Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas: „Geriau tegu investuotojai ateina į Akmenę, o Vilnius klestės ir taip“

Vitalijus Mitrofanovas, Akmenės meras (20)
Alvydo Januševičiaus nuotr. / Vitalijus Mitrofanovas, Akmenės meras
Šaltinis: 15min
0
A A

Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas (42) gerbiamas už tiesius žodžius ir paprastai išsakomus dalykus, kuriuos dažnas politikas perteikia pinkliomis frazėmis. Meras teigia, kad Europos Sąjungos (ES) paramos Vilniui jau užtenka. Jos labiau reikia tokiems rajonams kaip Akmenė.

Nepajėgūs konkuruoti su sostinės verslininkais

– Esate viešai užsiminęs, kad Vilniui ES paramos jau užtenka. Jos reikia regionams. Kokie jūsų argumentai?

Akmenietis verslininkas nėra lygus su vilniečiu. Regiono verslininko užstatomas turtas nėra toks vertingas.

– Akmenietis verslininkas nėra lygus su vilniečiu. Regiono verslininko bankui užstatomas turtas nėra toks vertingas.

Įsivaizduokite, verslininkas nori Akmenėje investuoti milijoną. Pusę jo skolinasi iš banko ir turi užstatyti visą savo nekilnojamąjį turtą. Villniškiui gal užtektų įkeisti poros kambarių butą.

Gali veslininkas investuoti į statomą gamyklą, tačiau ji čia neturės tokios vertės kaip Vilniuje. Gali investuoti į įrenginius, tačiau jie dėvisi – po dešimtmečio liks tik bevertis pastatas ir plotas.

– Ar yra išeitis?

– Valstybės įkurta investicijų ir verslo garantijų įmonė „Invega“ turėtų visą dėmesį sutelkti į regionus. Kitaip tariant, ten, kur jų pagalba reikalinga, o ne ten, kur viskas veikia savaime.

Yra pasiteisinusi priemonė, kurią būtų galima taikyti plačiau – valstybė kompensuoja darbo vietų išlaikymą. Pavyzdžiui, Akmenėje nuo 2006 metų buvo vykdoma per 40 tokių projektų. Valstybės parama siekė per 3,5 mln. litų. Įmonių lėšos – 4 milijonai. Įkurtos 208 darbo vietos.

– O gal viską palikti savieigai? Tegui žmonės dirba ir gyvena kur nori.

– Nenorės žmonės gyventi ten, kur nėra darbo, gražios aplinkos. Sukurkime aplinką ir darbo vietą nedideliame miestelyje – žmogui nebus blogiau nei sostinėje.

Kai savininkas nusipirks naują „mersą“, tuomet tikrinkime.

Galime kalbėti apie bet ką, tačiau žmogui reikia pragyvenimo šaltinio, o aplinka turi būti saugi jo vaikams.

Druskininkai pastatė „Sniego“ areną. Manote tai regiono plėtra? Ar tai skatina vietinį užimtumą? Nieko panašaus. Šaligatvių klojimas plytelėmis taip pat nėra regiono plėtra.

– Bet investicijos tam ir yra, kad jos atsipirktų...

– Blogiausia, kad mes viską skaičiuojame buhalteriškai. Ieškome atsiperkamumo pagal pinigų sumas. Sugrįžtu prie jau minėtų projektų, kuomet valstybė kompensavo dalį užmokesčio už darbą – įdarbintiems žmonėms nereikėjo mokėti pašalpų. Jie už gautus pinigus pirko maistą, degalus. Pinigai apsisuko, ir darbas liko padarytas.

– Ką manote apie pradedančius verslininkus?

– Trejus metus į tokią įmonę neturėtų įžengti jokia tikrinimo įstaiga. Nebent pasiūlytų kuo padėti. Kai savininkas nusipirks naują „mersą“, tuomet tikrinkime. Pavyzdžiui, galėtų žmonės gaminti maistą ir pardavinėti gatvėje – kaip daug kur Europoje. Tačiau pas mus toks verslas labai griežtai apribotas. O darželiuose vaikai nuolat apsinuodija... Kokia nauda iš tokios priežiūros?

Galėtų žmonės gaminti maistą ir pardavinėti gatvėje – kaip daug kur Europoje. Tačiau pas mus toks verslas labai griežtai apribotas. O darželiuose vaikai nuolat apsinuodija... Kokia nauda iš tokios priežiūros?

Ūkininkai moka suktis

– Ar yra Lietuvoje tokių pavyzdžių, kurie neatsilieka nuo laikmečio?

– Manau, kad žemės ūkio sektorius yra pakankamai gerai išsvystytas. Ūkininkai dabr – kone turtingiausi žmonės. Nacionalinės žemės ūkio konsultavimo tarnybos jau seniai veikia, tačiau ne kaip konsultantai – konsultuoti didelio proto nereikia. Jie sutvarko ūkininkams buhalteriją. Tai ūkininkui atsieina apie 400 litų per mėnesį.

Reikėtų ir versle kažką panašaus įkurti. Kam mažytei įmonei buhalterio etatas? Tegu statybininkas stato, siuvėjas siuva, o buhalteris skaičiuoja. Juk viena konsultacinė firma galėtų aptarnauti šimtus tokių mažų įmonių.

– Akmenė kadaise buvo priskiriama probleminiams rajonams, vadinta bedarbių sostine. Ar kas nors pasikeitė?

Jeigu privatizavai savo komunalinį ūkį, niekada didelio ekonominio efekto neturėsi.

– Vienas iš siūlomų situacijos sprendimo būdų buvo... socialinio būsto plėtra. Palaukit. Bet Naujojoje Akmenėje būstai buvo dalijami veltui – tušti daugiabučiai. Kas toliau? Reikia kompensuoti šildymą ir mokėti socialines pašalpas. Galiausiai – infrastruktūros plėtra. Reikėtų asfaltuoti gatves tarp daugiabučių, kuriuose žmonės gyvena iš pašalpų.

Mes darėme kiek kitaip. Išasfaltavome gatvę į laukus, kad šalia galėtų kurtis įmonės. Renovavome 38 namus. Stengėmės, kad jie būtų vienoje gatvėje. Kitaip miestas nejaus ekonominio efekto. Kas iš to, jei sutvarkyti namai „ištirps“ tarp dar 308 namų.

Ieškant sprendimų savivaldybė gali sumažinti ir šilumos kainas. Kadaise mokėjome 35 centus už kilovatvalandę, ir niekam tai nerūpėjo. Dabar – apie 23 centus. Manau, kad šilumos ūkis negali būti privatus. Verslininkas negali investuoti dešimčiai metų, jei atsiperkamumas ateina tik per tris dešimtmečius. Jeigu privatizavai komunalinį ūkį, niekada didelio ekonominio efekto neturėsi.

Investuoti turi apsimokėti ir Akmenėje

– Tai kaip su tais Europos fondų pinigais? Kur juos panaudoti Naujojoje Akmenėje?

Nebestatykime pramonės prie Vilniaus. Statykime čia – prie Akmenės.

– Neseniai mačiau įdomią skaidrę. Joje aiškiai matėsi – kuo daugiau europinių pinigų, tuo daugiau bedarbių. Žmogui reikia darbo ir atlyginimo. Kaip tai padaryti?

Nebestatykime pramonės prie Vilniaus. Statykime čia – prie Akmenės. Turi atsirasti kitoks verslininkų požiūris. Jiems turi apsimokėti investuoti regione.

Sostinėje bet kuris verslas užsisuks ir be ES pinigų. Tegu tik ateina investuotojai, o mano darbas – suteikti sklypą ir netrukdyti jam dirbti.

– Ar turite savo verslo viziją Akmenėje?

– Noriu kad lietuviai plėstų verslą kompleksiškai. Galėtų įsikurti lietuviškas paukštynas, kuris čia pat vietoje gamintų ir pašarus. Būtų vieta, kur ūkininkai realizuotų produkciją. Mėšlą panaudotų netoli veikiantys grybų augintojai. Dirbtų daug žmonių. Tai įmanoma padaryti. Tokiam verslui būtina ES parama.

Duokim verslui 15 milijonų. Jis įdarbins 500 žmonių. Viskas sugrįš su kaupu.

Faktai ir skaičiai

Vitalijus Mitrofanovas: 42 metų, inžinierius, teisininkas. Priklauso Socialdemokratų partijai. Akmenės rajono savivaldybės meras (nuo 2011 m. balandžio 12 d.).

Akmenės rajono tarybos valdančiąją koaliciją sudaro: Socialdemokratų partija, Liberalų sąjūdis, Valstiečių ir Žaliųjų sąjunga, Tvarka ir teisingumas. Opozicija:Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Neutrali pozicija: Darbo partija.

Akmenės rajono gyventojų skaičius: 1989 metais – 37 595 gyventojai, 2001 metais – 30 221 gyventojas, 2011 metais – 23 584 gyventojai.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min