– Žvelgiant į ES finansinę sistemą susidaro įspūdis, jog pagrindiniu iššūkiu valstybėms narėms jau kurį laiką tapo nuolatos kylančių gaisrų gesinimas. Ar tikite, jog juodasis periodas greitai baigsis?
Akivaizdu, jog šalims sunku išlaikyti vieningą valiutą. Valstybių ekonomikų augimo tempai skiriasi ir taip buvo visada.
– Akivaizdu, jog kai kurioms šalims sunku išlaikyti vieningą valiutą. Tai itin sudėtinga Graikijai, Portugalijai ir Ispanijai. Valstybių ekonomikų augimo tempai skiriasi ir taip buvo visada. Pavyzdžiui, kurį laiką Airijos ekonomika augo greičiau nei Vokietijos. Tuo metu Airijai Europos centrinio banko (ECB) nustatytos palūkanos buvo gerokai per žemos. Dėl to šalyje kilo didžiulis nekilnojamojo turto burbulas.
Šiuo metu euras turi nemažai problemų, kurias bando spręsti euro zonos šalių vadovai. Didžiausią naštą prisiima ECB, kurio vadovas Mario Draghi pažadėjo, kad šalims patekus į finansinę bėdą bankas supirks valstybių obligacijas.
Tačiau visi pamiršta, jog tai turi būti padaryta laikantis griežtų sąlygų. Pavyzdžiui, turi būti gautas Vokietijos Bundestago leidimas. Tai reiškia, kad ateityje ECB gali labai priklausyti nuo valstybių politinės valios. Šiuo metu banko antrinėse rinkose supirktų valstybių obligacijų vertė jau artėja prie trilijono eurų. Kol kas neaišku, koks bus jų likimas. Tai ilgalaikė rizika, kurią nuspręsta prisiimti.
– Tačiau riziką prisiima ne ECB, o ES mokesčių mokėtojai. Ar toks scenarijus priimtinas visiems?
– Neseniai atlikome tyrimą Vokietijoje, kuris parodė, jog daugiau nei pusė vokiečių net tik nori, kad mažiau valstybių priklausytų euro zonai, tačiau ir pasisako prieš bet kokią finansinę paramą krizėje atsidūrusioms šalims.
– Ar tokiomis aplinkybėmis Lietuvai verta siekti įsivesti eurą, kaip tai padarė Latvija ir Estija?
– Manau, kad yra daug ekonominių argumentų prieš Lietuvos prisijungimą prie euro zonos. Jums teks prisidėti prie Europos stabilumo fondo. Lietuvos bankai ir vyriausybė galės pigiau skolintis, tačiau pigūs pinigai gali būti „toksiška“ dovana. Matėme tai Graikijoje ir Airijoje. Dėl galimybės lengvai pasiskolinti pradeda pūstis nauji ekonomikos burbulai, politikai lengviau visuomenei užkrauna papildomą skolų naštą.
 |
| 123FR nuotr./Nuosavas namas |
Tačiau politiškai Lietuvai būti euro zonos valstybe yra labai svarbu. Buvusioms sovietų bloko šalims didesnė integracija į ES suteikia papildomas garantijas ir galimybes.
– Lietuvos ekonomika auga. Kokia situacija Europoje? Ar jau galima kalbėti apie krizės pabaigą?
Šalių bankrotas tapo politiniu tabu, nors tai išspręstų daug problemų.
– Krizė nėra pasibaigusi. Nedarbas vis dar yra labai aukštas, nors vasarą jis nežymiai mažėjo. Kai kuriose šalyse fiksuojamas ekonominis augimas arba lėtesnis ekonomikos susitraukimas, bet tai tikrai nereiškia, jog esminės problemos išspręstos.
Pastaruosius dvejus-trejus metus politikai kalba, jog krizė pažabota, tačiau tokių šalių kaip Airija, Graikija ar Ispanija bankinės sistemos vis dar nėra sveikos, gyventojų įsiskolinimo lygis aukštas. Briuselyje kalbama apie naujus finansinės paramos planus, todėl manyti, kad krizė baigėsi, būtų klaida.
– Tačiau apie valstybių ar didelių bankų bankrotus jau nebekalbama?
– Šalių bankrotas tapo politiniu tabu, nors, mano nuomone, tai išspręstų daug problemų. Žinoma, tai būtų skausmingas, bet greitas gijimas. Nukentėtų bankai, o per juos ir euro zonos šalių mokesčių mokėtojai, todėl niekas tokios politinės atsakomybės nenori. Problemos perkeliamos į ateitį vis didinant įsiskolinimus, o tai yra neatsakingos politikos pavyzdys.
– Tačiau Lietuvoje viešėjęs ECB vadovas M.Draghi minėjo, jog smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimas ES yra problema. Lietuvoje taip pat kalbėta, jog bankai verslui skolina nepakankamai. Ar tai problema?
– Pavojinga, kai politikai skatina bankus skolinti daugiau. Taip kuriami burbulai ekonomikoje. Galima pažiūrėti, kiek šiuo metu veikiančių didžiųjų Vokietijos bendrovių buvo įkurtos trečiajame dešimtmetyje. Tada įkurti įmonę buvo labai sunku. Ir galima pažiūrėti, kiek daug investicijų sudegė kylant interneto bendrovių burbului devintojo dešimtmečio pradžioje.
– Gal problemas padėtų spręsti griežtesnis finansinių institucijų reguliavimas?
Kai bankams atsukamas pigių pinigų dušas, jie pradeda rizikingai investuoti.
– Požiūris, kad bankai per mažai reguliuojami, yra klaidingas. Tai vienas labiausiai reguliuojamų sektorių. Problema, kad sukurtos taisyklės neveikia. Matėme tai krizės metu. Rizikingas bankų elgesys nebuvo pakankamai ribojamas.
Žmonės daro išvadą, kad reikia dar labiau griežtinti taisykles, tačiau kai bankams atsukamas pigių pinigų dušas, jie pradeda daryti rizikingas investicijas, kurios žlunga pasikeitus ekonominiai situacijai. Galbūt tai ir yra problema? Tačiau politikai nenori pripažinti savo klaidų ir vietoje to, kad jas taisytų, siūlo vis naujas taisykles.
– Paskolas eurais turintiems žmonės gyvenimas palengvėjo, nes sumažėjo mėnesinės įmokos. Sutaupyti pinigai gali būti skirti vartojimui, kaip ir paskolos. Kodėl tai blogai?
– Šiuo metu ECB laiko rekordiškai žemas palūkanų normas. Tai gali labai išauginti infliaciją ateityje. Nesvarbu, ar tai Vokietija, Zimbabvė, ar Izraelis – centriniai bankai galvoja, kad galės efektyviai reguliuoti pinigų kiekius, tačiau taip nėra. Spausdindami pinigus ir juos skolindami mažomis palūkanomis centriniai bankai įsuka infliacijos mechanizmą, kurį vėliau sustabdyti labai sunku. Galima reguliuoti pinigų kiekį, bet negali kontroliuoti žmonių pasitikėjimo pinigais. Jeigu jis dingsta, šalims ima grėsti didžiulė infliacija.
 |
| Suskilusi euro moneta |
Toks scenarijus jau buvo Japonijoje devintojo dešimtmečio pradžioje, kai vyriausybė neleido bankrutuoti šalies bankams, o vėliau susidūrė su lėtu ekonomikos augimu ir kitomis problemomis.
– Kaip jums atrodo, kiek dar laiko ECB laikys žemas palūkanų normos?
– Jei tai žinočiau, tapčiau labai turtingu žmogumi. Sunku prognozuoti. Manau, kad tai užtruks daug ilgiau, negu daugelis galvoja. Labai žmogiška problemas atidėti ateičiai. Tačiau ateis laikas, kai pinigų kiekiai, kuriuos reikia įlieti į sistemą žemoms palūkanoms palaikyti, taps per dideli.
– Ar įmanoma kalbėti apie bendrą ES politiką, kai šalių poreikiai taip skiriasi?
Nėra europietiško demoso, todėl sunku kalbėti apie bendrą ES politiką.
– ES yra 28 skirtingų tautybių elektoratai. Nėra europietiško demoso, todėl kalbėti apie bendrą politiką sunku. Pavyzdžiui, prasidėjus Sirijos krizei buvo aiškiai matyti, kad Vokietija visai nenori kariauti. Tai visiškai suprantama dėl jos istorinės praeities. Prancūzų ir britų pozicijos išsiskyrė. Būdami arčiau Sirijos italai taip pat į karinius sprendimus žiūri skeptiškai. Skirtingi požiūriai nėra blogai, taip tiesiog yra.
ES užsienio politikos vadovė Catherina Ashton yra labai silpna ir jos niekas neklauso. Tai pastebima, tačiau ES nori turėti diplomatinę tarnybą, kur tūkstančiai žmonių dirba Briuselyje ir visame pasaulyje.
– Kaip manote, ar ateityje Lietuva savo pragyvenimo lygiu pasieks Europos senbuves?
– Tikiu, kad po ilgo laiko, jei veiks vieninga rinka, visos ES šalys pasieks panašų ekonominės gerovės lygį. Tačiau to teks palaukti.
– Vieninga rinka reiškia ribojimų atsisakymą. Ar tai naudinga Lietuvai? ES finansinė parama žemės ūkiui rodo, kad šalys sulaukia skirtingų dotacijų, o Europoje smulkius ūkininkus išstumia didžiosios bendrovės.
– Žemės ūkyje yra daug neefektyvių gamintojų. Stipresni gamintojai, kurie gamina pigiau ir geresnės kokybės produkciją, išstums silpnesnius. Tai nėra džiugi perspektyva silpniesiems gamintojams, tačiau tai yra gera žinia Lietuvos vartotojams.
 |
| Po arimus paskui artojus keliauja būriai gandrų. |
Tuo pat metu smulkieji bus priversti ieškoti nišų ir konkuruoti inovatyviomis idėjomis. Gal ir sunku konkuruoti su didelėmis bendrovėmis, jei esi smulkus ūkininkas, tačiau gali užsiimti ekologine žemdirbyste ir prašyti šiek tiek didesnės kainos už geresnę kokybę. Taip veikia rinka.
– Vargu, ar Lietuvos ūkininkai labai apsidžiaugtų girdėdami tokias perspektyvas?
– Žinoma, tokie pokyčiai gali būti skausmingi, tačiau galutinis rezultatas bus geras. Mes galime pažiūrėti į Kiniją. Daug šeimų iš kaimo vietovių persikėlė į miestus. Daugeliui šeimų tai buvo skausmingos permainos, tačiau dabar matome, kaip Kinijoje iš skurdo pakilo keli šimtai tūkstančių žmonių.
– Dabar daug kalbama apie ES ir JAV laisvos prekybos sutartį. Ar nebijote, jog toks pats scenarijus laukia ir didžiųjų Europos šalių, jei į šią rinką galės be ribojimų žengti JAV korporacijos?
– Bendrovės, kurios turi dalį rinkos, niekada nenorės papildomos konkurencijos. Tačiau Europos įmonėms atsiras galimybė įveikti konkurentus iš JAV. Kad ir gaminant naujus automobilius. Manau, kad vokiški automobiliai yra geresni, nei pagaminti JAV.
Aišku, Europoje taip pat padidės konkurencija. Ypač tuose sektoriuose, kurie ilgus metus buvo per daug reguliuojami ir uždari. Esu už šią sutartį ir manau, kad Rytų Europos šalys iš šios sutarties gali laimėti labiausiai.
