Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Medikų aplaidumo kaina

Medikai
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Medikai
Šaltinis: „Savaitė“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vos atvykę į polikliniką ar ligoninę privalome pasirašyti krūvas dokumentų, įrodančių mūsų sutikimą gydytis. Tačiau ar tai atleidžia medikus nuo atsakomybės? Kur ieškoti tiesos, jei patyrėte žalą?

„Atvykau į polikliniką pas odontologą. Lankausi šioje įstaigoje retai, tad labai nustebau, kai buvau paprašyta pasirašyti savo gydymo istorijoje. Kodėl? Kam to reikia? Gydytoja tik pasakė, kad jei nepasirašysiu, ji negalės manęs gydyti. Kas per nesąmonės? Jei patirsiu gydymo žalą, bus traktuojama, kad pati su tuo sutikau“, – skundžiasi Evelina.

Žinoma, pasirašyti dokumentus pacientas turėtų tik tada, kai gydytojas jam pateikia visapusišką informaciją apie planuojamą gydymą, galimas rizikas, sveikatinimo alternatyvas.Tiesa, ne ji viena. Kodėl tiek daug popierių reikia pasirašyti, kai atvyksti į ligoninę, klausia ir mūsų skaitytoja Daina. „Mano vyrui teko apsilankyti Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. Matote, jam į akį papuolė metalo drožlė, kurios pats nebūtų ištraukęs, – sako moteris. – Lankomės ligoninėse retai, tad priimamajame buvome gerokai nustebinti: sesutė pakišo krūvą dokumentų, kuriuos turėjome pasirašyti. Kai norėjau pasiskaityti, ką pasirašo mano vyras, medikė tepasakė: „Tai standartinė forma. Nieko naujo čia neperskaitysite“. Tačiau man tai nauja. Nesuprantu, kiek svarbus čia dedamas parašas, ir kodėl turime pasirašyti krūvas popierių vietoj to, kad tuoj pat gautume medicininę pagalbą?“

Atsakymo kreipėmės į VU teisės fakulteto profesorių, Advokatų profesinės bendrijos „Jurevičius, Balčiūnas & Bartkus“ advokatą, partnerį Valentiną Mikelėną. „Bet koks gydymas yra intervencija į žmogaus kūną, kuris yra paties žmogaus privataus gyvenimo dalis. Savaime aišku, kad tai intervencijai reikalingas sutikimas. Rašytinis sutikimas ir yra geriausias įrodymas, kad žmogus sutiko gydytis. Vadinasi, pasirašydami mes teigiame, kad esame supažindinti su tyrimais, kuriuos reikės atlikti, galimu gydymu, chirurgine operacija ar kita intervencija bei su tuo sutinkame. Jei rašytinio sutikimo nebūtų, kilus ginčui medikai negalėtų įrodyti, jog jų veiksmai buvo teisėti“, – teigia V. Mikelėnas.

Žinoma, pasirašyti dokumentus pacientas turėtų tik tada, kai gydytojas jam pateikia visapusišką informaciją apie planuojamą gydymą, galimas rizikas, sveikatinimo alternatyvas. „Gydytojas turėtų paaiškinti jums, kokia liga sergate, pasakyti galimus gydymo būdus ir riziką, kurią kiekvienas iš jų kelia, – sako VU Teisės fakulteto profesorius. – Deja, kartais pacientas pasirašo dokumentą neperskaitęs. Taip būti neturėtų. Atidžiai perskaitykite, ir visus kilusius klausimus aptarkite su gydytoju. Kilus ginčui įrodyti, kad nebuvote informuotas, bus sunku.“

Nesėkminga atomazga

Viskas gerai, jei gerai baigiasi. Sakykime, jums suteiktas tinkamas gydymas, ir jūs pasveikote. Tačiau jei taip nėra, kas kaltas? Kiek pasirašytas sutikimas gydytis mediko atsakomybę perkelia ant jūsų paties pečių? O gal gydytojas tikrai nekaltas? O jei kaltas, kiek kainuoja jo klaida?

Visa tai išaiškinama teisiniu būdu.

Pagal nuo 2001 metų įsigaliojusį Civilinį kodeksą, neturtinė žala priteisiama visais atvejais, kai padarytas nusikaltimas, taip pat, kai sužalota asmens sveikata ar atimta gyvybė. Civiliniame kodekse nėra numatytos tokios žalos atlyginimo ribos, jos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas. Taigi, jei sugebėsite įrodyti, kad jūsų kančios pačios didžiausios, tai ir neturtinės žalos bus priteista daugiau.Kartais pacientas pasirašo dokumentą neperskaitęs. Taip būti neturėtų. Atidžiai perskaitykite, ir visus kilusius klausimus aptarkite su gydytoju. Kilus ginčui įrodyti, kad nebuvote informuotas, bus sunku.

Šiuo atveju su turtine žala gerokai paprasčiau. Tačiau kaip objektyviai apskaičiuoti gyvybės ar sveikatos kainą? Šis klausimas taip ir lieka be vieningo atsakymo.

Pateikiame jums keletą pavyzdžių.

Kompensacija – 500 tūkst. litų

Neišnešioti dvynukai Marijampolės ligoninėje gimė 2001 metų gruodžio 30 dieną. Naujagimius priėmė akušerė Rasa Dereškevičienė ir gydytoja neonatologė Loreta Laurinaitienė. Už kūdikius atsakingos medikės juos paguldė ant vystyklais užtiestų termoforų – guminių pūslių, pripildytų karštu vandeniu.

Po keliolikos minučių medikai pastebėjo, kad abu broliukai patyrė sunkius kūno nudegimus: vienam apdegė 20 proc., kitam – 14 proc. kūno.

Po įvykusios nelaimės kūdikiai beveik tris mėnesius buvo gydomi Kauno medicinos universiteto klinikose.

Neapdairiai dirbusioms medikėms teismas buvo skyręs po vienerius metus laisvės atėmimo, tačiau, pritaikius amnestiją, abi moterys nuo bausmės atleistos. Nuteistosioms 2 metus neleista dirbti savo tiesioginio darbo.

Nelaimę patyrusių dvynukų tėvai teismo prašė paskirti ir 1 milijoną litų neturtinės žalos atlygį. Tokiam pageidavimui buvo pritarę dvi teismo instancijos – iš pradžių Marijampolės rajono apylinkės teismas, vėliau – Kauno apygardos teismas.

Po 400 tūkst. litų iš Marijampolės ligoninės teisėjai priteisė sumokėti broliams dvyniams Laurynui ir Martynui ir dar 100 tūkst. mažylių tėvams – Vilmai ir Gintautui Zdaniams.

Marijampolės ligoninės administracija tokį ieškinį užginčijo teigdama, kad sumokėjus tokią kompensaciją, ligoninė bankrutuotų.

Nuomonės išsiskyrė

2005 m. Kretingos ligoninėje mirė 2 savaičių kūdikis. Ekspertų išvada – hipoksija – deguonies trūkumas dar būnant motinos įsčiose.

2008 m. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs kūdikio netekusių Dianos ir Antano Rumšos, taip pat kaltinamųjų – Kretingos ligoninės gydytojos akušerės-ginekologės Stasės Madzajienės ir vyriausiosios akušerės Nijolės Satkauskienės – skundus gerokai sušvelnino prieš metus Kretingos rajono apylinkės teisme paskelbtą nuosprendį.

Pastaruoju buvo pripažinta, kad dėl medikių kaltės neišgyveno 2005-ųjų sausio 26-ąją Kretingos ligoninėje gimęs Dianos ir Antano sūnus. Teisme tuomet paaiškėjo šokiruojantys faktai – neva S.Madzajienė nemoka atlikti cezario pjūvio, nors privalėtų.

Rumšos prašė jų patirtą moralinę žalą įvertinti 4 milijonais litų, tačiau teismas pripažino šį prašymą nepagrįstu. Kretingos ligoninė D.Rumšienei turėjo sumokėti 100 tūkst. litų, jos vyrui – 20 tūkst. litų. Jiems turėjo būti atlyginta ir 2 tūkst. litų turtinė žala.

S.Madzajienei už nesunkų nusikaltimą, sukėlusį sunkias pasekmes, dvejiems metams, o N.Satkauskienei – 1,5 metų atimta teisė dirbti medikėmis.

Klaipėdos apygardos teismas S.Madzajienės skundą atmetė, o N.Satkauskienę – išteisino.
Aukštesnės instancijos teisme iš ligoninės D.Rumšienei priteista 20 tūkst. litų, o A.Rumšai – 10 tūkst. litų.

Netekusiam mamos

Šiomis dienomis Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtas civilinis ieškinys, kuriame buvo prašoma priteisti kompensaciją mamos netekusiam sūnui. Iš sostinės Karoliniškių poliklinikos ir Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės našlaičiu tapusiam nepilnamečiui bei jo globėjai pinigai priteisti – šios gydymo įstaigos privalės jiems sumokėti beveik pusę milijono litų.

Teismas pripažino, jog dėl laiku nediagnozuoto vėžio ir nesuteiktos kvalifikuotos pagalbos mirė moteris, kuri viena augino 12 metų sūnų. Našlaičiu likusio berniuko neturtinė žala – 320 000 litų. Tiek šiuo atveju įvertinta jo motinos gyvybė. Likę 158 000 litų – turtinė žala. Būtent tiek moteris būtų uždirbusi, kol vaikas būtų sulaukęs pilnametystės.

Kelias iki teismo

V.Mikelėnas patvirtino, kad tokių bylų teismuose daugėja. Jeigu yra įrodymų, kad medicinos įstaiga elgėsi neteisėtai, yra padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos, tuomet galite siekti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos kompensavimo.

„Sakykime, pacientas pasirašė sutikimą atlikti tam tikrą operaciją, tačiau jau operacinėje chirurgai nusprendžia operuoti kitu su pacientu iš anksto neaptartu būdu, – sako V.Mikelėnas. – Pasekmė – sveikatos sužalojimas. Sakykime, pažeidžiamas sveikas organas. Tokiu atveju paciento teisės yra pažeistos – žmogus iš anksto nebuvo informuotas. Jei tai įrodoma, pacientui išmokama kompensacija.”

Vis dėlto tikrai ne visi sveikatos sužalojimo ar mirties atvejai nagrinėjami teismuose – dažniausiai to neprireikia, nes šiuo metu galiojantis Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas numato tokių ginčų sprendimo tvarką iki teismo.

Atkreiptas dėmesys į pacientų atstovavimo ypatumus. Jei tėvai užsienyje, o vaikui reikalinga medicinos pagalba, siūloma, kad nuo 16 metų jis sprendimą dėl skiriamo gydymo gali priimti savarankiškai arba pats paskirti savo atstovą.„Pirmiausiai privalu kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo komisiją prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri pagal paciento skundą priimą sprendimą, – aiškina V.Mikelėnas. – Ji gali įvardyti skundą nepagrįstu arba paskirti žalos atlyginimą. Jei su tuo sprendimu žmogus nesutinka, jis gali kreiptis į teismą.“

Pasak profesoriaus, dažnai pacientai kreipiasi ir į dar vieną itin svarbią instituciją – Medicininio audito inspekciją, kuri nustato, ar buvo padaryta pažeidimų. Jų surinkta medžiaga vėliau tampa įrodymu teisme.

Žinoma, viso to gali neprireikti, jeigu medicinos įstaiga ir pacientas dėl žalos atlyginimo arba pakartotinio gydymo susitaria patys.

„Kita vertus, galbūt medikas viską padarė teisingai, – pastebi V.Mikelėnas. – Tuomet jūs pralaimėsite bylą ir turėsite padengti bylinėjimosi išlaidas. Visais atvejais patarimas būtų vienas – kreipkitės į profesionalų teisininką. Jis nuo pat pradžių stebės jūsų situaciją bei patars, kaip elgtis. Galbūt pagrindo kaltinti mediką nėra, tačiau visada mūsų pačių situacija atrodo pati skaudžiausia.“

Žala neapibrėžta

Turtinę žalą nustatyti labai paprasta: gydymo, reabilitacijos kaštai, kitos svarbios išlaidos, sakykime, kelionės iki medicinos įstaigos, nedarbingumo periodu neuždirbti pinigai ir visa kita, ką galime aiškiai įvertinti ir įrodyti.

Su neturtine žala sudėtingiau. „Neturtinės žalos dydis paprastai nustatomas atsižvelgiant į daugybę kriterijų: kokio masto dvasines ir fizines kančias pacientas patyrė, kiek ilgai jautėsi jos padariniai, kokios pasekmės. Jei liko randas nematomoje vietoje, žala maža, jei po nevykusios plastinės operacijos subjaurotas veidas – didesnė. Galbūt jis nebegali dirbti ir niekada negalės. Kitas klausimas, žmogus išgyveno ar mirė? – vardija V.Mikelėnas. – Visiems aišku, kad šią žalą priteisti būtina, tik štai suma interpretuojama labai laisvai.“

Įstatyme apibrėžti tik bendri nurodymai, į ką reikia kreipti dėmesį: į žalą padariusio asmens kaltę – tyčia ar netyčia padaryta žala, turtinės žalos dydis, neturtinės žalos padariniai ir daugybę kitų faktorių.

Siūlomi pakeitimai

Dabar galiojantis įstatymas yra įteisinęs daug formalių dalykų, todėl šiuo metu aktyviai siūlomos jo pataisos. „Visa tai daroma, kad liktų mažiau formalumų, o visas dėmesys būtų teikiamas ligoniui, – sako V.Mikelėnas. – Įstatymo projekte siūloma palikti dvi sutikimo formas. Rašytinis sutikimas turi būti duodamas tada, kai atvykstate į gydymo įstaigą. Juo jūs sutinkate čia būti apžiūrimas bei gydomas. Kitą sutikimą teks pasirašyti, kai reikia atlikti intervencinę procedūrą. Be to, sutikimo formose bus numatyta, ar sutinkate, kad jūsų gydymo procese dalyvautų būsimieji medikai. Tai aktualu universitetinėms ligoninėms, kurios ne tik gydo pacientus, bet ir ruošia būsimuosius gydytojus.“

Atkreiptas dėmesys į pacientų atstovavimo ypatumus. Jei tėvai užsienyje, o vaikui reikalinga medicinos pagalba, siūloma, kad nuo 16 metų jis sprendimą dėl skiriamo gydymo gali priimti savarankiškai arba pats paskirti savo atstovą. Vaikai iki 16 metų atstovaujami jų atstovų pagal įstatymą – tėvų (įtėvių), globėjų ar rūpintojų. Taigi invazinės procedūros ar chirurginės operacijos jiems gali būti atliktos tik esant jų atstovų sutikimui.

„Siūloma panaikinti dabar egzistuojančią Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją – panašią instanciją sukurti kitais pagrindais, – sako V.Mikelėnas. – Pacientų pretenzijų yra daug, o komisija veikia visuomeniniais pagrindais. Be to, ji sprendžia ginčus, kuriuos lemia ne tik teisė, bet ir medicina. Be teismo ekspertizės neretai neišsiverčiama, o komisija neturi galimybės jos paskirti. Vadinasi, ši komisija turi būti nuolat finansuojama, čia dirbantys žmonės turėtų gauti atlyginimą.“

Tam, kad ligoninė nebankrutuotų, jei jai būtų priteista didesnė neturtinė žala nei dengia draudimo kompanija, siūloma įkurti specialų fondą. Įstatymo projekte siūloma Vyriausybei nustatyti, kokiu būdu toks fondas galėtų būti sukurtas ir kaip jis veiktų.

Kada bus priimti įstatymo pakeitimai, vis dar neaišku – belieka laukti.

„Savaitė“
Komentarai
Temos Kaina
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min