Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2010 gruodžio 9d. 09:33

Tyrimas: korupciją šalyje skatina per didelis valstybės reguliavimas (atnaujinta 12.02 val.)

Kyšis
Tomo Urbelionio/BFL foto / Kyšis
Kuo valstybė labiau reguliuoja žmonių ir verslo gyvenimą, tuo niša korupcijai vešėti didesnė, išanalizavę užsienio šalių patirtį teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai. Pasak jų, Lietuvoje labiausiai valstybės reguliavimą sumažinti reikėtų smulkiojo ir vidutinio verslo, paslaugų, ypač teritorijų planavimo ir statybų, sveikatos sektoriams.

„Daugelis žmonių nežino, kaip intensyviai valdžia reguliuoja jų veiklą. Santykinai nedaug verslininkų mato, kiek smulkusis ir vidutinis pardavimo bei paslaugų verslas yra reglamentuotas įvairiais smulkiais teisės aktais: ministrų sprendimais, higienos normomis ir kt.“, – ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė LLRI viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.

Savo ruožtu LLRI prezidentė Rūta Vainienė pabrėžė, kad pernelyg didelis valstybės reguliavimas yra viena iš svarbiausių korupcijos priežasčių. „Dirva korupcijai plėtotis yra labai palanki. Korupcija nėra retas atvejis, tai gana dažnai sutinkamas reiškinys. Ji atsiranda ten, kur žmogus ir valdininkas susitinka išspręsti žmogui svarbios problemos. Vienintelis patikimas sėkmingas būdas (šalyje sumažinti korupciją – 15min.lt) – mažiau reguliuoti verslą ir žmogaus gyvenimą. Tai yra 100 proc. patikimas būdas mažinant korupciją“, – sakė R.Vainienė.

Ekspertė taip pat pabrėžė, kad toks valdžios pasirinktas būdas, t. y. mažesnė kontrolė, neturėtų jokių neigiamų pasekmių.

Šalyje – apie 150 kontroliuojančių institucijų

LLRI ekspertai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 150 verslą kontroliuojančių institucijų ir kad versle beveik nėra veiksmų, kurie nebūtų reguliuojami. Todėl esą kyla didelė pagunda „paveikti valstybės tarnautojų sprendimus, o valstybės tarnautojams – gauti materialinės naudos“.

Kanadoje buvo ištirta reguliavimo našta ir nustatyta, kad vartotojai už visas prekes ir paslaugas mokėtų 24 proc. mažiau, jei to reguliavimo nebūtų.„Reguliavimas, nors ir siekia tam tikrų vartotojų apsaugos tikslų, turi savo kainą. Kiekvienas vartotojas, prisitaikydamas prie valstybės reguliavimo, daro papildomai kainuojančių veiksmų. Pavyzdžiui, Kanadoje buvo ištirta reguliavimo našta ir nustatyta, kad vartotojai už visas prekes ir paslaugas mokėtų 24 proc. mažiau, jei to reguliavimo nebūtų. Australijoje ištirta, kokia reguliavimo našta tenka nedidelei įmonei ir kiek ji kainuoja. Nustatyta, kad apie 16 darbo dienų įmonė skiria tam, kad prisitaikytų prie valstybės reguliavimo“, – teigė LLRI viceprezidentas.

Kaip gerą pavyzdį LLRI specialistai pateikė Naująją Zelandiją, kuri per dešimt metų, nuo 1984-ųjų, įvykdė iki šiol pasaulyje didžiausias verslo sąlygų gerinimo bei valdžios kišimosi į ekonomiką mažinimo reformas. „Tiek įvairiuose ekonominės laisvės indeksuose, tiek Korupcijos suvokimo indekse, Naujoji Zelandija užima pačias aukščiausias vietas“, – žurnalistams sakė G.Kadziauskas.
 

Korupcija didesnė, kur daugiau valstybės įmonių

Pristatydama užsienio valstybių patirtį, R.Vainienė taip pat teigė, kad Tarptautinės ekonomikos insituto tyrimas nustatė, jog korupcija valstybėje didesnė, jei didesnį vaidmenį joje atlieka valstybės įmonės.

„Tyrimas nustatė, kad korupcijos lygis priklauso nuo to, kiek valstybės įmonių veikia, t. y. kiek ekonominės veiklos vykdo pati valdžia. Kuo daugiau ji prisigriebusi tų veiklų, kurios galėtų būti atliekamos verslo subjektų, tuo paskatos korupcijai neefektyviai naudoti mokesčių mokėtojų lėšas yra didesnės“, – tvirtino LLRI vadovė.

Įdomu ir tai, kad nagrinėtais atvejais didelė kontrolė nepadeda apsaugoti vartotojų. Pavyzdžiui, vandens užterštumo lygis nėra žemesnis, jei reguliuojama daugiau; mirčių atsitiktinai apsinuodijus ar mirčių nuo žarnyno infekcijų skaičius valstybėse, kur kontrolė griežtesnė, taip pat nėra mažesnis.

Kyšininkavimas Lietuvoje ypač paplitęs

Kyšininkavimas Lietuvoje yra paplitęs labiau nei daugumoje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, rodo Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ atliktos apklausos rezultatai.

Apklausa parodė, kad 34 procentai Lietuvos gyventojų prisipažįsta per pastaruosius dvylika mėnesių davę kyšį.

Tiek apklaustųjų pripažino per pastaruosius dvylika mėnesių davę kyšį bent vienam iš devynių viešųjų paslaugų teikėjų: švietimo sektoriaus, teismų, sveikatos apsaugos, policijos, registravimo ir leidimų išdavimo tarnyboms, komunalinio paslaugų teikimo įmonėms, Mokesčių inspekcijai, žemėtvarkos institucijų arba muitinės atstovams.

Anot pranešimo, tai didžiausias rodiklis iš tirtų 21 ES šalių ir vienas didesnių rodiklių pasaulyje.

Pasaulinės antikorupcijos dienos proga „Transparency International" paskelbtas 2010 metų Pasaulinio korupcijos barometras rodo, kad šalies gyventojai labiausiai korumpuotomis institucijomis Lietuvoje laiko politines partijas, Seimą ir teismus.

Beveik du trečdaliai apklaustų lietuvių mano, kad korupcijos lygis šalyje per pastaruosius trejetą metų išaugo, o 78 procentai mano, jog šalies valdžios pastangos kovoti su korupcija yra neefektyvios.

Tyrimo metu buvo apklausta 91 781 gyventojas 86 pasaulio šalyse. 84 iš jų tyrimą atliko „Gallup International“. Lietuvoje tiesioginė 1 000 gyventojų apklausa buvo atlikta 2010 metų liepos 2–12 dienomis.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Grožio programa 360°

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Tausokime maistą kartu

Parašykite atsiliepimą apie 15min