Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 birželio 21d. 13:12 , Atnaujinta: 2021 birželio 21d. 13:53

A.Bilotaitė: ruošiami trys scenarijai, kas būtų daroma didėjant migrantų srautams

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad šiuo metu yra ruošiami trys skirtingi scenarijai, kurie būtų taikomi, priklausomai nuo nelegaliai sieną kertančių migrantų skaičiaus. Jeigu per dieną Lietuvą pasiektų iki 10 tūkst. migrantų, būtų statomi nauji palapinių miesteliai savivaldybėse, prireiktų jų patalpų ir maitinimo paslaugų. Tačiau ministrė pabrėžia, kad šiuo metu svarbu parodyti, jog Lietuva nėra naujas patogus kelias patekti į Europą, nes daugeliui migrantų Lietuva esą nėra galutinis tikslas.

Pirmadienį Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje aptarta situacija dėl nelegaliai Lietuvos sieną kertančių migrantų didėjančio srauto bei galimos su Baltarusijos režimu susijusios grėsmės ateityje.

„Kaip žinia, per šiuos metus turime jau 440 neteisėtų migrantų ir tai yra net šešiais kartais didesnis skaičius, jeigu lyginsime su praėjusiais metais“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasak jos, būtina toliau stiprinti saugumą pasienyje.

„Būtina įdiegti maksimalią sienų apsaugą, reikalingos sienų stebėjimo sistemos. Tai jau yra daroma, šiame tiksliniame biudžete yra numatyta 11,5 mln. eurų. <...> Visas projektas, padengiant 100 proc. sieną, numatytas įvykdyti per metus“, – teigė ji.

Trys scenarijai

Pasak ministrės, šiuo metu vietų apgyventi nelegaliai Lietuvos sieną kertančius migrantus dar yra įrengtose palapinėse. Jose galima būtų gyventi net ir šaltesniu metų laiku.

Tačiau yra paruoštas planas, kas būtų daroma, jeigu į Lietuvą per dieną patektų iki 500, 1000 ar 10 tūkst. migrantų.

Jeigu į Lietuvą per parą atvyktų iki 500 nelegalių migrantų, jau būtų išnaudotos visos Užsieniečių registravimo centro Pabradėje vietos, taip pat pasieniečių mokyklos patalpos, būtų reikalingos savivaldybių patalpos ir maitinimas.

„Jeigu būtų iki tūkstančio asmenų per parą, būtų visos anksčiau išvardytos priemonės plius papildomai įrengta stovyklavietė tūkstančiui žmonių. Ir po trijų parų jau būtų reikalingos savivaldybių patalpos ir matinimas.

Jeigu būtų iki 10 tūkst. asmenų per parą, <...> papildomai būtų reikalingos dvi stovyklavietės pažeidžiamiausių mūsų savivaldybių rajonuose. Po dviejų parų būtų reikalingos savivaldybių patalpos ir maitinimas“, – scenarijus pristatė A.Bilotaitė.

Ministrės teigimu, be palapinių miestelio, svarstoma nuomotis ir modulinius namelius.

„Panašu, kad gali reikėti priimti tuos sprendimus. Dabar skaičiuojamės. Tie nameliai greičiausiai būtų VSAT teritorijose. Kadangi tai lengviau padėtų užtikrinti saugumą“, – teigė A.Bilotaitė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas akcentavo, kad migracijos, kaip ir kariuomenės reagavimo scenarijai, nebūtinai yra realūs, bet ruoštis būtina.

„Migraciniai procesai, kad Lietuvą pasiektų tūkstančiai žmonių, jie tikrai nėra realūs, tačiau pasirengimas užtikrinti ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos išorės sienų apsaugą, turi būti vykdomas.“, – kalbėjo ministras.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arvydas Anušauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arvydas Anušauskas

Fizinė tvora kainuotų 15 mln. eurų

Pasak ministrės, diskutuojama dėl tvoros statymo ties Baltarusijos pasieniu, tačiau kol kas sprendimas nepriimtas. Šiuo metu atliekama galimybių studija.

Apie tai praėjusią savaitę po komandiruotės Vengrijoje kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir Opozicinių „valstiečių“ atstovas, šešėlinis užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys.

Jie, viešėdami Vengrijoje, apžiūrėjo pasienį su Serbija juosiančią tvorą ir grįžę paragino tokiu pavyzdžiu tvorą statyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.

Spaudos konferencijos metu L.Kasčiūnas pažymėjo, kad nelegalios migracijos šaknys turi būti užkardytos valstybėse, iš kurių sulaukiama migrantų, t. y. Irake ir Turkijoje. Tai esą jau daroma.

Jis pakartojo, fizinis barjeras, t. y. tvora, jo nuomone, turėtų būti statoma.

„Aš išsakiau savo poziciją, kad žvilgtelkime šiek tiek į šiaurę nuo mūsų, po tam tikrų panašių hibridinių atakų prieš Norvegiją, norvegai turi aiškiai įtvirtintą tvorą pasienyje su Rusija. Panašų infrastruktūrinį objektą stato ispanai“, – pavyzdžius pateikė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Laurynas Kasčiūnas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Laurynas Kasčiūnas

Ir pažymėjo, kad tokiais fiziniais objektais esą neatsiribotume nuo laisvojo pasaulio, taip būtų siekiama užkardyti autoritarinio režimo bandymus skaldyti, paveikti šalies laisves ir teises bei politinį savarankiškumą.

O fizinis barjeras taip pat galėtų padėti kovoti su nelegalia kontrabanda.

L.Kasčiūnas įvardijo, kad tokia tvora galėtų kainuoti 15 mln. eurų.

Tiesa, Seimo kontrolierius Augustinas Normantas tvoros ties Baltarusijos pasieniu galimą statymą vertina neigiamai. Pasak jo, taip būtų neužtikrinama migrantų teisė siekti prieglobsčio šalyje.

Grėsmė ir kontrabandos mastai

Pasak A.Bilotaitės, iššūkių kelia ne tik nelegali migracija, bet ir kontrabandos mastai.

„Mes matome, kad tai yra didelė problema. Kontrabanda yra tas lėšų šaltinis, iš kurio yra finansuojamas Baltarusijos režimas.

Šiuo atveju labai aktyviai darbuojamės su Muitinės departamentu, nes matome rizikas, kad tiek nelegali migracija, tiek kontrabanda gali keliauti ir per pasienio punktus, todėl reikalingas labai didelis įsitraukimas ir iš Muitinės departamento“, – teigė ji.

Pasak A.Bilotaitės, labai svarbu nesudaryti aiškių prielaidų naujam migracijos kelio atsiradimui, kuris dabar yra bandomas formuoti.

„Mes turime labai aiškiai pasakyti ir pasiekti, kad mūsų migracijos procedūros yra orientuotos į nacionalinio saugumo interesus“, – teigė ji.

Todėl šiuo metu priimtas sprendimas, kad dėl atvykusių migrantų, kurie nelegaliai kerta sieną, pirmiausia kreipiamasi į teismą dėl jų suėmimo procedūros, tuomet apribojamas jų judėjimas, kad migrantai negalėtų bėgti toliau į kitas šalis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Agnė Bilotaitė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Agnė Bilotaitė

„Tai yra aiški žinia, kad nėra patogu čia atvykti ir pasiekti kitas savo kryptis“, – teigė ji.

Ji pažymėjo, kad daugelis atvykstančių migrantų turi visai kitą tikslą – pasiekti kitas Europos valstybes.

VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos jau bandė patekti beveik puspenkto šimto neteisėtų migrantų, t. y. kelis kartus daugiau nei pernai per visus metus. Daugiausia tarp jų yra Irako piliečių.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra sakiusi, kad išaugęs nelegalių migrantų srautas yra sąmoninga Baltarusijos režimo politika prieš Lietuvos valstybę.

Jos teigimu, tai rodo, jog pradėtas hibridinis karas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min