Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Algirdas Brazauskas: negaliu viso gyvenimo atiduoti kitiems!

Foto naujienai: Algirdas Brazauskas: negaliu viso gyvenimo atiduoti kitiems!
zmones24.lt / Viganto Ovadnevo nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
A A

Prezidentą Algirdą Brazauską žurnalistai dažnai vadina garsiausiu šalies pensininku. Iš politinės veiklos pasitraukęs buvęs šalies vadovas neslepia, kad galvoja ne apie valstybinės svarbos reikalus, o apie paprastus, žemiškus dalykus.

Vardas, pavardė: Algirdas Mykolas Brazauskas.

Gimimo data, vieta: 1932 09 22, Rokiškis.

Šeima, kurioje gimė: Kazimieras Brazauskas (1906-1997) ir Sofija Peresilevičiūtė-Brazauskienė (1904-1979) dirbo privačių notarų pagalbininkais; vyresnioji sesuo Regina Jurkonienė (1924-1995) dirbo mokytoja, o brolis Gerardas Brazauskas (1935) - verslininkas.

Šeiminė padėtis: dukart vedęs; antroji žmona - verslininkė Kristina Brazauskienė (60); 1959 m. iš pirmos santuokos su gydytoja Julija Brazauskiene (76) susilaukė dvynukių Laimos ir Audronės; menotyrininkė, verslininkė Laima Mertinienė su vyru aktoriumi Daliumi Mertinu turi tris vaikus: Domą (28), Mykolą (24) ir Laimą (18); vyresnysis poros sūnus su žmona Indre augina Nidą (2); kita dukra ginekologė Audronė su vyru Algirdu Usoniu susilaukė dviejų dukrų - Andrės (28) ir Gustės (26); vyresnioji poros dukra Andrė su vyru Rolandu Amšiejumi augina dukrą Rūtą (3,5) ir rugpjūtį laukia šeimos pagausėjimo.

Išsilavinimas: baigęs Kaišiadorių vidurinę mokyklą,  A. Brazauskas įstojo Kauno politechnikos institutą (KPI) (dabar Kauno technologijos universitetas - aut. past.) įgijo hidrotechniko specialybę; vėliau apsigynė ekonomikos mokslų daktaro laipsnį.  

Pomėgiai: jaunystėje A. Brazauskas stūmė rutulį, vėliau buriavo, šiuo metu yra Lietuvos buriuotojų sąjungos garbės narys; aistringas medžiotojas, turi didžiulę medžioklinių peilių ir trofėjų kolekciją, yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos garbės pirmininkas; kolekcionuoja dirbinius iš gintaro.

Politinė karjera: 1988-1990 m. vadovavo Lietuvos komunistų partijai; 1990-1993 m. (tais metais tapo Prezidentu - aut. past.) vadovavo Lietuvos demokratinei darbo partijai (LDDP); 2001-2007 m. buvo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas.

Pareigos: realus sovietų valdžios okupuotoje Lietuvoje vykdytojas kaip LKP CK I sekretorius (1988-1990 m.); 1990 sausio 15 d.-kovo 11 d. Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas; 1992 m. spalio mėnesį, LDDP laimėjus rinkimus į Seimą, išrinktas Seimo pirmininku, taip pat pradeda laikinai eiti Prezidento pareigas; 1993 m. vasarį išrenkamas Prezidentu ir šias pareigas eina iki 1998-ųjų; 2000-2006 m. ėjo Ministro Pirmininko pareigas.


 

Prezidentą Algirdą Brazauską žurnalistai dažnai vadina garsiausiu šalies pensininku. Iš politinės veiklos pasitraukęs buvęs šalies vadovas neslepia, kad galvoja ne apie valstybinės svarbos reikalus, o apie paprastus, žemiškus dalykus.


 

Brangina šeimos nuotraukas


 

Turniškės mums su fotografu atrodo kur kas klaidesnės už kitus sostinės rajonus. Šiame prašmatniame, tvoromis nuo išorinio pasaulio atskirtame rajone, kuriame gyvena esami ir buvę šalies vadovai bei kiti išrinktieji, abu svečiuojamės pirmą kartą. Ačiū Dievui, prie buvusio šalies vadovo namų kiemo vartų atsiduriame sutartu laiku - 10 valandą ryto.

Kol fotografas ruošiasi fotosesijai, o šeimininkė (ne sutuoktinė Kristina, o samdyta moteris - aut. past.) pliko kavą, buvęs šalies vadovas pakviečia į svetainę, kur ant stalo jau atrinktos asmeninio albumo nuotraukos. Jose - įsimintiniausios buvusio šalies vadovo gyvenimo akimirkos. Žinomas politikas pasididžiuodamas rodo daugiau nei šimto metų senumo nuotrauką, kurioje įamžintas jo senelis - buvęs geležinkelininkas Kazimieras Brazauskas.

„Mano senelis buvo siuvėjas. Jis važinėjo po kaimus, siuvo sermėgas. Jo brolis Juozas dirbo geležinkelininku. Būtent jis pasiūlė seneliui mesti siuvėjo amatą ir taip pat tapti geležinkelininku, mat tuo metu tai buvo prestižinė profesija. Senelis buvo neraštingas, tačiau išmoko morzianką (Morzės abėcėlę - aut. past.) ir taip įsitvirtino geležinkelio srityje“, - giminės istoriją pasakoja ponas Algirdas.

Tiek apie senelį, tiek apie savo tėtį Prezidentas galėtų pasakoti ir pasakoti - jam šeimos istorija labai svarbi. Brazauskai kilę iš Lietuvos vidurio, Kėdainių rajono. Mikailiškių kaime, netoli Pašušvio, palaidota nemažai A. Brazausko protėvių.


 

Parduotos vasaros


Prieš 12 metų Kaišiadorių kapinėse palaidotas A. Brazausko tėtis gimė ne Lietuvoje, nes politiko senelis nusprendė karjeros siekti Šiaurės Kaukaze. Į Rusijos gilumą jis išvažiavo tik su žmona Juzefa, o grįžo su trimis vaikais - Kazimieru (buvusio šalies vadovo tėtis - aut. past.), Vytautu ir Estera. Pagal šeimos tradiciją pirmagimį pavadino tėvo vardu, tačiau motina norėjo, kad Kaziukas turėtų ir lietuvišką - Algirdo - vardą. Deja, šis vardas buvo pagoniškas, tad politiko tėvo dokumentuose įrašytas tik Kazimiero vardas. Nepaisant to, tėvai jį vaikystėje vis tiek vadino Algirduku. Būtent dėl šios priežasties Prezidentui tėvai davė kunigaikščio vardą. Tiesa, krikštijant teko pridėti šventą Mykolo vardą. Beje, A. Brazauskas nemėgsta, kai jį vadina abiem vardais: „Taip mane vadina tik tie, kurie nori mane įžeisti, pasityčioti.“     


 

1923 m. A. Brazausko senelis grįžo į Lietuvą. Tuo metu Lietuvoje kaip tik vyko žemės reforma. Jam valdžia atseikėjo 8,5 hektaro žemės. K. Brazauskas į Lietuvą parsivežė ne tik šeimą, bet ir kelis bičių spiečius. Ūkį Kėdainių rajone, Pašilių kaime, kuriame įsikūrė seneliai, o vėliau į savo rankas perėmė dėdė Vytautas, ponas Algirdas puikiai prisimena: „Žemė, karvės, kiaulės... Veikti tikrai buvo ką. O dar sodas, apie 50 bičių avilių... Karo metais mokslai gimnazijoje baigdavosi gegužės vidury, o prasidėdavo spalį. Su broliu tuos kelis mėnesius ir praleisdavome kaime. Mokėjome visus žemės ūkio darbus - nuo karvių melžimo iki laukų arimo.“


 

Diržo neragavo


 

Pono Algirdo tėvai susipažino Kaišiadoryse. Šiame mieste A. Brazausko tėtis, Kaune baigęs buhalterių kursus, įsidarbino notaro sekretoriumi. Sofija Peresilevičiūtė-Kanišauskienė dirbo to paties notaro padėjėja ir mašininke. Moteris viena augino dukrą Reginą, mat vyras išvažiavo į Ameriką ir dingo. „Regina buvo už mane vyresnė septyneriais metais ir turėjo kitą pavardę, tačiau ji buvo pilnateisė šeimos narė“, - tikina A. Brazauskas.


 

Prieš vesdamas Sofiją, Vievyje Kazimieras kurį laiką dar dirbo valsčiaus sekretoriumi. Vis dėlto valstybinės įstaigos tarnautojo alga nebuvo didelė, tad K. Brazauskas susigundė didesniu atlyginimu ir persikėlė į Rokiškį, kur ir gimė būsimas Lietuvos Prezidentas.

„Namą, kuriame gimiau, stengiuosi prižiūrėti. Bent jau kad stogas būtų uždengtas“, - sako politikas. Rokiškyje jo tėvai neužsibuvo. Kazimiero darbdavys kėlėsi į Šiaulius ir kartu pakvietė jaunąją Brazauskų šeimą. Vis dėlto 1938 m. pora su vaikais grįžo į Kaišiadoris, kur Kazimieras gavo hipotekos įstaigų knygų vedėjo darbą. Ten būsimas šalies vadovas pradėjo lankyti gimnaziją.


 

Algirdas tikina, kad vaikystėje nei dėl jo, nei dėl brolio elgesio tėvams problemų nebuvo. Kazimieras sūnus auklėjo ne diržu, o žodžiu: „Tėvas buvo ypač švelnus žmogus. Nė sykio prieš vaikus nepakėlė rankos. Nors buvo gana nervingas - labai sielojosi dėl to, kas vyksta. Juk laikai sunkūs buvo - karas, trėmimai ir pan.“


 

Vakarienė - vogtos saulėgrąžos


 

Tęsiant Antrojo pasaulinio karo temą, pono Algirdo prašau papasakoti ne apie mūšius (netoli Kaišiadorių jų vyko ne vienas - aut. past.), o apie tuometes gyvenimo sąlygas. „Mama dirbo notare. Už paslaugas jai neretai atsilygindavo maistu: kas sviesto, kas sūrio įdėdavo... Patys auginome kiaules, kurias šerdavome miške surinktomis gilėmis. Grybus rinkdavome, kuriuos žiemai prisisūdydavome. Iš vokiečių vogdavome saulėgrąžas, kviečius. Kaip? Palindę po vagonu, pragręždavome skylę medinėse grindyse ir pakišdavome maišą. Nieko daryti nereikia - tik padedi maišą ir byra. Žinoma, sekdavome, ar nesiartina koks vokietis. Vakarais sėdėdavome ir lukštendavome tas saulėgrąžas - juk nebuvo nei radijo, nei televizijos“, - prisiminimais dalijasi žinomas politikas. 


 

Įdomu, kaip dabar Algirdo Brazausko vardu vadinamoje mokykloje sekėsi mokytis būsimam Prezidentui? „Nepasakyčiau, kad buvau geras mokinys. Sulaukęs 16 metų, jau buvau vyras kaip reikiant, nes daug sportavau - užsiiminėjau lengvąja atletika. Be to, dainavau muzikos ansamblyje bei chore“, - šypsodamasis prisimena buvęs LSDP lyderis. Aktyvus saviveiklininkas ilgą laiką mokyklos šokiuose buvo tik žiūrovas. „Sesuo dirbo mokytoja, jai tekdavo budėti šokiuose. Ji mane išmokė šokti valsą, tango. Tada jau ir aš pradėjau kviesti merginas šokti“, - pasakoja garsenybė.


 

„Nuplaukęs“ aukso medalis


 

Paskutinėse klasėse politikas ypač daug mokėsi. „Pasakiau sau, kad vidurinę baigsiu aukso medaliu. Tačiau kai kam atrodė, kad provincijos mokyklose negali būti aukso medalininkų. Mano rusų kalbos rašinyje „surado“ klaidą, nors šią kalbą itin gerai mokėjau. Gavau už rašinį keturis, teko tenkintis sidabro medaliu“, - pasakoja pašnekovas. Suprantama, stojant į tuo metu populiarią hidrotechniko specialybę, A. Brazauskui nekilo jokių problemų - jam nereikėjo laikyti egzaminų. KPI jis baigė su pagyrimu. Perspektyviam specialistui darbo pasiūlymų laukti neteko - dar besimokydamas jis buvo pakviestas dirbti prie ką tik pradėtos statyti Kauno hidroelektrinės projekto. Beje, studijuodamas Algirdas taip pat sportavo: stūmė rutulį, kilnojo štangą, užsiėmė penkiakove. Buvęs šalies vadovas netgi buvo įtrauktas į šalies lengvosios atletikos rinktinę ir tapo rutulio stūmimo rungties čempionu! „Sportas baigėsi, kai pradėjau dirbti ir namo grįždavau 11 valandą vakaro“, - pasakoja ponas Algirdas. Darbų nesumažėjo ir tada, kai viename Maskvos universitete A. Brazauskas apsigynė ekonomikos mokslų daktaro laipsnį.

Apie tai, kaip iš valstiečių šeimos kilęs A. Brazauskas pamažu pasiekė karjeros viršūnę ir tapo pirmuoju Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos Prezidentu, jau rašoma istorijos vadovėliuose. Kur kas įdomesnis asmeninis Prezidento gyvenimas, apie kurį vadovėliuose nepasakojama. Skyrybos su pirmąja žmona, antrosios vestuvės - visa tai neliko nepastebėta žiniasklaidos. Šiomis temomis tuomet nekalbėjęs žinomas politikas dabar apie tai šneka ramiai ir atvirai.


 

Dukrų gyvenimų nereguliavo


 

Su pirmąja žmona, bendraamže būsima gydytoja Julija Algirdas susipažino čiuožykloje. Jis tuomet jau buvo bebaigiąs studijuoti KPI. „Tuo metu čiuožyklos buvo labai madingos. Kaune veikė 3-4 čiuožyklos. Keista, kad dabar tai nebemadinga“, - pasakoja jis. 1958 m. Algirdas su Julija susituokė. Dar po metų gimė dvynukės Laima ir Audronė. Ar Algirdas, kaip ir visi vyrai, netroško turėti sūnaus? „Kildavo tokių minčių, bet praeidavo, - šypsosi ne vienerius metus šaliai vadovavęs politikas. - Kiekviena lytis turi savo pliusų ir minusų. Mergaitės buvo labai ramios, neaikštingos. Gal todėl, kad namuose buvo tokia pati dvasia, kaip mano tėvų šeimoje. Nebuvo jokių problemų. Žinoma, buvo laikai, kai buvome jauni, trūko pinigų ir pan. Tačiau tai nekenkė šeimos santykiams.“ Prezidentas tikina, kad dukroms nedarė spaudimo nei renkantis profesijas, nei vyrus. „Audronė rinkosi tą pačią profesiją, kaip ir mama. O Laima... Gal čia jos pačios reikėtų klausti, kodėl pasirinko menotyrą. Prisimenu, kad turėjo draugių, kurios studijavo Dailės akademijoje“, - dėsto ponas A. Brazauskas. Buvęs Prezidentas sako, kad ir pats negali atsakyti į klausimą, kodėl dukroms leido taip anksti ištekėti - ir Laima, ir Audronė vestuves atšoko nesulaukusios dvidešimties. „Į tai žiūrėjau skeptiškai. Žinoma, ir jaudinausi. Manau, čia svarbų vaidmenį atliko sąmoningumas ir vidinis padorumas. Atsakiusios į jausmus, dukros pamatė, kad tie jaunuoliai tinka ir už nosies nevedžiojo. Esu įsitikinęs, jog merginos kur kas sąmoningiau mąsto, kai kalbama apie šeimos kūrimą. Nežinau, ar čia Dievas davė, ar taip aplinkybės susiklostė, kad jos taip greitai rado tinkamus partnerius. Jau 30 metų ištekėjusios Laima ir Audronė puikiai gyvena. Bent jau aš apie jokias krizes jų šeimose nieko nežinau. Visada joms sakydavau, kad  nieko neapgaudinėtų ir elgtųsi taip, kaip širdis liepia“, - kalba A. Brazauskas.


 

Penkiolika metų vienatvės


 

Pirmosios santuokos Prezidentui išsaugoti nepavyko. Politikas šia tema netuščiažodžiauja: „Tiesiog mačiau, kad neišeina mums gyventi kartu. Daug kur nesutapo požiūriai.“

Kai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad tuometis premjeras ilsisi ne su sutuoktine Julija, o su Kristina Butrimiene, dukros tėvui nepriekaištavo. „Jos žinojo, kad penkiolika metų gyvenu vienas. Nebuvo taip, kad iš vieno miegamojo išėjau į kitą. Čia tik žurnalistams taip atrodė, kad su savo reportažais iš pliažo privertė mane susitvarkyti dokumentus ir vesti antrąsyk. Ryžausi viską pakeisti, nes tiesiog vienas pavargau gyventi. Ryžausi viską pakeisti, nes tiesiog pavargau vienas gyventi. Kristiną pažinojau seniai. Žinojau, kad ji ištekėjusi ir turi sūnų. Na, mano atvejis ne vienintelis Lietuvoje, nors kai kas taip mano. Remiantis statistika, skiriasi kas trečia pora“, - sarkastiškai kalba garsus politikas. 


 

Algirdas džiaugiasi, kad išėjęs į pensiją gali mėgautis paprastais dalykais, pavyzdžiui, nemažai laiko praleisti su šeima, daugiau dėmesio skirti sveikatai, pomėgiams. Politiko manymu, tai pakankamai svarbios priežastys nebesiekti aukščiausiojo šalies vadovo posto. „Pirma priežastis - amžius, nes nemanau, kad man, sulaukusiam tiek metų, verta ryžtis penkerių metų kadencijai. Antra - mano sveikata jau neleidžia to daryti. Trečia priežastis - filosofinė. Turiu vieną gyvenimą. Negaliu jį visą atiduoti kitiems. Reikia nors šiek tiek jo pasilikti sau. Juk labai retai kas nors pasako „ačiū“...“ - sako Prezidentas A. Brazauskas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min