Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Laikinasi premjeras Andrius Kubilius: „Nesu gražuolių konkurso dalyvis ir į visuotinę meilę nepretenduoju"

Andrius Kubilius
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Andrius Kubilius
Šaltinis: 15min
0
A A

Pateikiame ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.

- Premjere, pirmą kartą per dešimties metų laidos istoriją Lietuvos premjeras į radiją atėjo pėsčias. Kas čia atsitiko?

- Jūsų radijo stotis persikėlė į miesto centrą, esate sename gražiame pastate. Buvo smagu tas penkias minutes nuo Vyriausybės pastato iki jūsų ateiti pėsčiomis, pakvėpuoti tokiu geru gaivinančiu rytmečio šaltuku.

- Gal jau mėginate atprasti nuo švyturėlių?

- Tas mėginimas savaime ateis netrukus. Ne pirmas kartas.

- Trūkumų daugiau ar minusių iš to?

- Pasikeitimas būna toks gyvenimiškai įdomus. Atsimenu kaip po praėjusio buvimo premjeru kartą atsisėdau prie automobilio vairo. Tada po metų laiko atvažiavau prie Filharmonijos į žmonos orkestro koncertą ir buvau labai nuoširdžiai nustebęs (pats tą sau pripažinau), kad nėra kur pastatyti automobilio. Prie tų jausmų, prie tos realybės, normalios buities teks labai greitai priprasti. Tai nėra kažkas nepaprasto, pereinamąjį laikotarpį jau esu pergyvenęs ir atsimenu, kad buvo visokių linksmų nuotykių.

- Kada paskutinį kartą vairavote?

- Visus ketverius metu tvarkingai nevairavau. Tokia dalia.

- Tai tada Jūsų į miestą dabar leisti negalima?

- O tai aš jau ir galvoju, kaip čia reiks vėl prisiminti ir suvokti eismo taisykles, kaip tuos automobilius vairuoti...

- Pasižymėkite automobilį, kad žinotume, kad čia šviežias vairuotojas. Premjere, rimčiau sukant pokalbį prie šalies aktualijų. Gal ne nuo politikos pradėkime, o nuo kitų labai svarbių dalykų.  Elektros energija nuo Naujųjų metų brangsta 50 ct. Kodėl tiek daug?

- Tikrai neturiu visų atsakymų. Tai sprendžia nepriklausoma Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Lemti galėjo keli dalykai. Didėja vadinamasis VIAP, t.y. mokestis už viešąsias paslaugas. Jis didėja ir dėl to, kad vis daugiau jo lėšų turime skirti vadinamai žaliajai elektros energijai subsidijuoti. Jos gamyba nuosekliai didėja, ar tai būtų vėjo jėgainės, ar saulės jėgainių bumas, apie kurį dabar girdime. Kaip ir visame pasaulyje (Vokietijoje ir kitur) ši elektros energija yra brangesnė negu pagaminama kitur.

- Premjere, dėl saules energijos. Čia svarbi tema, kalbant apie tą bumą. Per tarifą buvo mėginama sukelt šitą rinką. Tarifas tikrai geras – 1,6 Lt/kWh. Spėkite kiek moka Vokietija už kilovatvalandę Saulės energijos?

- Tikrai nežinau.

- 18 euro centų. Šalis, kuri tikrai yra turtinga, moka tris kartus mažiau nei Lietuva. Ar tai normalu, Jūsų požiūriu?  

- Aš tikrai nesu toks geras specialistas ar ekspertas. Manau, kad tuos dalykus reikia peržiūrėti. Reikia išvengi to, ką yra patyrusios kitos šalys. Prieš keletą metų teko bendrauti su Danijos premjeru, žinom Vokietijos situaciją.  Po tokio bumo ir mados „visi eikime į žaliąją energiją, jinai garantuoja nepriklausomybę, švarumą, švarią elektros energiją“,  labai greitai paaiškėja, kad už tą energiją reikia mokėti žymiai daugiau negu yra mokama už atominėse jėgainėse ar net dujinėse elektrinėse pagamintą elektrą.

- Bet mes patys tą kainą pasidarom tokią, kokios paskui nepatraukia gyventojai, ir reikia po 6 centus primokėti.

- Už tai aš ir pritariu, kad reikia labai gerai skaičiuoti. Tą turi daryti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kai kuriuos perspėjimus, kiek tai gali (jeigu ir toliau tokiais tempais augs) kainuoti mokesčių mokėtojams, jie siuntė jau nuo pavasario. Matyt ir mes neišvengėm kai kurių klaidų, kaip ir kitos šalys, kur tas žaliosios energijos bumas lėmė gamybos kaštų didėjimą dėl to, kad per daug staigiai didėjo elektros energijos kaina.

Ekonomika dėl to, kaip Danijos ekspertai ir sakė, prarado konkurencingumą. Šioje vietoje turime labai racionaliai skaičiuoti. Aš tik galiu pastebėti, kad tos žaliosios energijos bumas į Lietuvą atėjo šiek tiek vėliau negu kitur. Čia ir visi referendumo dalykai. Buvo daug kalbama apie tai, kaip štai vietoj atominės galime vėjo malūnų pastatę gyventi. Emocijos turi būti dedamos į šoną.

Turi būti labai realiai skaičiuojama. Skaičiai yra žinomi, Jūs teisingai paminėjote, kad už saulės baterijų vieną kilovatvalandę dabar mokama nuo 1, 4 Lt iki 1,6 Lt. Tai sumoka ne kas nors kitas, o tie, kas moka už elektros sąskaitą namie – ar žmona, ar vyras, ar galų gale tas pats verslas. Už vėjo jėgainių elektros energijos kilovatvalandę yra mokama 30 ct, už biokuro jėgainėse pagamintą elektros energiją mokama, jeigu gerai atsimenu, nuo 35 ct iki 50 ct. Atominės jėgainės pagamintos elektros energijos 1 kilovatvalandės kaina buvo skaičiuojama apie 18 ct. Štai tokios yra kainos. Jeigu pasiduodame mados šauksmui ir sakome: „Mums tik žalią elektros energiją“, tai tas pats kaip pasiduoti mados šauksmui ir sakyt:  „Aš nešiosiu tik „Calvin Klein“ kostiumus ir nenešiosiu „Lelijos“ kostiumų“. Tai už tai turime sumokėti brangiau.

- Ponas Butkevičius sako „ne“ atominei, tiksliau Visagino projektui. Dėl atominės perspektyvų – kažkokios kitokios pozicijos. Kaip Jūs tą priimate? Ar sako intuicija, kad kai Butkevičius taps premjeru, jis keis šį projektą, ar dar čia visko gali būti?

- Mes vakar nemažai kalbėjomės. Tenka  pastebėti jog tikrai, matyt,  su daugeliu dalykų tiesiog nėra susipažinę. Nėra susipažinę su realizuojamais projektais, nėra susipažinę su skaičiais, negali kol kas daryti realių sprendimų atsakydami į klausimus, o kokios alternatyvos vietoj atominės ir kiek tai kainuos kiekvienam mokesčių mokėtojui? Kitaip sakant, kiek kainuos mokesčių mokėtojui nestatyti atominės elektrinės? Daugelyje diskusijų buvo kalbama apie tai, kiek kainuos statyti, už kokius pinigus, kaip juos reikės pasiskolinti?

- O jūs žinote, kiek kainuos?

- Aš žinau, kiek kainuos. Aš žinau, ką tai reikš, jeigu nestatysim. Tai reikš, jog neturėsime galimybės gauti elektros energijos po 18 ct už kilovatvalandę. Už tą kilovatvalandę mokėsime nuo 30 iki 50 centų. Tai yra ženkliai daugiau – dešimtimis procentų, jei ne kartais, daugiau. Ir teks mokėti ne kam nors – ne finansų ministrui, ne premjerui – mokės kiekvienas elektros vartotojas.

A.Butkevičius nusileido ir nevykdė savo paties duoto žodžio, kad teisiami asmenys nebus kokiuose nors aukštuose postuose. Tą pažadą buvo davęs ir prezidentei. Čia ir kyla klausimas – kokių kitų viešai duotų įsipareigojimų ir pažadų nevykdymo V.Uspaskichas gali išsireikalauti iš Butkevičiaus. 

- Taip, bet kogeneracinės elektrinės kainos mažesnės nei vėjo ar saulės...

- Pažiūrėkite, kokios dabar kainos už elektrą, gaminamą biokurą naudojančiose jėgainėse. Ji leidžia sutaupyti šilumos kainą, ji leidžia turėti šiek tiek mažesnę elektros kainą, bet kogeneracinės elektrinės pasižymi tuo, kad jos veikia pelningai tik žiemos metu, nes jos turi gaminti ir šilumą, ir elektros energiją.

Tokiu atveju, tiktai apie 300 MW pajėgumo jėgainių mums reikia tam, kad žiemą turėtumėme pakankamai šilumos ir kartu galėtų būti pagaminta elektros energija. Tuo tarpu Lietuvai, norint pilnai apsirūpinti elektros energija, tikrai to neužtenka.

- Premjere, klausytojas Algirdas klausia, ar neketinate atsiprašyti tautos? Lietuva pagal pagrindinius rodiklius yra paskutinė tarp Baltijos valstybių. Klausytojas Juozas Jums dėkoja už gerą darbą, nuoširdumą, drąsą ir pasiaukojimą Lietuvai. Štai tokios reakcijos iš mūsų klausančių žmonių. Kaip Jūs vertinate iš vienos pusės pasipiktinimą, iš kitos pusės – padėkas?

- Tai – natūralu. Mes nesame kažkokio gražuolių konkurso dalyviai. Tie, kas dalyvaujame politikoje, ir ypač Vyriausybėje, tikrai nepretenduojame į visuotinę meilę ir visuotinius susižavėjimo aplodismentus. Be abejo, džiaugiamės, kai kas nors pozityviai vertina mūsų darbus.

- Ar gatvėje žmonės jūsų nesustabdo?

- Būna ir stabdo, ir giria, ir sako – laikykitės, būna ir bara. Čia viskas natūralu, nieko nėra labai keisto. Galiu pasakyti tik vieną dalyką, kad tarp Baltijos valstybių mes atrodome visai neblogai. Per tuos ketverius metus įveikėme sudėtingus dalykus. Visa Lietuva tvarkėsi tikrai neblogai. Iš krizės išeiname greičiau nei, pavyzdžiui, kaimynai latviai.

Mūsų ekonomika jau yra atsistačiusi į ikikrizinį lygį. Latviai dar turi pakankamą atstumą tam, kad tai įveiktų. Aišku, estai buvo geriau pasirengę krizei 2008 metais ir todėl mažiausiai turėjo problemų, nors duobė buvo panaši, bet lengviausiai įveikė visas deficito problemas. Šie dalykai yra žinomi, matomi. Mums nereikia nei savęs labai girti, bet nereikia ir matyti savęs kaip kažkokios nelaimės zonos.

- Premjere, dar yra konkrečių klausimų Jums. Štai siunčiamas klausimas: ar kalbėjimas apie kriminalizuotą Seimą, už sukčiavimą ir mokesčių vagystes teisiamo V. Uspaskich įsigalėjimą, garsus baisėjimasis A. Butkevičiaus kėslais Lietuvos energetikos atžvilgiu tuo pat metu sėdint sudėjus rankas ir priešinantis tik žodžiais nėra dar didesnis Lietuvos interesų išdavimas? Ir aš priminsiu, Lietuvos Prezidentė pripažino, kad ir Jums siūlė formuoti Vyriausybę. Jūs nesutikote?

- Gal aš pradėsiu nuo Prezidentės siūlymų ir to, ar sutikau, ar nesutikau, ar čia manę įkalbinėjo, o aš atsisakinėjau, ar ne. Turiu pasakyti, kad tikrai su Prezidente diskutavome apie situaciją po rinkimų. Aš labai aiškiai sakiau, kad mes matome galimybę sudaryti koaliciją be Darbo partijos, tą sakiau ir viešai. Bet tam reikėjo vieno paprasto dalyko, kad socialdemokratai suvoktų, jog tokia koalicija su darbo partija kompromituos ne tik juos kaip partiją, bet kompromituos taip pat ir valstybę.

Tai jie to kol kas vis dar nesuvokia. Nors man atrodo, kad gal pastarųjų kelių dienų ar savaitės įvykiai ir tai, kaip tuos įvykius mato daugelis žmonių, paskatins socialdemokratus pergalvoti situaciją ir pagalvoti, ar tikrai reikia laukti iki bylos pabaigos ir tik tada galvoti, ar čia gali būti kokios nors ir kitokios koalicijos. Bet čia jiems patiems spręsti. Mes tikrai negalime daryti įtakos jų apsisprendimams.

- Bet, premjere, jūs kalbėjotės su ponu Butkevičiumi akis į akį?

- Kažkur koridoriuose prabėgdami galbūt susitinkame, bet nėra problemų matyti ir girdėti partijos poziciją.

- Bet tik koridoriuose, taip normaliai ir nepasikalbėjote, telefonu ar šiaip susitikus?

- Jų partijos pozicija buvo nedviprasmiška jau nuo pirmos nakties, kad koalicija – tik su Darbo partija, kad su Tėvynės sąjunga – žymiai baisesnė, blogesnė, pavojingesnė. Aš nežinau, kuo mes esame pavojingesni už Darbo partiją, tačiau jų pozicija buvo labai aiški. Pokalbiai nebūtų kažko davę. Galų gale aš irgi išsakiau labai paprastai ir aiškiai – pagal demokratinę tradiciją jų partija, laimėjusi keliomis vietomis daugiau negu mes, turi pirmumo teisę ir jie sprendžia, ką kviesti į koaliciją.

Aš tik perskaičiau tai, ką pats Butkevičius viešai pasakė, nors po to pasakė, kad jis taip nesakė...

- Bet jūs pastaruoju metu baisitės, kaip Butkevičių šantažuoja darbiečiai, kitais dalykais. O jūsų, premjere, nešantažavo Arūnas Valinskas ar liberalcentristų žmonės (A. Račas primena tą momentą), ką Jūs atsakytumėt?

- Na, aš tik perskaičiau tai, ką pats Butkevičius viešai pasakė, nors po to pasakė, kad jis taip nesakė...

- Jis sėdėdamas čia, jūsų vietoj tą pirmadienį pasakė (klausytojai, kurie mūsų klauso yra liudininkai) kad, jo nuomone, Darbo partija būtų išėjusi iš koalicijos, jei jie Gapšiui nebūtų davę to posto. Aš esu liudininkas ir tie žodžiai buvo čia pasakyti.

- Aš po to klausiau to paties Seimo salėje ir gavau atsakymą – taip nebuvo sakyta pono Butkevičiaus. Bet gal tai ne tiek svarbu. Svarbu, kad buvo labai aiškiai pasakyta, jog vardan to, kad išlaikytų tą pačią Darbo partiją koalicijoj Algirdas Butkevičius nusileido ir nevykdė savo paties duoto žodžio, kad teisiamieji asmenys nebus kokiuose nors aukštuose postuose.

Tą pažadą buvo davęs ir Lietuvos Respublikos prezidentei. Čia ir kyla klausimas – kokių kitų viešai duotų įsipareigojimų ir pažadų nevykdymo Viktoras Uspaskichas gali išsireikalauti šantažo būdu iš pono Butkevičiaus. Vienas iš svarbesnių klausimų – socialdemokratų pozicija imuniteto atėmimo klausimu.

- Manot, kad čia gali būti siurprizų?

- Pirmas veiksmas – Gapšio paskyrimas pirmuoju vicepirmininku – pasiektas, kaip pats Butkevičius nuoširdžiai prisipažino, panaudojant politinio šantažo jėgą. Tai verčia kelti klausimą, ką dar gali išgauti iš socialdemokratų, iš Butkevičiaus Darbo partija grasindama arba šantažuodama, kad išeis iš koalicijos.

Nežinau, ar lyginimai su 2008 metų mūsų koalicija šioje vietoje yra korektiški. Mes sudarinėjome normalią koaliciją, kuri rėmėsi proporcingumo principais. Toje koalicijoje Arūno Valinsko partija – Tautos prisikėlimo partija – 2008 metais buvo antra pagal dydį partija. Tokiu atveju, jeigu didžiausia partija ima pagal proporcijas Ministro Pirmininko postą, tai antra partija siūlo kandidatą į Seimo pirmininko postą.

- Lygiai tokioje pačioje situacijoje dabar yra darbiečiai.

- Dabar yra šiek tiek kitokia situacija. Jeigu darbiečiai būtų siūlę ką nors kitą, tarkim į pirmininkus jie siūlė poną Gedvilą ir niekas nekėlė klausimo. Kai Seimo vicepirmininku yra siūlomas teisiamas asmuo, tai jau yra šiek tiek kitokia situacija.

- Mes turime baigti laidą. Ačiū, kad atvažiavot, tiksliau atėjot į „Žinių radiją“. Gerą naujieną pabaigai Jums pasakysiu. Štai paskutinis pranešimas, kad ponas Butkevičius pageidautų likti savo bute ir nesikelti į Turniškes. Gal ir Jums nereiks kraustytis?

- Ne, tikrai nepretenduojam užsilaikyti.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min