Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Finansų ekspertė Odeta Bložienė: „Uždirbant minimumą bent kažkiek sutaupyti – menas“

Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje
Šaltinis: „Šiaulių naujienos“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Gajus mitas, kad lietuvis yra taupus žmogus, ne visuomet pasitvirtina. Tyrimai rodo, kad net trečdalis Lietuvos gyventojų neturi jokių santaupų. „Mums dar toli iki Europos Sąjungos taupumo vidurkio. 2011 metais Lietuvoje taupymo norma buvo 1,2 procento, kai tuo tarpu visoje Europos Sąjungoje 11 proc. nuo savo pajamų gyventojai sugebėjo atidėti taupymui. Taupyti reikia mokytis, tačiau tai nėra greitas procesas. Taupyti ir gebėti atidėti bent dalį savo einamųjų pajamų turėtumėme kiekvieną mėnesį“, – teigia vieno iš Lietuvos bankų Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

– Ką reikia daryti, jei norime pradėti taupyti?

– Pirmas žingsnis norint pradėti taupyti – biudžeto sudarymas. Svarbu tiksliai žinoti, kokios yra finansinės galimybės – gaunamos pajamos ir kokios išlaidos. Svarbu prioritetų tvarka susidaryti išlaidų sąrašą. Pagrindinės ir dažniausios namų ūkio išlaidos: įsipareigojimai (paskolos), 20-30 procentų visų išlaidų skiriama maistui ir 10 procentų transportui. Kitas išlaidas sudaro drabužiai, avalynė, išlaidos vaikams, pramogoms, kelionėms, skiriami pinigai taupymui.

Tačiau nebūtinai visi namų ūkiai turi vienodas išlaidas. Išlaidos vaikams (kišenpinigiai) aktualūs tik turintiems vaikų, tačiau kiti tokių išlaidų nepatiria. Antras žingsnis turėtų būti – išsiaiškinti, ko  norima iš planuojamo biudžeto, kam taupoma.

Geriausia siekti tikslų, užsibrėžtų vieneriems metams, nes taupymas dėl taupymo nėra prasmingas. Galima taupyti „juodos dienos“ rezervui ar didesniam pirkiniui, atostogoms. Nereikia pamiršti ir ilgalaikių tikslų – tai taupymo senatvei ir vaikams. Šie taupymo tikslai užtrunka 10-20 ar net daugiau metų.

Protingas apsipirkimas – taupymo žingsnis numeris vienas.

Kai aiškiai žinome savo finansinę situaciją ir žinome, kam taupome, pradedame stengtis išsiaiškinti, kur dar galima sutaupyti.

– Kaip protingai leisti pinigus?

– Kasdienės išlaidos maistui sudaro bene didžiausią dalį išlaidų. Protingas apsipirkimas – taupymo žingsnis numeris vienas. Reikėtų pirkti vieną kartą per savaitę susidarius būtiniausių produktų sąrašą, o į parduotuvę jokiu būdu neiti alkaniems. Geriausias būdas sutaupyti maistui – susidaryti visos savaitės produktų sąrašą, kurių reikės gaminamiems patiekalams. Taip išvengsime netinkamo produktų panaudojimo.

Taip pat reikėtų kaskart atkreipti dėmesį į tai, kokių produktų dar turime namuose. Apsipirkimas turėtų prasidėti nuo virtuvinių spintelių apžiūros, kad parduotuvėje neįsigytume per daug ar visiškai nereikalingų produktų.

Protingas apsipirkimas naudojantis akcijomis parduotuvėse gali gyventojams sutaupyti apie 10 proc. jų pirkinių krepšelio. Atsisakymas spontaniškų pirkinių, kurie tikrai suryja nemažą biudžeto dalį, padeda sutaupyti, tačiau tam reikalingas tinkamai suplanuotas biudžetas.

– Ar galima taupyti naudojant būtinas paslaugas?

– Metams pasibaigus gyventojams rekomenduočiau peržiūrėti visų metų išlaidas. Sudarinėjant metų biudžetą svarbu žinoti ne tik savo išlaidas, bet ir turimas sutartis. Galima pasitikrinti sutartis ir sužinoti, ar turime geras interneto, telefono, televizijos naudojimo sąlygas.

Šiuo metu akcijų, nuolaidų ir kitokių tinkamų pasiūlymų labai daug. Tereikia kreiptis į savo paslaugų tiekėją ir jis pritaikys geriausias sąlygas, tinkamas mūsų poreikiams.

Batai ir drabužiai – tai išlaidos, kurių dažniausiai atsisako žmonės susidūrę su finansiniais sunkumais.

Galbūt nereikalinga kabelinė televizija, jei žiūrime tik pagrindinius lietuviškus kanalus – kam mokėti papildomai. Tokie paprasti dalykai gali padėti sutaupyti nemažą dalį pinigų nuo reguliarių mokėjimų.

Visos kitos išlaidos – labai individualios. Tačiau batai ir drabužiai – tai išlaidos, kurių dažniausiai atsisako žmonės susidūrę su finansiniais sunkumais.

– Kodėl taupyti rekomenduoja net tada, kai gerėja žmogaus finansinė situacija?

– Žmonės galvoja, kad taupyti dabar nereikia, nes šiuo metu jaučia pagerėjusią ekonominę situaciją. Tačiau iš tikrųjų žmogus turėtų suprasti, kad santaupos reikalingos visais laikais – nepriklausomai nuo gyventojų pajamų, nuo šeimyninės padėties, nes niekas negali žinoti, kada bus tų laimingų ar nelaimingų atvejų, kai prireiks to nedidelio rezervo.

Turint mažas pajamas sugebėti patenkinti būtiniausius poreikius  – jau yra menas.

Deja, trečdalis Lietuvos gyventojų neturi jokių santaupų, todėl biudžeto peržiūrėjimas metų pradžioje gali padėti pasiruošti visiems metams teisingai susidėliojant išlaidų planus.

– Mažas pajamas gaunantiems žmonėms įmanoma taupyti?

– Mažos išlaidos ir minimalūs atlyginimai – nėra palankūs taupymui. Nereikia būti dideliais idealistais ir tikėti fantazijomis, nes mažas pajamas gaunančiam žmogui iš tikrųjų labai sudėtinga sutaupyti. Namų ūkio išlaidas sudaro pagrindinės išlaidos – būsto išlaikymas, maistas ir transportas. Todėl labai sunku turint mažas pajamas gyventi. Turint mažas pajamas sugebėti patenkinti būtiniausius poreikius  – jau yra menas.

Bet tokiu atveju net ir turint mažas pajamas, žinojimas savo biudžeto ir išlaidų struktūrų būtinas visiems. Reguliuoti pajamas reikia visiems, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio. Tik finansinės situacijos išmanymas padeda apsisaugoti nuo tam tikrų neplanuotų ar netikėtų finansinių sunkumų.

– Kaip vertinate akcijas, kurių metu įsigyjami net nereikalingi daiktai?

– Paprasčiausia taisyklė – reikia pirkti tada, kada reikia. Kažkaip žmones gundo nuolaidos ir akcijos. Dažnai pasitaiko, kad turint net ir mažas pajamas žmogus perka ne daiktą, kurio jam iš tikrųjų reikia, o „nuolaidą“, nes ji labai gera. Taip pat akcijų metu perkama daugiau negu reikia ir namų ūkyje galima suvartoti. Arba nusiperkama tiek daug, todėl pradedama daugiau ir suvartoti.

Nesu nuolaidų ir akcijų priešininkė, nes tai labai geras būdas sutaupyti, tačiau reikia taupyti protingai. Neleisti, kad sutaupyti pinigai būti skiriami papildomam išlaidavimui. Gal geriau sutaupytą sumą ne išleisti, o paskirti santaupoms.

– Ar tiesa, kad daugiau pasiūlymų ir galimybių taupyti turi jaunas žmogus, gebantis lengviau tais pasiūlymais naudotis?

Paprasčiausia taisyklė – reikia pirkti tada, kada reikia.

– Taip, iš tikrųjų. Pirkti internetu galima žymiai pigiau, nes galima susirasti ir palyginti kainas, kiek viena ar kita prekė kainuoja pas skirtingą pardavėją. Galų gale galima nueiti į parduotuvę ir nusipirkti daiktą, prieš tai jį išsirenkant internetu. Tiesa, jaunesni žmonės lengviau susipažįsta su naujovėmis ir patį interneto naudojimą yra geriau įvaldę, todėl turi lengvesnes galimybes pirkti. Bet iš kitos pusės, neinant iš namų ir perkant viską internetu taip pat suteikiama galimybė dažniau išlaidauti. Todėl apsipirkimams internetu daugiau pinigų išleidžia jaunimas, ko nepatiria vyresni  žmonės.

– Ar tiesa, kad turimos santaupos leidžia jaustis geriau net ir turint finansinių įsipareigojimų?

– Net ir turint įsipareigojimų, nereikėtų nustoti taupyti. Papildomos santaupos reikalingos tam, kad būtų galima esant nenumatytoms situacijoms ar turimiems įsipareigojimams dengti. Santaupos žmogui suteikia finansinio stabilumo, finansinio verslumo. Nėra tokios gyvenimiškos aplinkybės, kai santaupų visiškai nereikėtų. Tad ir turint paskolų, taupymas ir santaupos yra reikalingos.  Sutaupius bent dalį savo pajamų nereikėtų skubėti papildomai dengti paskolų, nes ilgalaikės paskolos labai „pigios“. Svarbu – mokėti išskaidyti savo santaupas ir pasirinkti sau tinkamas priemones taupyti.

Pasirinkimų daug – indėliai, lakštai ir investiciniai indėliai, kur yra maža rizika. Būtent čia investicinių svyravimų nėra, nes indėliai šimtu procentų drausti. Nuolatinės pajamos ir tinkamas taupymo instrumentų pasirinkimas padeda protingai sutaupyti. Taupyti reikia nuo smulkmenų, nes niekas nenukrenta iš dangaus, o tie, kurie galvoja, kad laimės loterijoje milijoną ir tada atsiras finansinis saugumas, labai klysta, nes tai gali būti tik laikinas sprendimas.

– Jūsų linkėjimas taupantiems.

– Linkiu taupantiems visuomet būti nuosekliems ir taupymą paversti gyvenimo būdu, o ne kažkokia prievole. Ne mažiau svarbu tinkamai pasirinkti, kur tuos sutaupytus pinigus laikyti. Taupymas neturi būti lipimas per save, todėl mes siūlome, kad žmogus tai darytų nuolat ir jam nereikėtų galvoti, kad tai sudėtingas dalykas, nes taupymas mus lydi visą gyvenimą. Taupyti mes turime tam, kad galėtumėme užtikrinti savo gyvenimo kokybę tokią, kokią mes ją norime užtikrinti. O jos užtikrinimui finansų valdymas yra būtinas. Tereikia išmokti taupyti ir tai daryti nuolatos.

„Šiaulių naujienos“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min