Dabar populiaru
Publikuota: 2013 sausio 28d. 21:17

Biržų merė Irutė Varzienė: „Labai norėčiau, kad į Biržus grįžtų alaus šventės“

Biržų rajono merė Irutė Varzienė
Aistės Gasiulytės nuotr. / Biržų rajono merė Irutė Varzienė

„Žinutė „The New York Times“ parodė, jog atėjo laikas kurti absoliučiai naują aludarystės tradicijų populiarinimo koncepciją – alaus šventė turėtų būti kitokia, su savo dvasia ir tradicijomis, ne vien alaus gėrimas“, – išskirtiniame interviu 15min.lt teigė Biržų rajono merė Irutė Varzienė.

– JAV dienraštis „The New York Times“ pakvietė amerikiečius apsilankyti Biržuose ir paragauti alaus, kurio skonis „nustebins net didžiausius gurmanus“. Už tokią reklamą kiti Europos miestai sutiktų pakloti šūsnis pinigų, o štai Biržai ją gavo nemokamai. Kaip ketinate ją išnaudoti?

– Perskaitę straipsnio vertimą 15min.lt, buvome maloniai nustebinti, ką jau ten – lengvai šokiruoti. Išskirtinę šio fakto vertę ir prasmę ėmėme suvokti tik užgriuvus nacionalinei žiniasklaidai.

Užsienyje Biržai garsėja savo alumi, aludariai jį eksportuoja net į Afriką, o štai patys lietuviai, pasirodo, apie mūsų kraštą žino mažai.

Biržuose trūksta gerų reklamos specialistų, tačiau planuojame suburti jėgas iš suinteresuotų šalių – Turizmo informacijos centro, „Sėlos“ muziejaus atstovų, aludarių – ir susitikime apsvarstyti, kaip panaudoti šį faktą miesto viešumui skatinti.

– Jokia paslaptis, kad ir daugumai lietuvių Biržai pirmiausia primena alų, tačiau vietos politikai šio įvaizdžio juk net bandė atsikratyti – panaikino Biržų aludarių šventę, o aludarystės tradicijas nustūmė į strateginio plėtros plano užribius. Vietoj to bandyta girtis smegduobėmis, kurios kanjonus ir užtvankas turinčius amerikiečius vargu ar kada sudomintų taip, kaip sudomino alus.

Ar iš tiesų Biržai nenori garsėti alumi? O gal tai buvo klaida ir šią kryptį ketinama keisti?

– Nesutikčiau, kad Biržai nenori garsėti alumi. Jau dvylika metų vyksta Žaldoko alaus programa „Sėlos“ muziejuje, degustacijų paslaugas pastaruoju metu ėmė teikti alaus daryklos, kaimuose gyvos naminio alaus darymo savo reikmėms tradicijos.

Šios paslaugos be proto populiarios, tiesa, turiu pripažinti, jog daugiau tarp užsieniečių. Be abejo, priimame kritiką, kad Biržams trūksta reklamos – „The New York Times“ žinutė mums teigiamai „stuktelėjo“ ir paskatino Biržų įvaizdžio paiešką pagreitinti.

Dar pačioje mano kadencijos pradžioje, prieš porą metų, Biržų pilyje su verslininkais ir visuomenės atstovais buvo surengta diskusija, kokie turėtų būti Biržai.

Išsiskyrė dvi kryptys – kultūrinė bei orientuota į aludarystę. Berods, Petras Vainoras prisiminė įspūdžius iš kelionių po užsienio šalių alaus šventes: jis tvirtai laikėsi pozicijos, kad Biržų turizmo vizija turėtų būti siejama su alumi.

Netgi ieškojome istoriškai svarbios datos tokiai alaus šventei rengti, tačiau vėliau muziejininkai ir istorikai visus mūsų pasvarstymus atmetė – pasirodo, Biržams reikšmingiausi įvykiai nutiko žiemą, tad šios idėjos atsisakėme (juokiasi).

Anksčiau vykusios alaus šventės neberengti buvo nutarta, nes jos koncepcija buvo išskydusi. Prieš tapdama mere domėjausi kitomis sritimis ir alaus šventėse dalyvaudavau epizodiškai. Tačiau jokiu būdu nesakau, kad tai yra blogai ar to nereikia. Miesto šventėse alus atlieka linksminimo ir bendravimo funkciją. Labai norėčiau, kad į Biržus grįžtų alaus šventė, tik ji turėtų būti konceptuali – su savo dvasia ir tradicijomis, kad nebūtų vien alaus gėrimas.

– Kuo, be alaus kelio ir degustacijų, gali pasigirti Biržai?

– Į Biržus verta atvažiuoti: svečiai nenusivilia, nes tai tikrai išskirtinis kraštas. Drįstu teigti, kad Biržai gražėja, kaip ir visi miestai, kurie pasinaudojo Europos Sąjungos parama. Turime unikalią gamtą – ežerą, karstines įgriuvas, apskritai daug gražios gamtos!

Miesto ateitį siejame su turizmu. Turistai ir miesto svečiai jau spėjo įvertinti pilyje įsikūrusį restoraną, kuris bando gaivinti dvaro kultūrą, istorinį palikimą – į meniu įtraukiami pagal senovinius receptus pagaminti patiekalai.

Pavasarį prasidės kempingo statyba. Problema, kad turistai neturi kur apsistoti su palapinėmis, iki šiol buvo itin opi.

Pradėsime tiesti ir dviračių taką palei Širvėnos ežerą, o prie Kirkilų ežerėlių iškils apžvalgos bokštas.

Netrukus turėtume sulaukti lėšų iš Kelių direkcijos, pradėsime tvarkyti ir senąją Rotušės gatvę. Jaučiu pareigą prieš ten dirbančius verslininkus, nes dėl prasto susisiekimo jų apyvartos pastebėtinai krito.

– Prieš kelerius metus buvo nugriautas kino teatras, užsidarė klubas – ką Biržuose veikia jaunimas?

– Stengiamės įsiklausyti, įtraukti juos į miesto gyvenimą. Dvejus metus iš eilės gavome savivaldybių asociacijos apadovanojimą „Auksinę krivūlę“ už bendruomeniškumą.

Sutinku, kad Biržuose trūksta tokių pramogų kaip boulingas, jaukių kavinių. Tačiau aktyviam ir entuziastingam jaunimui tikrai yra ką veikti – pas mus vyksta daug kultūros renginių, veikia keli restoranai, sporto klubas, dailės ir muzikos mokyklos, jaunimo centras.

Džiugu, kad jauni žmonės grįžta į Biržus po mokslų, konkursuose į įvairias pareigybes dalyvių skaičius maloniai stebina. Aišku, liūdna, kad negalime visų priimti, tačiau svarbu, kad norinčių grįžti yra.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min