Taip pat rašėme apie VSD sprendimą dėl baltarusių technologijų įmonėje ir grūdų iš Rusijos bei Baltarusijos patikras.
Užsienyje – AfD pergalė rinkimuose, JAV pasiuntinių derybos Kyjive, „Amazon“ krovininio lėktuvo nelaimė Majamyje.
Puikaus skaitymo ir klausymo!
Lietuvoje
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad kitų metų gynybos biudžetas eurais bus didesnis nei šiemet. Šalies vadovo teigimu, gynybos išlaidos turi ženkliai viršyti 5 proc. bendrojo vidaus produkto, o absoliučia išraiška krašto apsaugai skiriama suma privalo bent nežymiai augti. Šių metų biudžete gynybai numatyta 5,38 proc. BVP, arba apie 4,8 mlrd. eurų. Jei kitąmet finansavimas pasieks 4,9 mlrd. eurų, pagal dabartines ekonomikos augimo prognozes tai sudarytų apie 5,25 proc. BVP. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad kitos valstybės prie gynybos išlaidų prideda ir netiesiogiai su ja susijusias lėšas — lygiuojantis į šią metodologiją Lietuvos rodiklis peržengtų 7 proc. BVP. Sprendimą dėl 2027 metų biudžeto rudens sesijoje priims Seimas.
Vladimiras Antonovas aiškina, kad žlugusio „Snoro“ lėšas leido banko kapitalui didinti. Lietuvos apeliaciniam teismui tęsiant buvusių banko akcininkų V.Antonovo ir Raimondo Baranausko baudžiamosios bylos nagrinėjimą, į posėdį atvesdintas eksbankininkas tvirtino, kad pinigai buvo naudojami ne turtui įsigyti, o banko atsargoms blogiesiems kreditams padidinti. Anot jo, 2008–2009 metais „Snoro“ finansinė padėtis buvo sudėtinga, todėl vien asmeninėmis lėšomis banko išlaikyti nebūtų pavykę. V.Antonovas pripažino, kad bankui priklausę vertybiniai popieriai buvo laikinai pervedami į jo asmeninę sąskaitą, o kreditoriams lėšos išmokamos paskutine eile. Į Lietuvą iš Prancūzijos jis buvo perduotas rugpjūčio pabaigoje po to, kai gegužę Prancūzijos kasacinis teismas priėmė galutinį sprendimą dėl išdavimo. Kartu su R.Baranausku V.Antonovas nuteisti kalėti už aštuonis tyčinius nusikaltimus.
Prezidentas ragina politikus liautis kalbėti apie mokesčių didinimą. Po susitikimo su Seimo valdyba G.Nausėda pareiškė, kad Lietuvoje jau atlikta pakankamai mokesčių reformų, o visuomenės erzinimas naujomis diskusijomis apie akcizus ar kitus mokesčius yra nereikalingas. Ieškant papildomų biudžeto pajamų šalies vadovas siūlo naudoti visus išteklius šešėliui mažinti ir mokesčių surinkimui gerinti. Jo teigimu, kitąmet perskirstymas per valstybės biudžetą pasieks 35 proc. bendrojo vidaus produkto ir šią tendenciją reikia išlaikyti be papildomo mokesčių krūvio. Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybei žadant kartu didinti gynybos finansavimą, algas viešajame sektoriuje bei paramą šeimoms, G.Nausėda pabrėžė fiskalinės drausmės ir taupumo būtinybę. Dalis pernai priimtų mokesčių pakeitimų įsigalios 2027 metais.
Valstybės saugumo departamentas grėsme nacionaliniam saugumui paskelbė 22 baltarusius, dirbusius Lietuvos technologijų įmonėje. Departamentas nurodė, kad Migracijos departamentui perduotos išvados leido panaikinti šių asmenų leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, jie išsiųsti iš šalies, o į Šengeno erdvę penkerius metus grįžti negalės. Baltarusiai dirbo bendrovėje, kuri sukčiavimo būdu įgijo beveik pusę milijono eurų iš Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros projekto ir slėpė ryšius su Rusijos bei Baltarusijos karine pramone. Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas dėl sukčiavimo nuteisė du Baltarusijos piliečius.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika nurodė tikrinti visų iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitu gabenamų grūdų kilmę. Siekdama užkirsti kelią galimam okupuotose Ukrainos teritorijose pagrobtų grūdų tranzitui, Lietuva tokią tvarką siūlys taikyti visoms Baltijos šalims. Ministras teigė, kad rugsėjo pabaigoje ES Ministrų taryboje planuoja aptarti klausimą su latviais ir estais bei pasiūlyti taikyti Lietuvos metodiką. Latvijos vyriausybė, K.Mažeikos duomenimis, jau pradėjo grūdų patikrą. Anksčiau ministras yra teigęs, jog Rusija per Latviją gali bandyti įvežti apie 1,5 mln. tonų grūdų, o dalis siuntų per Lietuvos uostus gali būti deklaruojamos kaip latviškos ar europinės. Ministras pirmadienį oficialiai kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą prašydamas nedelsiant pradėti visų grūdų — ne tik pašarinių — patikrą.
Užsienyje
Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ triuškinamai laimėjo regioninius rinkimus Saksonijos-Anhalto žemėje. Prieš imigraciją nusiteikusiai ir Rusijai palankiai partijai vis dėlto pritrūko iki daugumos, kad galėtų suformuoti pirmąją šalies kraštutinių dešiniųjų vyriausybę federalinėje žemėje po Antrojo pasaulinio karo. Partija parlamente gaus 39 mandatus iš 83 — iki absoliučios daugumos trūko trijų vietų. Kandidatas į premjerus Ulrichas Siegmundas pareiškė, kad partija turi aiškų mandatą valdyti ir siūlys derybas dėl daugumos, tačiau tradicinės partijos ir toliau laikosi vadinamosios „ugnies sienos“ — atsisakymo bendradarbiauti su kraštutiniais dešiniaisiais. Savo ruožtu Lietuvos prezidentas G.Nausėda „Alternatyvos Vokietijai“ pergalę įvertino kaip nusivylimą.
JAV pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas Kyjive surengė derybas su Volodymyru Zelenskiu. Tai pirmasis prezidento Donaldo Trumpo žento ir verslo partnerio vizitas Ukrainos sostinėje nuo Rusijos invazijos pradžios – anksčiau jie aštuonis kartus buvo susitikę su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu. Amerikiečiai į Kyjivą atvyko traukiniu praėjus dienai po susitikimo Maskvoje ir, aukšto rango šaltinio Ukrainos prezidentūroje teigimu, atvežė „veiksmingesnių pasiūlymų“ karui užbaigti. V.Zelenskis paskelbė esantis pasirengęs konstruktyviai diskusijai ir pabrėžė, kad Ukrainai reikia saugumo garantijų bei tvarios pokario taikos. Nė viena pusė proveržio nepaskelbė. Po susitikimo Ukrainos vadovas prognozavo, kad karas su Rusija tikriausiai tęsis ir žiemą, todėl tikisi tolesnės Vašingtono paramos bei Europos partnerių palaikymo. V.Zelenskis pakartojo, kad teritorines problemas gali išspręsti tik Rusijos ir Ukrainos lyderių susitikimas. Kremlius savo ruožtu pareiškė neatmetąs galimybės atnaujinti trišales derybas su Vašingtonu ir Kyjivu, tačiau, Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo teigimu, apie tokio formato datas ar vietą kalbėti dar per anksti.
Majamyje nuo tūpimo tako nuslydus „Amazon“ krovininiam lėktuvui žuvo penki žmonės. Sekmadienį Majamio tarptautiniame oro uoste nusileidęs iš Puerto Riko atskridęs „Boeing 767“ nuvažiavo nuo tako, rėžėsi į kelias transporto priemones ir užsidegė. Majamio-Deido apygardos ugniagesių gelbėtojų vadovo teigimu, trys žmonės kritinės būklės nugabenti į traumų centrus, dar du gydomi vietos ligoninėje. Gelbėtojai turėjo išlaisvinti iš orlaivio piloto ir antrojo piloto — pareigūnai nepatikslino, ar jie išgyveno. Tikrąją nelaimės priežastį nustatys JAV Federalinė aviacijos administracija ir Nacionalinė transporto saugos valdyba, atsiuntusi savo tyrėjų komandą.
Rusijos Kaukazo kalnuose nuslinkusi lavina užgriuvo 33 alpinistų grupę – žuvo 11 žmonių. Nelaimė sekmadienio popietę įvyko ant Mižirgi kalno, Bezengi tarpeklyje, Kabardos-Balkarijos regione. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, dar šeši alpinistai buvo sužeisti, dešimt saugiai nusileido, o šeši tebėra dingę. Paieškos ir gelbėjimo operacijoje dalyvauja 56 žmonės. Ministerija nurodė, kad reljefas operacijos rajone yra sudėtingas ir išlieka tolesnių lavinų pavojus.
