gaus tiek naudos, kad ji pateisintų nuo 2022 metų patirtus žmonių nuostolius, finansines išlaidas, diplomatinę izoliaciją ir pramonės nuosmukį. Pergalė, kad ir kaip ją apibrėžtų Maskva, nebeatneš to klestėjimo, kurį kadaise žadėjo užkariavimai“, – rašoma straipsnyje.
Leidinys pabrėžia, kad svarbiausias klausimas yra ne tai, kaip baigsis karas, o kokia Rusija bus pasibaigus kovoms.
„Ilgalaikis nestabilumas vienoje didžiausių pasaulio energijos išteklių eksportuotojų pakeis investicijų srautus, tiekimo grandines ir energijos kainas nuo Vietnamo iki Airijos“, – prognozuojama publikacijoje.
Politikai, susitelkę vien į karo veiksmus, anot leidinio, nepastebi ekonominių pokyčių, kurie jau vyksta.
Prognozuojama, kad net ir panaikinus sankcijas po karo, Rusijos, kaip tiekėjos, reputacija ir toliau vers investuotojus rimtai susimąstyti. Europa, ilgą laiką buvusi didžiausia Rusijos angliavandenilių vartotoja, yra ryškiausias to pavyzdys.
Dar 2025 metais Rusijai teko apie 12 proc. Europos dujų rinkos, tačiau 2026 metų sausį Europos Sąjunga oficialiai uždraudė bet kokį rusiškų dujų importą ir planuoja iki 2027 metų pabaigos visiškai atsisakyti likusių tiekimų. Briuselis nebenori grįžti į situaciją, kai žemynas buvo tapęs „Gazprom“ įkaitu.
Pažymima, kad JAV eksportuotojai tapo didžiausiais suskystintų gamtinių dujų tiekėjais Europoje – 2026 metų pirmąjį ketvirtį jie užtikrino apie 63 proc. viso ES SGD importo.
„Padidėję Kinijos energijos išteklių pirkimai po taikos susitarimo nebus geranoriškumo Maskvai ženklas. Tai tik sustiprins Pekino įtakos svertus. Kuo ilgiau išliks šis disbalansas, tuo daugiau galimybių Kinija turės ekonominei ekspansijai Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir Rytų Sibire“, – pažymi leidinys.
Išskyrus politinį perversmą, kuris mažai tikėtinas, kol V.Putinas lieka valdžioje, Rusija formaliai išlaikys suverenitetą, tačiau pamažu virs pusiau vasaline valstybe, kurios galimybės savarankiškai veikti kasmet vis labiau mažės.
Taikos susitarimas dėl Ukrainos nesustabdys konkurencijos pasaulio rinkose. Leidinio vertinimu, pažeista Rusijos infrastruktūra, sankcijos ir neapibrėžta politinė ateitis suteikia konkurentams realias galimybes perimti jos rinkos dalį.
„Net Kinija – tikėtiniausia didžiausia Rusijos produkcijos pirkėja – yra suinteresuota išlaikyti visas galimybes atviras: tiek spausti kainas, tiek išlaikyti politinę įtaką Maskvai“, – teigiama publikacijoje.
Pažymima, kad taika su Ukraina, kada ji bebūtų pasiekta, automatiškai nereabilituos Rusijos. Maskva iš šio karo išeis arba dar autoritariškesnė, arba dar nestabilesnė, ekonomiškai silpnesnė, labiau priklausoma nuo Kinijos ir gerokai mažiau patikima energijos išteklių partnere nei buvo 2021 metais.
„Žala jos, kaip tiekėjos, reputacijai – tai ne viešųjų ryšių problema. Tai struktūrinė problema“, – pažymi leidinys.
Zelenskis susitiko su Fedorovu
22:34
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien surengė dar vieną susitikimą su buvusiu gynybos ministru Mychailu Fedorovu, praneša „Ukrinform“.
Apie tai žurnalistams pranešė prezidento komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvynas.
Vis dėlto jis neatskleidė jokių susitikimo detalių.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, protestai prieš Mychailo Fedorovo atleidimą iš Ukrainos gynybos ministro pareigų tęsiasi jau šeštą dieną. Demonstracijos vyksta Kyjivo centre, aikštėje prie Ivano Franko nacionalinio akademinio dramos teatro, taip pat kituose Ukrainos miestuose.
Primename, kad vakar prezidentas V.Zelenskis sušaukė specialų Aukščiausiojo vado štabo posėdį, kuriame dalyvavo korpusų vadai ir Ukrainos ginklų gamintojai.
Išpuoliai prieš tanklaivius verčia Kazachstaną svarstyti naftos tiekimo stabdymą
21:44
Kazachstanas po išpuolių prieš tanklaivius Juodojoje jūroje planuoja sustabdyti naftos pumpavimą į Kaspijos vamzdynų konsorciumo (CPC) terminalą Novorosijske. Apie tai, remdamasi dviem su situacija susipažinusiais šaltiniais, praneša „Bloomberg“.
Agentūros šaltinių teigimu, bendrovės baiminasi siųsti tanklaivius į CPC terminalą. Jei naftos tiekimas vamzdynu bus sustabdytas iki šios savaitės pabaigos, Kazachstanui teks mažinti naftos gavybą.
Apie 80 proc. šalies naftos eksporto vyksta per CPC sistemą, jungiančią Kazachstano naftos telkinius su jūriniu terminalu netoli Novorosijsko. 2024 m. šiuo vamzdynu buvo transportuota 63 mln. tonų naftos, iš kurių 55 mln. tonų sudarė Kazachstane išgauta nafta. Pagal naftos gavybą Kazachstanas pasaulyje užima 12-ąją vietą – per parą išgauna apie 1,8–1,9 mln. barelių naftos.
Kazachstano užsienio reikalų ministerija pareiškė smerkianti išpuolius prieš civilius tanklaivius prie CPC jūrinio terminalo. Toks pareiškimas paskelbtas po liepos 17, 19 ir 20 dienomis įvykusių atakų.
Praėjusį penktadienį tanklaivį „Nordic Zenith“ apgadino du bepiločiai orlaiviai – laivas užsidegė artėdamas prie terminalo. Po dviejų dienų bepiločiai smogė tanklaiviams „Asia“ ir „Nissos Ios“, o pirmadienį buvo atakuotas „Nelsa“.
Kazachstanas šiuos išpuolius pavadino nepriimtinais ir pareiškė, kad jie pažeidžia šalies ekonominius interesus. Užsienio reikalų ministerija nurodė, jog valstybė gins savo teises pagal tarptautinę teisę ir sieks visiškos žalos atlyginimo.
„Šie veiksmai yra tyčiniai bandymai destabilizuoti teisėtą tarptautinę prekybą ir pasaulines energetikos rinkas, taip pat pakirsti pasaulinių transporto ir logistikos grandinių saugumą“, – teigiama ministerijos pareiškime.
Tuo metu Ukraina atmetė kaltinimus dėl galimo prisidėjimo prie išpuolių prieš tanklaivius prie CPC terminalo.
„Nėra jokių įrodymų, kad minėtas atakas įvykdė Ukrainos pusė. Todėl prašau susilaikyti nuo skubotų ir nepagrįstų tiesioginių ar netiesioginių kaltinimų Ukrainai“, – pareiškė Ukrainos ambasadorius Kazachstane Viktoras Maiko.
„Ukraina jau laimėjo“: Italijos gynybos ministras prabilo apie Putino nesėkmę
21:30
Italija mano, kad Ukraina jau pasiekė svarbiausią pergalę šiame kare, nes Rusijai nepavyko įgyvendinti pirminių plataus masto invazijos tikslų. Apie tai, remdamasis Italijos leidiniu „Il Sole 24 Ore“, skelbia „RBC-Ukraine“.
Italijos gynybos ministras Guido Crosetto priminė, kad prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai daugelis ekspertų prognozavo, jog rusų pajėgos Kyjivą užims per kelias dienas.
„Prieš ketverius metus visi manė, kad Rusija Kyjivą pasieks per savaitę“, – sakė ministras.
Jis taip pat priminė, kad Jungtinės Valstijos buvo parengusios lėktuvą galimai Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio evakuacijai.
Vis dėlto, pasak G.Crosetto, po ketverių metų situacija visiškai kitokia – Rusija yra įstrigusi fronte ir kas mėnesį netenka apie 30 tūkst. karių, žuvusių arba sužeistų.
Ministras pabrėžė, kad Ukraina ne tik išsaugojo savo valstybingumą, bet ir pakeitė šiuolaikinio karo pobūdį. Jo teigimu, plačiai naudojami dronai tapo pavyzdžiu daugelio pasaulio šalių kariuomenėms.
„Ukraina vis dar egzistuoja, ji yra stipri ir kiekvieną dieną dar labiau apsunkina karą Vladimirui Putinui. Žvelgiant iš Ukrainos perspektyvos, ji jau laimėjo, nes niekada nesiekė įsiveržti į Rusiją – ji tiesiog ginasi“, – teigė Italijos gynybos ministras.
G.Crosetto taip pat pareiškė manantis, kad karas baigsis tik tada, kai Rusija bent 24–48 valandoms visiškai nutrauks atakas prieš Ukrainą. Pasak jo, nuo 2022 m. tokios pertraukos dar nėra buvę.
Panašiai pasisakė ir Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sekretorius Wesas Streetingas, Rusijos karą prieš Ukrainą pavadinęs „V.Putino pažeminimu“.
Rusijos smūgiai Donecko srityje: žuvo du civiliai, dar septyni buvo sužeisti
20:36
Liepos 21-ąją Rusijos pajėgoms apšaudžius Donecko sritį žuvo du civiliai, dar septyni žmonės buvo sužeisti.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Per šiandienos apšaudymus Donecko srityje žuvo mažiausiai du žmonės, dar septyni buvo sužeisti“, – rašė jis.
Pasak V.Filaškino, Družkivkoje buvo sužeisti trys žmonės, taip pat apgadinti mažiausiai trys privatūs namai.
Znamivkos gyvenvietėje Rusijos pajėgos smogė civiliam automobiliui. Per ataką žuvo du žmonės, dar keturi buvo sužeisti.
„Rusai dar kartą nusitaikė į žmones, kurie tiesiog gyveno savo kasdienį gyvenimą ir buvo savo namuose. Jie sąmoningai paverčia įprastą gyvenimą taikiniu, medžioja civilius ir palieka mirtį bei griuvėsius“, – pabrėžė Donecko srities karinės administracijos vadovas.
Anksčiau skelbta, kad per pastarąją parą Rusijos pajėgos 63 kartus atakavo Sumų sritį ir padarė žalos civilinei infrastruktūrai.
Donecko srities prokuratūros duomenimis, Znamivkoje per Rusijos smūgį žuvo du civiliai, dar trys buvo sužeisti.
Kadyrovas tausoja saviškius: į frontą masiškai siunčiami paprasti gyventojai
19:22
„Novaja Gazeta Europa“ žurnalistai apklausė 178 kare žuvusių Čečėnijos gyventojų šeimas ir kalbėjosi su dabartiniais bei buvusiais Čečėnijos karinių dalinių kariais. Leidinio duomenimis, beveik visi po 2024 m. spalio žuvę čečėnai į karą buvo išsiųsti priverstinai. Pateikiamos pagrindinės tyrimo išvados.
Nuo 2024 m. spalio Čečėnijoje vietos gyventojai masiškai sulaikomi ir siunčiami į frontą. Pasak leidinio ir žmogaus teisių gynėjų, policijai kiekvieną mėnesį nustatoma 25–50 „savanorių“ surinkimo kvota. Sulaikymo ir išsiuntimo į karą priežastimi galėjo tapti muštynės, per ilgi plaukai ar net nesumokėtas automobilio draudimas.
Žurnalistai nustatė 183 žuvusiųjų tapatybes. Iš jų 113 į karą pateko jau po 2024 m. spalio. Net 97 žmonės sutartis pasirašė priverstinai ir negavo jiems priklausančių išmokų. Remiantis visa surinkta informacija, nuo išsiuntimo į frontą iki žūties vidutiniškai praeidavo apie du mėnesius. Leidinio šaltinis Čečėnijos vyriausybėje teigė, kad bendras žuvusių respublikos gyventojų skaičius viršija 2 300, o dar apie tūkstantį žmonių laikomi dingusiais be žinios.
Priverstinė čečėnų mobilizacija pradėta po to, kai 2024 m. rugpjūtį žlugo Rusijos sienos gynyba Kursko srityje. Pulkas „Achmat-Čečėnija“, saugojęs šį ruožą nuo 2023 m. birželio, Ukrainos pajėgų įsiveržimo metu pasitraukė iš pozicijų beveik be kovos, o dešimtys karių pateko į nelaisvę. Leidinio šaltinio teigimu, po šio įvykio Ramzanas Kadyrovas nusprendė saugoti jam lojalius jėgos struktūrų dalinius, o karių trūkumą kompensuoti paprastų Čečėnijos gyventojų sąskaita.
Vienas iš Rusijos nacionalinės gvardijos (Rosgvardijos) batalionų, tikėtina, buvo sukurtas ne karui, o Čečėnijos vadovo sūnui Adamui Kadyrovui. Baisanguro Benojevskio vardu pavadintas batalionas įkurtas 2023 m., tačiau, leidinio duomenimis, per dvejus metus jo kariai kovos zonoje lankėsi tik du kartus. Dalinys dislokuotas Grozno centre, o jo veiklą prižiūri jaunesnysis Kadyrovas.
Krymo gyventojai prakalbo apie žiaurią tikrovę: „Tarsi tai būtų „Bado žaidynės“
18:59
Britų laikraščio „The Guardian“ žurnalistai pasikalbėjo su Rusijos okupuoto Krymo gyventojais, kurie išreiškė nepasitenkinimą Maskva, nes dar pavasarį Ukrainos pradėta pusiasalio blokados kampanija, daro jų kasdienį gyvenimą beveik nepakeliamu.
Kaip pasakojo Marina, turinti nedidelius svečių namus Jevpatorijoje, Kryme, pavasarį ir vasarą, kai Ukrainos dronai ir raketas pradėjo reguliariai atakuoti Krymą, Rusijos turistai ėmė vienas po kito atšaukinėti savo viešnages.
Pasak jos, tai buvo pirmasis ženklas. Antrasis – benzino stygius, kuris apsunkino verslininkų galimybes apsirūpinti maisto produktais ir kitais būtiniausiais daiktais. O dabar, įsibėgėjant vasaros karščiams, didžiąją dienos dalį okupuotame Kryme gyventojai praleidžia be elektros ir tenkančio vandens.
„12 metų mums aiškino, kad Krymas yra 100 proc. apsaugotas“, – kalbėjo moteris, turėdama omenyje pažadus, kuriuos dalijo Rusijos pareigūnai nuo tada, kai atėmė Krymą iš Ukrainos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Iš Talino skridęs lėktuvas pasuko per Rusijos oro erdvę: tai pamatęs keleivis išsikvietė palydovus
18:57
„Turkish Airlines“ keleivinis lėktuvas, liepos 12 dieną skridęs iš Talino į Stambulą, galimai skrido ir Rusijos oro erdve, nors to paprastai vengiama, rašo savaitraščio „Eesti Ekspress“ interneto leidinys.
Pranešimą cituoja estų visuomeninis transliuotojas ERR.
Pranešime sakoma, kad lėktuvas pakeitė įprastą maršrutą ir skrido virš Kaliningrado srities.
Vienas keleivis teigė pastebėjęs maršruto pokytį skrydžių stebėjimo programėlėje ir kreipęsis į skrydžio palydovus. Po pasitarimo su pilotais keleiviui buvo pranešta, kad skrydis virš Kaliningrado srities buvo sąmoningas įgulos sprendimas, nes šį maršrutą ji laikė optimaliausiu.
Už oro eismo valdymą Estijoje atsakinga bendrovė „Lennuliiklusteeninduse AS“ nurodė, kad pagal patvirtintą skrydžio planą maršrutas turėjo eiti per Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją.
Nors „Turkish Airlines“ turi teisę naudotis Rusijos oro erdve, tinklapio „Flightradar“ duomenys rodo, kad maršrutas per Rusiją skrydžiams tarp Talino ir Stambulo nėra įprastas.
