Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šeštadienį švenčiame Baltijos jūros dieną

„Baltijos apkabinimas“
Seimo kanceliarijos nuotrauka. Autorius Antanas Ališkauskas / „Baltijos apkabinimas“
Šaltinis: 15min
0
A A

Kasmet pirmąjį rugsėjo šeštadienį minime Baltijos jūros dieną. 1988 metais rugsėjo 3 dieną žaliųjų bendrija „Atgaja“ ir „Sąjūdis“ surengė aplinkosauginę akciją – „Baltijos apkabinimas“. Tuomet Lietuvoje prasidėjęs Baltijos jūros švarai neabejingų žmonių susikabinimas rankomis nusidriekė ir per kaimynines šalis – Latviją ir Estiją.

„Šiandien švenčiame jau 23-ąją Baltijos jūros dieną, tačiau apie Baltijos jūros ekologinę būklę turėtumėme kalbėti vis daugiau. Norėčiau pasveikinti visus regiono gyventojus su Baltijos jūros diena ir kartu priminti, kad kiekvienas galime prisidėti prie Baltijos jūros švarinimo. Kitaip sakant, ir šiandien kiekvienas galime sukabinti rankas bendram tikslui“, – teigia Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento ambasadorė ypatingiems pavedimams Kornelija Jurgaitienė, kuruojanti Baltijos jūros regiono strategijos klausimus.

K. Jurgaitienė pabrėžia, kad Baltijos jūra jau laikoma viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, todėl reikalinga bendra Baltijos jūros regiono valstybių veikla saugant ir švarinant jūrą. 2009 metais Europos Komisijos priimta Baltijos jūros regiono strategijoje aplinkosauga – viena iš keturių prioritetinių sričių. Visos aštuonios Strategijos narės – Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Danija, Vokietija ir Lenkija – bendradarbiauja įgyvendindamos Baltijos jūros apsaugos ir švarinimo projektus.

„Bet jūra rūpintis turi ne tik valstybės. Čia ypač svarbus kiekvieno regione gyvenančio asmens indėlis ir iniciatyva. „Baltijos apkabinimas“ mums rodo, kad turime susiformavę gilią savivoką, meilę gamtai ir šalia esantiems – jūrai, pakrantėms ir žmonėms. Tikiu, kad kasmet minėdami Baltijos jūros dieną imsimės įgyvendinti vis daugiau su jūros apsauga susijusių darbų“, – su Baltijos jūros diena sveikina lietuvius K. Jurgaitienė.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis per parą vienas žmogus vidutiniškai sunaudoja apie 70-80 litrų vandens. Dalis šio vandens, kurio cheminė sudėtis po panaudojimo jau yra pasikeitusi, kartu su nuotėkomis ir upių vandeniu patenka į Baltijos jūrą. Kasdieninėje namų ruošoje naudojami buitinės chemijos produktai, cheminiai vaistų ir kosmetikos junginiai prisideda prie pramonės produktų sukeltos taršos.

Kad Baltijos jūra būtų švaresnė, labai svarbu, jog kiekvienas jūrą lankantis poilsiautojas susirinktų šiukšles, neplautų automobilių šalia vandens telkinių ir nepiltų gyvajai gamtaipavojingų cheminių medžiagų.

15min.lt nuotr./Logotipai

Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis

Ši informacija prisideda prie Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo pristatymo Lietuvoje. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min