Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi: „Kai kurių euro zonos šalių vyriausybės jau suprato, kad jų valstybės seniai prarado suverenitetą“

ECB vadovas Mario Draghis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / ECB vadovas Mario Draghi pirmą kartą atvirai pareiškė, kad Graikija ir kitos Pietų Europos valstybės yra praradusios savo suverenitetą.
Šaltinis: 15min
0
A A

Duodamas interviu Spiegel.de Europos centrinio banko prezidentas (ECB) Mario Draghi toliau gynė banko taikomą politiką ir žadėjo išlaikyti stabilias kainas, taip pat pritarė Vokietijos siūlomoms euro zonos reformoms.

- Prezidente M.Draghi, ar turite taupomąją sąskaitą?

- Taip.

- Ar žinote, kokias palūkanas gaunate?

- Dabartinė palūkanų norma Italijoje – apie 1,75 procento.

- Vokietijos taupomosiose sąskaitose palūkanų norma yra dar mažesnė. Pelnas niekur nėra pakankamas, kad kainos galėtų kilti. Ar banko klientai priversti apmokėti euro krizę?

- Ne. Tokią kainą mokėsime visi, jei nespręsime euro zonos problemų. O, jeigu spręsime, mes visi turėsime naudos, ypač vokiečių mokesčių mokėtojai ir bankų klientai.

- Nepaisant to, daug žmonių, ypač Vokietijoje, bijo, kad kris pinigų vertė, nes Europos centrinis bankas sumažino palūkanų normas iki istoriškai žemiausio lygio ir paskelbė ketinantis pirkti įsiskolinusių Pietų Europos valstybių obligacijas dideliais kiekiais. Ar toks žmonių nerimas – pagrįstas?

- Į žmonių nerimą žiūrime labai atsakingai. Žmonės turi teisę klausti, kodėl mes manome, kad būtina pradėti supirkinėti vyriausybių obligacijas.

- Paaiškinkite ir mums.

- Pasitikėjimo krizė reiškia, kad pinigai teka į Vokietiją. Tai mažina palūkanų normas Vokietijoje ir nepagrįstai padidina palūkanų normas kitose šalyse. Paprasčiau kalbant, be kitų dalykų, palūkanų normos palaiko hipotezę, kad euro zona gali išnykti. Šią hipotezę mes turėjome atmesti kaip nepagrįstą.

- Todėl nusprendėte padėti Romos ir Madrido vyriausybėms.

- Ne, lemiamas veiksnys buvo kitas. Didelės pajamos iš obligacijų lėmė, kad pelno mokesčio ir namų paskolų palūkanų normos gerokai ūgtelėjo. Todėl mūsų pinigų politikai iškilo grėsmė. Kad ir kiek sumažintumėme palūkanų normas, tai nebeturėtų poveikio realiai ekonomikai. Negalime tiesiog ramiai sėdėti ir nieko nedaryti.

- Daugelis ekspertų išreiškė abejones dėl palūkanų normų skirtumų paskoloms Ispanijoje ir Italijoje.

- Nenuostabu, kad bankai taiko visiškai skirtingas paskolų palūkanų normas, priklausomai nuo to, kurioje sienos pusėje jie yra. Dėl šios priežasties susituokusi pora gali gauti visiškai skirtingas sąlygas nekilnojamajam turtui įsigyti Madride ir Miunchene.

Blogai tai, kad skirtumai viršija sveiką protą. Palūkanų normos neturi būti identiškos visoje euro zonoje, tačiau yra nepriimtina, jei dideli skirtumai atsiranda iš žlungančių kapitalo rinkų ir kyla abejonių dėl euro zonos likimo.
Be to, trumpalaikės palūkanų normos kai kuriose šalyse buvo didesnės nei ilgalaikės – tai mes visada laikėme blogu ženklu. Visos atliktos mūsų analizės parodė, kad susiduriame su rimta pasitikėjimo krize ir tai, kad nedelsiant turime imtis veiksmų.

- Tačiau daugybė žmonių, ypač vokiečių, įsitikinę, kad jūs imatės neteisėtų priemonių. Jūs apeinate biudžeto deficito finansavimo draudimą ir tiesiog spausdinate pinigus.

- Tai – netiesa. Mums draudžiama pirkti obligacijas tiesiai iš vyriausybių ir mes paklūstame šiam draudimui. Bet mums leidžiama supirkti obligacijas antrinėje rinkoje – iš bankų ar finansinių institucijų, jei tai būtina mūsų pinigų politikai. Būtent tai mes ir darome.

- Bet kodėl gąsdinote žmones, pasakęs, kad ruošiatės jų pirkti neribotą kiekį? Ar nesupratote, kad taip priversite žmones dar labiau baimintis?

- Pasirinkau žodį „neribotas“, nes norėjau aiškiai išreikšti mūsų tikslą apsaugoti eurą. Žmogus turi suprasti, kaip veikia rinka. Tačiau neribotas nereiškia nekontroliuojamas. Priešingai, mes pirksime obligacijas tik iš tų šalių, kurios sutiks su griežtomis sąlygomis ir atidžiai tikrinsime, ar tų sąlygų laikomasi.

- Dėl to turime rimtų abejonių. Ar tikrai atsisakytumėte padėti šaliai, kuri neįvykdytų reformos reikalavimų?

- Žinoma. Jei šalis nesilaikys to, kas buvo sutarta, mes nebetęsime programos. Pranešėme, kad sustabdysime operacijas, kai programos šalis bus tikrinama. Tada paprašysime Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Komisijos įvertinti, ar šalis laikosi sutarties sąlygų, ir tik, jeigu įvertinimas bus teigiamas, vėl tęsime operacijas.

- Kad įsitikintum šio pareiškimo patikimumu, reikia atsižvelgti į Graikijos būklę. Graikijos vyriausybė dar kartą sulaužė įsipareigojimus trijulei – TVF, Europos centriniam bankui ir Europos Komisijai, tačiau vis tiek gaus dar vieną dalį finansinės paramos.

- Netinkamas pavyzdys. Į programą Graikiją nebus įtraukta, programa bus skirta tik toms šalims, kurios finansuoja savo kapitalo rinką dabar ir anksčiau. Tai skirtingi dalykai.

- Daug žmonių baiminasi, kad ECB ketina įtraukti į savo balansą daug didelės rizikos vyriausybinių obligacijų iš Pietų Europos. Jūs jau turite apie 200 mlrd. vertybinių popierių iš tokių šalių, kaip Portugalija ir Airija. Ar nukentės mokesčių mokėtojas, jei valstybės nepadengs skolos?

- Greičiau priešingai. Mes jau gauname pelną iš obligacijų pirkimo – pelną, kuris tenka euro zonos valstybių centriniams bankams, taigi pelną gauna ir vyriausybės, ir mokesčių mokėtojai.

- Ar galite garantuoti, kad taip bus ir toliau?

- Jeigu Pietų Europos šalių vyriausybės tęs politines reformas, tai vokiečių mokesčių mokėtojai iš tokio obligacijų supirkimo turės naudos. Nėra geresnės apsaugos nuo euro krizės kaip sėkmingos struktūrinės reformos Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje.

- Galima suprasti ir kitaip: jūsų balansas priklauso nuo politinės plėtros Madride, Romoje ir Lisabonoje. Nematote nieko blogo, kad Europos bankas tapo priklausomas nuo vyriausybių?

- Ne, mes liekame nepriklausomi. Kai vasaros pradžioje kilo krizė, ECB turėjo tris pasirinkimus – nieko nedaryti ir leisti krizei plėstis, teikti paramą be išankstinių sąlygų arba teikti paramą su išankstinėmis sąlygomis.

ECB pasirinko trečiąjį variantą, nes mano, kad tai geriausias būdas kovoti su krize. Vyriausybės turi įsipareigoti vykdyti patikimą ekonominę ir finansinę politiką. Taip mes galime įgyvendinti reformą euro zonoje ir užtikrinti nepriklausomybę.

- Patirtis teigia priešingai. Jeigu dirbtinai mažinate palūkanų normas, vyriausybėms lengviau grimzti į skolas.

- Sutinku, kad aukštos palūkanų normos yra svarbiausias faktorius, dėl ko bet kuri vyriausybė priešinasi reformai. Todėl mes ir reikalaujame laikytis griežtų sąlygų. Mes nesiekiame visiškai suvienodinti palūkanų  normų visose šalyse. Įsikišime tik tada, jei skirtumai taps pernelyg dideli.

- Kai pradėsite programą, palūkanų normos Ispanijoje, pavyzdžiui, bus 6,5 proc. Kokia yra rizika?

- Negaliu pasakyti. Nusprendėme nepateikti tikslių skaičių, kad vėliau nebūtume apkaltinti.

Europos šalys tik tada taps suvereniomis, kai  atsisakys suverenumo.

- Vis labiau įsipainiojate į beprasmiškas politines diskusijas su Europos vyriausybėmis, remiatės vis didesne centralizacija.

- Vyriausybės yra teisingame kelyje. Europoje jos turi daugiau biudžetinių ir finansinių įsipareigojimų. Joms reikia priimti reikalingus sprendimus iki gruodį planuojamo viršūnių susitikimo.

- Iki šiol vyriausybės dėl savo biudžeto kontrolės buvo pasirengusios pripažinti tik didesnius Europos Komisijos įgaliojimus. Tačiau sprendimai ir toliau bus priimami tik nacionaliniu lygiu.

- Vyriausybės padarė sprendimus, kurie prieš metus būtų atrodę neįmanomi. Tai jau pažanga, tačiau nepakankama.

- Kodėl ne?

- Reikia griežtų taisyklių, jeigu norite atkurti pasitikėjimą euro zonoje. Tačiau tai – tik pirmasis žingsnis. Reikia užtikrinti, kad tų taisyklių būtų laikomasi. Praeityje to trūko, to dabar siekia vyriausybės.

- Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble paragino sustiprinti ES ekonomiką ir ES finansų komisaro įgaliojimus, suteikiant jam teisę sugrąžinti atskirų šalių vyriausybėms biudžetų projektus. Ką manote apie šį siūlymą?

- Visiškai jam pritariu. Esu įsitikinęs, kad pasitikėjimą euro zonoje galima atkurti, dalį suvereniteto paaukojus Europos Sąjungai.

- Būtent to vyriausybės ir nenori daryti. Kodėl toks pasipriešinimas?

- Kai kurių euro zonos šalių vyriausybės jau suprato, kad jų valstybės seniai prarado nacionalinį suverenitetą. Praeityje jos leido susikaupti skolai, o dabar tikisi geranoriškumo iš finansinių rinkų. Skamba kaip paradoksas, tačiau vis dėlto tai – tiesa. Europos šalys tik tada taps suvereniomis, kai  atsisakys suverenumo.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min