Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Išvalyti šalį nuo korupcijos pavyks tik ateities kartoms

Tarptautinė antikorupcijos diena
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Tarptautinė antikorupcijos diena
Šaltinis: Atgimimas.lt
0
A A

Korupcija Lietuvoje vertinama ne kaip visuomenės vėžys, o greičiau kaip neišvengiamas nepatogumas. Tuo tarpu Seimo Antikorupcijos komisija tik bejėgiškai gūžčioja pečiais. Vilčių teikia naujosios bendrojo ugdymo programos, kuriose teisinio švietimo klausimai integruoti į programas

„Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) pranešė, kad Lietuva, kontroliuodama korupciją, nepadarė jokios pažangos. Paviešintoje korupcijos suvokimo indekso balų skalėje, kurioje 0 reiškia absoliučiai korumpuotą šalį, o 10 – labai skaidrią valstybę, Lietuvai buvo skirti 4,8 balo (pernai – 5 balai).

Pasak TILS vadovo Sergejaus Muravjovo, skirtumas nėra toks žymus, kad reikėtų kalbėti apie prastėjančią padėtį. Jis pabrėžė, kad pasaulio valstybių sąraše užėmėme keturiomis pozicijoms žemesnę vietą nei ankstesniais metais – 50. Tai esą rodo, kad padėtis negerėja. „Iš ekspertų ir jų atliktų tyrimų vertinimų, pagal kuriuos ir apskaičiuojamas korupcijos suvokimo indeksas, matome, kad mūsų iniciatyvos ir priimti sprendimai įstatymų leidyboje vertinami palankiai. Bėdų kyla juos įgyvendinant. Stambioji ir smulkioji korupcija yra pagrindiniai iššūkiai. Būtent su jais mes ir negalime susitvarkyti“, – teigė pašnekovas.

Tikrosios padėties neatspindi

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Agnė Bilotaitė
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Agnė Bilotaitė

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojos parlamentarės Agnės Bilotaitės teigimu, minėtas indeksas ir pasaulio valstybių sąraše Lietuvai priskirta žemesnė vieta yra signalas politikams, žiniasklaidai ir visuomenei, kad reikia dirbti aktyviau: „Reikia kalbėti apie korupcijos prevenciją, bausmių neišvengiamumą, jų adekvatumą, antikorupcinį švietimą.“ Seimo narių grupės „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos” pirmininkė teigė, kad prastesni nei pernai rezultatai atspindi ir tam tikrą valymąsi nuo korupcijos.

Anot jos, visuomenė ir ekspertai, fiksuojantys korupcijos lygį šalyje, pastaruoju metu susidūrė su tuo, kad nemažai aukštas pareigas einančių pareigūnų patys pasitraukė iš pareigų arba buvo sulaikyti, pareiškus kaltinimus. Tai ir galėjo sudaryti įspūdį, kad šalyje esama itin daug supuvimo. Iš tikrųjų šie pavyzdžiai, priešingai, rodo, kad prasidėjo rimta kova su korupcija ir klimatas valstybėje keičiasi.

Kiek kitokios nuomonės laikosi Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko posto netekęs parlamentaras Kęstas Komskis. Jo teigimu, Lietuva nusipelnė prastesnių korupcijos suvokimo indekso vertinimų. „Vienareikšmiškai galiu pasakyti – esame įvertinti visiškai teisingai. Pažiūrėkime, kokia padėtis yra šiandien“, – savo pasiekimus trejus metus vadovaujant vienam svarbiausių Seimo padalinių komentavo parlamentaras.

Pasak Seimo nario, šiuo metu Lietuvoje yra bent trys su korupcija susiję „klausimų blokai“, kurių niekas nesprendžia: kasmet mažėja finansavimas specialiosioms tarnyboms, įstrigo antikorupcinių įstatymų leidyba, nėra bendros kovos su korupcija strategijos ir politikos bei taikomi dvigubi standartai.

Finansavimas specialiosioms tarnyboms pastaraisiais krizės metais mažėjo ne daugiau nei kitoms iš valstybės biudžeto finansuojamoms sritims, o inicijuoti korupciją užkardančius įstatymus ir yra vienas K.Komskio vadovautos Antikorupcijos komisijos uždavinių. K.Komskio teigimu, savo posto jis neteko ne dėl neveiklumo, o dėl to, kad bandė inicijuoti kai kuriems valdančiųjų atstovams esą nenaudingą „Snoro“ banko istorijos tyrimą.

Dar kitokią poziciją šiuo klausimu išsakė Šiuolaikinių didaktikų centro direktorė Daiva Penkauskienė. Ji mano, kad paskelbtas Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas atskleidžia ne tikrąją padėtį, o tik dalį korupcijos išsikerojimo visuomenėje problemų. „Negalima manyti, kad šis rodiklis atspindi objektyvią tikrovę. Taip, jis yra vienas iš populiariausių korupcijos diagnostikos būdų. Tačiau korupcijos suvokimo indeksas atspindi tik nuomones žmonių, kurie yra susidūrę su korupcija arba yra šios srities ekspertai. Korupcija, deja, mūsų visuomenėje nebėra suvokiama kaip blogis. Vis dažniau ji tampa santykių ir reikalų tvarkymo norma visuose sluoksniuose. Geriausiu atveju korupcija suvokiama kaip nepatogumas, šiokia tokia sąžinės graužatis, žmogiškojo orumo pažeidimas, bet ne kaip blogis apskritai“, – teigė ji.

Kliūva politikai

Sergejus Muravjovas
Sergejus Muravjovas

TILS vadovas S.Muravjovas atkreipė dėmesį, kad, nepaisant visuomenės polinkio į korupciją ir ypač į vieną jos formą – nepotizmą, dauguma gyventojų korupciją vertina nepalankiai ir dėl jos įsišaknijimo labiausiai kaltina politikus ir valstybės tarnautojus.

„Matome, kad kiekviena grupė linkusi mažiau kaltės prisiimti sau ir šiek tiek daugiau perkelti kitiems“, – teigė jis. Pasak S.Muravjovo, būtent todėl visuomenė yra linkusi manyti, kad veiksmingiausias būdas kovoti su korupcija – griežtinti įstatymus ir įgyvendinti bausmes.

Štai ir naujas Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininkas parlamentaras Ligitas Kernagis siūlo panašiai: „Kol kas tik iš žiniasklaidos priemonių girdime, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis dažniausiai taip niekuo ir nesibaigia. Aš manau, kad čia yra didelė spraga. Kovojant su korupcija reikėtų daugiau radikalesnių priemonių, ne vien deklaracijų.“

Tačiau S.Muravjovas nemano, kad tokiomis priemonėmis pavyktų pasiekti geresnių rezultatų. „Ilgalaikiams pokyčiams reikia švietimo, prevencijos ir gerų pavyzdžių. Reikia padaryti taip, kad žmonės savo kasdieniame gyvenime matytų permainų, – teigė TILS vadovas. – Yra patarlė: žuvis genda nuo galvos. Tačiau šiuo atveju visi pamiršta, kad valyti žuvį reikėtų nuo uodegos.“

Galia slypi lyderystėje

S.Muravjovo teigimu, Seimo Antikorupcijos komisija galėtų tapti tokiu geruoju pavyzdžiu visuomenei. „Aš manau, kad Antikorupcijos komisija, vertinant jos pastarųjų trejų metų darbą, galėtų būti gerokai aktyvesnė. Komisija Seime apskritai turi ypatingas sąlygas būti antikorupcinių diskusijų, iniciatyvų ir net permainų lydere šalyje. Komisija tikrai turi nemažai galių ir gali rodyti išskirtinį pavyzdį, kaip reikia sąžiningai kelti klausimus, siekti teisingumo“, – teigė S.Muravjovas.

Tačiau naujasis komisijos pirmininkas L.Kernagis mano, kad komisijai neužtenka kompetencijos. „Kai medžiaga yra surinkta ir patenka į prokuratūrą arba į teismą, pati komisija savo misiją būna kaip ir baigusi. O jei ta byla būna ar vilkinama, ar „užspaudžiama“, tai Antikorupcijos komisija nieko negali padaryti. Čia galbūt ir reikėtų praplėsti komisijos veiklos kompetenciją. Mes galime tik patarti, paklausti ir paprašyti, bet niekados negalime nurodyti. Čia, manyčiau, yra spraga“, – sako parlamentaras. Tiesa, L.Kernagis, cituodamas įstatymą, savanoriškai sušvelnino jo formuluotę, kuri leidžia komisijai reikalauti iš teisėsaugos institucijų informacijos apie tyrimo eigą.

L.Kernagio argumentai neįtikino TILS vadovo. „Manau, kad labai daug kas priklauso nuo pačių politikų noro ir valios skirti dėmesio vienam arba kitam klausimui. O ši komisija, mano galva, turi tikrai nemažai galių. Daugiau nei daugelis kitų institucijų. Šiuo atveju manau, kad labai daug kas priklauso nuo noro prisiimti lyderystę. Norėčiau matyti tokį norą ir iš naujojo komisijos pirmininko, ir iš kitų parlamentarų.“ Tokią pačią mintį dėl naujojo pirmininko darbo išsakė ir Seimo narė A.Bilotaitė: „Turiu daug vilčių, kad naujasis pirmininkas bus aktyvus ir galės daug nuveikti kovodamas su korupcija. Nuo vadovo, nuo lyderio savybių telkti žmones labai priklauso komisijos veiklos darbas.“

Jaunimas – sąžiningas iš prigimties?

Pasak ekspertų ir pedagogikos specialistų, gerieji lyderystės pavyzdžiai būtų itin naudingi jaunajai Lietuvos kartai. „Mūsų jaunimas turi tikrai daug potencialo. Turime visai neblogą jaunimą, kurį vienija teisingos vertybes. Jauni žmonės vertina sąžiningumą, šeimą. Jie nori ir yra pasiruošę elgtis sąžiningai, tačiau dažnai nežino, kaip tą padaryti. Jų aplinkoje labai daug kas nusirašinėja, jie patys duoda nusirašyti ir naudojasi paruoštukais.

Bet tuo pat metu kovodami su nesąžiningumu jie jaučiasi vieniši. Nesulaukia suaugusiųjų pritarimo. Jaunimui trūksta pavyzdžių“, – padėtį apibūdino TILS vadovas.

Jam antrino ir Šiuolaikinių didaktikų centro direktorė D. Penkauskienė: „Mokiniai – visuomenės dalis. Jie mato kasdienę tikrovę, bendruomeninius santykius ir puikiai suvokia tikrovę. Jie yra jautresni ir labiau pasiduoda „mokymams, švietimui“, tačiau taip pat gali turėti „stiprių” argumentų, kodėl ir kada korupcija gali būti „naudinga”. Žinoma, ne dauguma. Mokiniai  įsitraukia į bendruomenių, mokyklų, klasių antikorupcinius projektus, nuveikia daug darbų, pasiekia puikių rezultatų, jei sulaukia draugų palaikymo, ypač – vyresniųjų.”

Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Romas Prakapas mano, kad vienas iš būdų išugdyti korupcijai nepakančią jaunąją Lietuvos kartą – teisiškai šviesti visuomenę. Tiesa, švietimas turi būti nuoseklus: „Kaip žinoma, ugdymo mokslas teigia, kad, norint pasiekti poveikį, būtinos kelios sąlygos – veikla turi būti sisteminga, nuosekli, maksimaliai individualizuota ir atitikti kiekvieno amžiaus tarpsnio ypatumus. Kalbant apie vaikus ir jaunimą, vilčių teikia naujosios bendrojo ugdymo programos, kuriose teisinio švietimo klausimai integruoti į programas.

Vokų kova su kyšiais

Siekdamas pritraukti daugiau jaunimo ir parodyti, kad antikorupcinės akcijos gali būti įdomios, sąmojingos ir patrauklios, TILS kartu su partneriais sukūrė iniciatyvą „Peticija prieš nusikalstamą vokų išnaudojimą“. „Mes, Vokai, nebegalėdami taikstytis su mūsų netinkamu naudojimu dedant į mus pinigus kyšiams, raginame visus pasirašyti šią peticiją: nebenorime daugiau tylėti, kai esame naudojami ne pagal paskirtį, taip priverstinai tapdami nusikaltimų bendrininkais. Todėl prašome nekenkti mūsų reputacijai ir nenaudoti mūsų neteisėtais tikslais; rūpintis mūsų popierine sveikata ir nekišti į mus „nešvarių“ pinigų kyšiams“, – skelbiama iniciatyvos interneto puslapyje.

Reikia tikėtis, kad tokios akcijos paskatins visuomenę ne tik piktintis tikra ar menama „didžiąja” korupcija, bet ir „mažosios”, kasdienės korupcijos apraiškomis savo aplinkoje. Turime jausti gėdą ne tik tada, kai mūsų rinkti politikai ar paskirti valstybės tarnautojai susiteršia kyšiais, bet ir tada, kai mes patys negauname čekio turguje ar mikroautobuse, kai sutinkame priimti atlygį už darbą „be sutarties”.

Atgimimas.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Nebūkite abejingi - praneškite apie korupciją!

Praneškite STT apie korumpuotus valstybės tarnautojus, pareigūnus ar kitus asmenis. STT užtikrina jūsų konfidencialumą. STT tiria: kyšininkavimą (kai reikalauja kyšio), papirkimą (kai siūlo kyšį), piktnaudžiavimą tarnyba, netinkamą pareigų atlikimą, prekybą poveikiu ir kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Spauskite čia ir nusiųskite pranešimą tiesiai STT pareigūnams!
Kaip rasti STT   DUK   Apie STT
Parašykite atsiliepimą apie 15min