Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pirmojo savo homoseksualumą atskleidusio JAV politiko Harvey Milko šaknis Joniškyje radusi britė: „Jis buvo geriausias eksportas iš Lietuvos“

Harvey'is Milkas
Harvey'is Milkas
Šaltinis: 15min
0
A A

Harvey Milkas, kuris į istoriją įėjo kaip pirmasis homoseksualios orientacijos neslėpęs JAV politikas, kilo iš Lietuvos žydų. Britė kovotoja už seksualinių mažumų teises lesbietė Clare Dimyon tvirtina tiksliau nustačiusi, kur Milchų (tokia buvo tikroji pavardė) šeimos šaknys, – Joniškyje. Kad tai išsiaiškintų, moteris ne tik pervertė pluoštus dokumentų, bet ir kelioms savaitėms atvyko į mūsų šalį, kur jai pagaliau pravertė Šaltojo karo metais pramokta rusų kalba.

H.Milkas pasiekė, kad būtų uždrausta diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, ir priešinosi reikalavimui atleisti iš mokyklų visus homoseksualus bei jų teisių gynėjus.

Tuometis Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Schwarzeneggeris paskelbė gegužės 22-ąją, jo gimtadienį, Harvey'io Milko diena ir įtraukė jį į valstijos šlovės galeriją. 2002-aisiais vyras buvo paskelbtas garsiausiu ir įtakingiausiu seksualinių mažumų atstovu, JAV kada nors išrinktu į valdžią.

Bene geriausiai šis žmogus žinomas iš Guso Van Santo filmo „Milkas“, kuriam sukurti prireikė 15 metų (tiesa, filmavimo darbai užtruko vos porą mėnesių, bet buvo panaudota daug archyvinės medžiagos). 2009-aisiais juosta gavo „Oskarą“ už geriausią originalų scenarijų, o Seanas Pennas – už pagrindinį vaidmenį.

VIDEO: Filmo „Milkas“ anonsas

„Lietuva daug ką eksportuoja, bet H.Milkas buvo vienas sėkmingiausių jūsų eksporto produktų, – viešėdama Vilniuje portalui 15min.lt kalbėjo C.Dimyon. – Turite didžiuotis šiuo lietuviu, gavusiu Laisvės medalį iš Baracko Obamos už tai, kad pakeitė daugelio žmonių gyvenimą.“

Mūsų šalyje H.Milkas geriau žinomas seksualinių mažumų atstovams, o po puikiai įvertinto Holivudo filmo – ir kino gerbėjams.

Augusto Didžgalvio/Baltic Pride organizatorių nuotr./Clare Dimyon
Augusto Didžgalvio/„Baltic Pride“ organizatorių nuotr./Clare Dimyon

Dar paauglystėje supratęs esąs gėjus, vyras to pernelyg neviešino, o politikoje neišbuvo nė metų, bet nužudytas tapo gėjų bendruomenės ikona. Žurnalas „Time“ įtraukė H.Milką į XX amžiaus herojų 100-uką kaip „simbolį to, ką homoseksualai gali pasiekti ir kokie pavojai jų laukia“. Anot bendražygių, jis buvo vizionierius – įsivaizdavo ir siekė visiems sukurti teisingesnį pasaulį.

„Visi žmonės buvo sukurti lygūs. Kad ir kaip stengtumėtės, niekada neištrinsite šių žodžių“, – sakė H.Milkas. Prieš ketverius metus prezidentas B.Obama aktyvistą po mirties apdovanojo Laisvės medaliu, kurį atsiėmė jo sūnėnas Stuartas Milkas, įkūręs Harvey'io Milko fondą, o liepos pabaigoje Vilniuje dalyvavęs „Baltic Pride“ eitynėse.

Kilmę patvirtina surašymų dokumentai

Mintis ieškoti H.Milko šaknų britei mokytojai kilo pernai, skaitant interneto enciklopedijos „Wikipedia“ įrašą. C.Dimyon nustebino faktas, kad jo tėvas Williamas ir senelis Morrisas buvo pirmosios kartos imigrantai iš Lietuvos. Kartu suintrigavo faktas, kad nebuvo jokio šį faktą patvirtinančio šaltinio, nors „Wikipedia“ prikimšta nuorodų.

1900 m. JAV gyventojų suraaymo dokumentas
1900 m. JAV gyventojų surašymo dokumentas

Dalyvavusi eitynėse „Baltic Pride“ prieš trejus metus ir ketinusi vykti į šiemetį renginį, britė pamąstė, kad homoseksualų bendruomenės kultūrinės ikonos H.Milko praeities detalės gali būti reikšmingos tiek seksualinių mažumų atstovams, tiek Lietuvos gyventojams.

„Galvojau: argi nebūtų nuostabu rasti H.Milko šeimos gimtinę? Tuo metu, kai Vilniuje vyksta „Baltic Pride“!“ – portalui 15min.lt pasakojo C.Dimyon.

Ji ėmė ieškoti M.Milko nekrologo – tokį rado 1947 m. gegužės 3 d. dienraščio „New York Times“ numeryje, praėjus porai dienų po jo mirties. Tekstas patvirtino, kad Mausche Milchas (persikraustęs jis savo vardą suamerikonino) gimė Lietuvoje 1864 m. Kaip spėjo C.Dimyon, praėjus vos keleriems metams po Holokausto šeima greičiausiai specialiai paminėjo šią informaciją.

Į JAV atvykusių laivo keleivių sąraaas
Į JAV atvykusių laivo keleivių sąrašas

Lietuvos valstybės archyve esantys dokumentai ir sinagogos įrašai patvirtina tuomet Kauno gubernijoje gyvenus Milchus.

Pirmojo pasaulinio karo dokumentuose C.Dimyon rado trijų šeimos sūnų – Alexanderio, Harry ir Williamo. Duomenų apie pastarąjį maža, nurodyta tik jo gimimo vieta – Rusija. Kadangi vyresni broliai gimė „Yaniski“ (tai esą reiškė Joniškis), britė įsitikinusi, kad čia turėjo gimti ir jaunesnysis, Harvey'io tėvas.

1910 m. atlikto JAV gyventojų surašymo popieriuose moteris aptiko įrašą, kad šis per Hamburgą į Niujorką atvyko 1897-ųjų liepos 17-ąją iš Kowno (Kauno), o po dvejų metų metų sulaukė žmonos Hildos kartu su penkiais vaikais (vėliau gimė dar vienas).

JAV gyventojų suraaymo dokumentas
JAV gyventojų surašymo dokumentas

Įdomu, kad lentelę pildęs asmuo grafoje „gimimo vieta“ buvo pradėjęs rašyti „Ger“ (angi. Germany – Vokietija), bet paskui nubraukė ir pataisė į „Rusija“. Greičiausiai jidiš jam galėjo skambėti kaip vokiečių kalba (nors per vėlesnį surašymą buvo pažymėta, kad prieš atvykstant į JAV šeimoje Milkai vis tik bendraudavo rusiškai), be to, Kaunas buvo Rusijos ir Vokietijos imperijų pasienyje.

Be to, visose grafose prie Michų šeimos narių pavardžių virš „Rusija“ pridėta po neįskaitomą žodį. Greičiausiai jo pareikalavo M.Morrisas, nusprendęs, kad toks pavadinimas yra netinkamas. Greičiausiai šis žodelis patikslino gimimo vietą Rusijos imperijoje.

Pataisė užrašus ant paminklų

Augusto Didžgalvio/Baltic Pride organizatorių nuotr./Clare Dimyon
Augusto Didžgalvio/„Baltic Pride“ organizatorių nuotr./Clare Dimyon

JAV ir Lietuvos archyvuose prisirankiojusi H.Milko giminaičių detalių, C.Dimyon kartu su dviem talkininkais gėjais – lietuviu ir japonų kraujo turinčiu čeku – patraukė į Šiaulius, Linkuvą, Dvarukus ir Joniškį. Pastarajame kompanija aplankė miesto muziejų, o senose žydų kapinėse per tris valandas nuvalė ir įamžino visus antkapius, kad būtų išsaugota atmintis, jei atkapiai sunyktų. Britė taip pasielgė ne vien dėl H.Milko žydiškos kilmės ir mirusiųjų atminties svarbos žydų tradicijoje.

Ji dėkinga Lydso miesto žydams už prieglobstį. Augdama mergaitė nesuvokė esanti lesbietė ir jautėsi vieniša „vaikinų ir merginų“ atmosferoje. Žydų bendruomenėje Clare rado užuovėją, o mokykloje išmoko hebrajiškai.

Mokslai nenuėjo veltui – Joniškyje ji pastebėjo, kad ant kai kurių paminklų nusitrynė pirmos ar paskutinės raidės, todėl galėjo trūkstamas prirašyti. „Keista, kad kapinės taip puikiai išsilaikiusios. Sovietai ir naciai pusę amžiaus mindė jūsų žemę, o tą kampelį praleido“, – kalbėdama su 15min.lt, stebėjosi C.Dimyon. Tiesa, Milchų pavardės kapinėse trijulė nerado.

Milkų/Milchų aeimos geneologinis medis
Milkų/Milchų šeimos geneologinis medis

Nepaisant to, britė įsitikinusi, kad šeimos šaknys – šiame krašte, o Lietuvos žmonės tuo turėtų didžiuotis. Jos įsitikinimu, H.Milkas yra vienas įtakingiausių žmonių, kilusių iš mūsų šalies. Kalifornija esą didžiuojasi, kad šis homoseksualų teisių gynėjas buvo išrinktas būtent šioje valstijoje.

Litvakų kultūra prieš Holokaustą buvo tokia garsi žydų pasaulyje, kad Lietuva buvo vadinama Šiaurės Jeruzale. Todėl, C.Dimyon žodžiais, nieko keisto, kad H.Milkas jautė ir galėjo skelbti pasididžiavimą savo tapatybe.

Lietuvoje bendravo rusiškai

Joniškyje pravertė ir rusų kalbos žinios. Clare jos mokėsi mokykloje 8-ojo deš. pabaigoje. Nors buvo pats Šaltojo karo pikas, rusiškai mokėsi vienintelė iš bendramokslių ir iki šiol neblogai kalba. Ne pirmą kartą lankydamasi Lietuvoje, o pastarąjį kartą atvykusi kelioms savaitėms, britė pramoko ir lietuviškų žodžių. Rodydama plakatą su H.Milko nuotrauka ir lietuvišku užrašu „Jūs turite suteikti jiems vilties“, viešnia pakomentavo kiekvieno žodžio reikšmę – „viltis“ yra nuoroda į garsiąją politiko „Vilties kalbą“, tapusią jo veiklos leitmotyvu.

Augusto Didžgalvio/Baltic Pride organizatorių nuotr./Clare Dimyon
Augusto Didžgalvio/„Baltic Pride“ organizatorių nuotr./Clare Dimyon

„Per kelias savaites spėjau pamilti Lietuvą, jaučiuosi kaip namie“, – tikino marškinėlius su lietuvišku užrašu apsirengusi C.Dimyon, kurios nuotaikos nesugadino net protestuotojai prieš liepos pabaigoje vykusias „Baltic Pride“ eitynes, kuriose ji dalyvavo.

Per tris dešimtmečius lesbietė yra dalyvavusi dešimtyse panašių renginių ir padėjo surengti pirmąsias Vilniuje seksualinių mažumų eitynes 2010-aisiais. Už šią veiklą padedant lesbietėms, gėjams, biseksualams ir translyčiams asmenims Rytų ir Centrinėje Europoje karalienė Elžbieta II britę apdovanojo Britų imperijos ordinu. Apdovanojimas moteriai buvo įteiktas Vilniuje.

Dainavo operos kūrinius

JAV politikas ir aktyvistas Harvey'is Bernardas Milkas gimė 1930 m. gegužės 22 d. Niujorko priemiestyje Woodmere. Jis buvo jaunesnysis Lietuvos žydų Williamo Milko ir Minervos Karns sūnus ir Morriso Milko, kuris padėjo šiame rajone atidaryti pirmą sinagogą, anūkas. Seneliui priklausė parduotuvė „Milks“, kurioje Harvey'is kartu su broliu Williamu dirbdavo.

Vaikystėje berniukas nuolat sulaukdavo pašaipų dėl atlėpusių ausų, stambios nosies ir didžiulių pėdų, todėl dėmesį traukė kaip klasės klounas, nors buvo mėgstamas. Mokykloje jis žaidė futbolą ir aistringai mėgo operą, net pats dainavo. Harvey'is dar paauglystėje suprato esąs homoseksualus, bet tai kruopščiai slėpė.

H.Milkas baigė matematiką valstybiniame mokytojų koledže. Studijuodamas rašė į koledžo laikraštį ir garsėjo kaip draugiškas, kompaniją mėgstantis jaunuolis. Kaip rašoma portale biography.com, nė vienas iš bendramokslių net neįtarė, kad Harvey'is yra gėjus.

Likęs vienas, Harvey'is Milkas svarstė persikelti į Majamį ir vesti draugę lesbietę, kad „turėtų priedangą ir nestovėtų vienas kitam ant kelio“. Niujorke vyras nuolat palaikė homoseksualius santykius, nors tai slėpė nuo šeimos ir kolegų.

1951-aisiais gavęs diplomą, H.Milkas įstojo į karinį laivyną ir per Korėjos karą tarnavo nardymo instruktoriumi povandeniniame gelbėjimo laive, vėliau – San Diego (Kalifornija) bazėje. Po ketverių metų, turėdamas jaunesniojo leitenanto laipsnį, persikėlė į Niujorką, kur dirbo tai šen, tai ten – mokytoju, prodiusavo keletą populiarių Brodvėjaus miuziklų, statistiku draudimo bendrovėje, biržos analitiku, net kaip investicijų bankininkas Volstrite. Vėliau jis mėgdavo pasakoti apie šias buvusio viduriniosios klasės žydų berniuko metamorfozes. Bet greitai jaunas vyras pavargo nuo finansų, kolegos pasakodavo matę, kad jis savo darbo nemėgsta.

Dar prieš tai H.Milkas gėjų pamėgtame paplūdimyje Kvinse sutiko Joe Campbellą. Nors šis buvo septyneriais metais jaunesnis, Harvey'is aistringai žavėjosi paaugliu. Vyrai išsiskyrė po šešerių metų – tai buvo ilgiausiai trukę H.Milko santykiai.

Likęs vienas, jis svarstė persikelti į Majamį ir vesti draugę lesbietę, kad „turėtų priedangą ir nestovėtų vienas kitam ant kelio“. Niujorke vyras nuolat palaikė homoseksualius santykius, nors tai slėpė nuo šeimos ir kolegų.

Atidarė fotoaparatų parduotuvę

Galutinai pabodus Niujorkui, H.Milkas persikėlė į San Fransiską. Iš pradžių dirbo investicijų kompanijoje, bet kai atsisakė nusikirpti ilgus plaukus, pradėtus auginti protestuojant prieš JAV invaziją į Kambodžą, buvo atleistas. 1973-aisiais jis su partneriu – 18 metų jaunesniu Scottu Smithu – už paskutinius 1000 dolerių atidarė fotoaparatų parduotuvę Castro gatvėje. 7-ajame dešimtmetyje į šį rajoną, anksčiau gyventą daugiausiai airių katalikų, ėmė keltis homoseksualai. San Fransiske jų buvo nemažai – išmestų iš kariuomenės ir nusprendusių likti, užuot grįžusių į savo gimtuosius miestus. 1969-aisiais čia gyveno daugiau gėjų, palyginti su visų gyventojų skaičiumi, nei bet kur kitur JAV. Nepaisant to, miestas nebuvo draugiškas homoseksualams, policija rengdavo raidus prieš jų barus.

Susidūręs su problemomis ir jam nepatinkančia valdžios pozicija, H.Milkas pats ėmė domėtis politika ir viešaisiais reikalais. Kai parduotuvė „Castro Camera“ palengva tapo rajono bendruomenės centru. 1973-iaisiais vyras iškėlė savo kandidatūrą į San Fransisko priežiūros tarybą. San Fransisko homoseksualų politinė bendruomenė naujoką sutiko šaltai, nepadėjo ir patirties stoka – H.Milkas prasimušti bandė be pinigų, komandos ir paramos, bet kai kurie žinomi žmonės jį vadino apsigimusiu politiku. Neturėdamas lėšų, jis pralaimėjo rinkimus, bet tokia patirtis neatgrasė.

VIDEO: Harvey'io Milko „Vilties kalba“

Vyras tapo gėjų bendruomenės lyderiu. Jis laikėsi socialiai liberalios ideologijos, didžiulių korporacijų dominuojamame mieste gynė smulkųjį verslą ir bendruomenes, oponavo valdžios kišimuisi į privatų seksualinį gyvenimą ir agitavo už marihuanos legalizavimą. Tiesa, pats „žolės“ išsižadėjo, nusikirpo ilgus plaukus. Ugningos ir spalvingos kalbos, komunikaciniai įgūdžiai, teatrališka kampanija H.Milkui garantavo pakankamai žiniasklaidos dėmesio. Po dvejų metų jis vėl pralaimėjo, bet jau nedideliu skirtumu. Netrukus vyras pradėtas vadinti Castro gatvės meru.

Žurnalistams ieškojo šunų priterštos vietos

Tuo metu formavosi prieš homoseksualus nukreiptas judėjimas. Majamio aktyvistai pasiekė, kad vienoje apygardoje būtų uždrausta diskriminacija dėl seksualinės orientacijos. Fundamentalių krikščionių grupė, vedama dainininkės Anitos Bryant, į tai atsakė kampanija „Saugokite mūsų vaikus“ ir pasiekė, kad šis teisės aktas būtų atšauktas. Castro gatvėje užvirė protestai. „Tai yra gėjų bendruomenės galia. Anita sukurs nacionalinį homoseksualų frontą“, – sakė H.Milkas.

Prasidėjo atakos prieš gėjus, į kurias policija reaguodavo menkai, todėl homoseksualai patys patruliuodavo. 1977 m. birželį užpuolikai, klykdami „iškrypėlis“, subadė Robertą Hillsboroughą. Jo motina ir pats miesto meras kaltino A.Bryant su šalininkais. Likus savaitei iki nužudymo, per spaudos konferenciją San Fransisko rotušėje politikas Johnas Briggsas miestą pavadino „seksualinių šiukšlių krūva“. Netrukus 250 tūkst. žmonių susirinko į Homoseksualų laisvės dienos eitynes – didžiausias, kada nors iki tol vykusias.

Harvey'io Milko asmeniniai daiktai
Harvey'io Milko asmeniniai daiktai

H.Milkas pagaliau rinkimuose sulaukė sėkmės. Inauguruotas 1978 m. sausį, jis tapo pirmu JAV atvirai savo homoseksualią orientaciją pripažinusiu pareigūnu ir pirmu gėjumi, šioje šalyje išrinktu į kokias nors valstybines pareigas. Tai buvo pokyčių metai – kartu priesaikas davė ir pirmi taryboje kinų bei afroamerikiečių kilmės amerikiečiai, vieniša mama. H.Milko iškilimas atnešė permainų homoseksualų bendruomenei. Nors daugelis psichiatrų šią seksualinę orientaciją tebelaikė liga, liberalus meras George'as Moscone ėmė remti gėjus, atšaukė mieste galiojusį antisodomijos įstatymą ir paskyrė keletą homoseksualų į aukštas pareigas.

H.Milko bendražygiai sakė, kad jis meistriškai suvokdavo, kas leistų patekti į laikraščius. Vos pradėjęs dirbti vyras ėmė rengti nutarimą, kad šeimininkai surinktų vedžiojamų šunų ekskrementus. Norėdamas paaiškinti savo sumanymą, H.Milkas pakvietė žurnalistus į parką, kur šie esą atsitiktinai įmynė į paliktas krūveles, nors kolegos jį matė ryte vaikštantį po parką ir ieškantį labiausiai priterštos vietos.

Kolega paleido penkias kulkas

Kartu į tarybą pateko Vietnamo karo veteranas, buvęs policininkas ir ugniagesys Danas White'as. Stiprėjanti tolerancija homoseksualams jį trikdė kaip esą neigianti tradicines vertybes. Kolega dažnai susikirsdavo su H.Milku įvairiais politiniais klausimais.

1978-ųjų lapkričio 10-ąją D.White'as atsistatydino, pasiteisinęs, kad 9 600 dolerių algos per metus nepakanka šeimai išlaikyti, bet po kelių dienų persigalvojo ir pasiprašė atgal į tarybos narius. Iš pradžių meras sutiko, tačiau kiti nariai įtikino jį paskirti žmogų, kuriam priimtina stiprėjanti etninė įvairovė ir liberalėjanti tarybos pozicija.

Moteris rado Harvey'į Milką veidu į grindis, peršautą penkis kartus, įskaitant du šūvius į galvą iš labai arti.

G.Moscone rengėsi lapkričio 27-ąją paskelbti, kuo pakeis atsistatydinusį politiką. Likus pusvalandžiui iki spaudos konferencijos, D.White'as per rūsio langą, kad išvengtų metalo detektorių, pateko į rotušę ir patraukė į mero kabinetą. Liudininkai pasakojo girdėję juos šaukiant vienas ant kito, po to nuaidėjo šūviai.

Žudikas merui peršovė petį ir krūtinę, dar dvi kulkas paleido į galvą. Tuomet nuskubėjo į savo buvusį kabinetą ir, pakeliui sutikęs H.Milką, paprašė trumpam įeiti vidun. Išgirdusi šūvius, Priežiūros tarybos pirmininkė (dabar – JAV senatorė) Dianne Feinstein iškvietė policiją. Moteris rado H.Milką veidu į grindis, peršautą penkis kartus, įskaitant du šūvius į galvą iš labai arti. H.Milkui buvo 48-eri, G.Moscone – 49-eri.

Nepraėjus nė valandai, D.White'as paskambino žmonai iš netolimos užkandinės. Ši vyrą nuvedė į policiją, Tuo metu ant rotušės laiptų gyventojai pradėjo dėti gėles, o vakare Castro gatvėje spontaniškai susirinkusi 25-40 tūkst. žmonių minia su žvakutėmis rankose lėtai nuėjo iki rotušės.

Teisme advokatai aiškino, kad šiaip stabili D.White'o psichika sutriko, nes jis nustojo maitintis sveikai ir pradėjo kimšti nesveiką saldų maistą. Prisiekusieji vyrą pripažino kaltu, bet ne dėl žmogžudysčių, o dėl nesuplanuoto nužudymo. Toks sprendimas mieste sukėlė riaušes, per kurias buvo sužeisti 124 asmenys. Už grotų jis praleido šešerius metus, o 1985-aisiais, vos metus praleidęs laisvėje, nusižudė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min