Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gydytoja oftalmologė Aušrinė Misevičė: „Vis daugiau vaikų kenčia nuo trumparegystės"

Aušrinė Misevičė
Asmeninio albumo nuotr. / Aušrinė Misevičė
Šaltinis: 15min
0
A A

Regėjimas – vienas svarbiausių žmogaus jutimų, nes akių pagalba gauname net aštuoniasdešimt procentų visos mus pasiekiančios informacijos. Bėda, kad, tobulėjant šiuolaikinėms technologijoms, regėjimo sutrikimais skundžiasi vis daugiau žmonių. Tarp jų – vis daugiau jaunesnių pacientų: neretai pasitaiko ir ikimokyklinio amžiaus vaikų.

Vaikų akių ligų gydyme besispecializuojanti Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja oftalmologė Aušrinė Misevičė pastebi, kad didelių, judrių, aktyvių miestų vaikų rega yra prastesnė. Klausiame specialistės, kodėl taip yra bei kaip tausoti vaikų akis ir išvengti regėjimo problemų.

– Kokios akių ligos dažniausiai kamuoja didmiesčių vaikus?

– Dažniausiai susiduriame su trumparegyste. Deja, sparčiai vystantis technologijoms ir augant gyvenimo tempui, šio regos sutrikimo atvejų kiekvienais metais daugėja. Trumparegystė diagnozuojama vis jaunesnio amžiaus pacientams. Tačiau sulaukus pilnametystės ir nustojus trumparegystei progresuoti, šią refrakcijos ydą galima sėkmingai koreguoti eksimeriniu lazeriu. Dažnai tėveliai, atvedę vaikus, labai nustemba, kai mažiesiems tenka išrašyti akinius dar nepradėjus lankyti mokyklos. Neretai jie prisimena, kad tokia liga jiems patiems ar jų pažįstamiems pasireiškė tik paauglystėje.  

Dažnai tėveliai, atvedę vaikus, labai nustemba, kai mažiesiems tenka išrašyti akinius dar nepradėjus lankyti mokyklos.

Padažnėjo ir alerginių akių uždegimų. Tėveliai pastebi, kai vaikai ima trinti akis, jos pradeda ašaroti. Alergiją gali sukelti įvairios priežastys: naminiai gyvūnėliai, patalynėje gyvenančios erkutės, augalai, žiedadulkės. Tuo tarpu televizoriaus žiūrėjimas vaikams gali sukelti akių sausumą. Tėvams patarčiau atkreipti dėmesį, ar jų atžalos žiūrėdamos įdomų filmą mirksi – vaikams reikia priminti mirksėti, kadangi būtent taip akys yra sudrėkinamos ir apsaugomos nuo aplinkos poveikio.

– Teigėte, kad akių ligos nustatomos vis jaunesniems vaikams. Kokio amžiaus jūsų pacientai yra patys mažiausi?

– Jauniausiais ligoniukais tampa ir ką tik gimę kūdikiai. Vis dažniau jiems diagnozuojama ašarų takų patologija – dakriocistitas, vadinamasis ašarų maišelio uždegimas. Ši liga pasireiškia tuo, kad gimus lieka neatsidarę ašarų kanalai.

Fotolia nuotr./Berniukas
Fotolia nuotr.

Pasak žinomų Londono mokslininkų, šis uždegimas diagnozuojamas dvidešimčiai procentų pasaulio kūdikių, tačiau per pirmuosius tris mėnesius didžiajai jų daliai ši liga praeina savaime. Maždaug penkiems procentams taikomas chirurginis gydymas – ašarų takų zondavimas. Ligos priežastys nėra žinomos. Manoma, kad tai gali nutikti dėl įvairių gimdymo procesą lengvinančių priemonių. 

– Ar yra koks nors specifinis vaikų elgesys ar įpročiai, galintys paskatinti akių ligų vystymąsi?

Jauniausiais ligoniukais tampa ir ką tik gimę kūdikiai. Vis dažniau jiems diagnozuojama ašarų takų patologija – dakriocistitas, vadinamasis ašarų maišelio uždegimas.

–  Aktualiausia šiais laikais problema yra nuolatinis žiūrėjimas iš arti, turiu galvoje nesaikingą ir netaisyklingą naujųjų technologijų naudojimą. Vaikai nuolat naudojasi kompiuteriais, telefonais, net lauke išėję pažaisti įninka į savo išmaniuosius. Visa tai lemia, kad vaikas be perstojo žiūri iš arti. Tuo tarpu mūsų akis veikia kaip fotoaparato objektyvas. Padedant specialiam raumeniui, ji fokusuoja vaizdą iš arti, o žiūrint į tolį, perfokusuoja vaizdą iš toli. Jei nuolat žiūrime į arti esančius objektus, raumuo įsitempia ir ilgainiui jau nebegali atsipalaiduoti, vystosi trumparegystė.

– Kokia vaikų akių ligų profilaktika?

– Tausojant akis, itin svarbu reguliariai ilsėtis. Vaikams derėtų daugiau laiko praleisti lauke, aišku, ne su išmaniuoju telefonu rankoje. Buvimas lauke, dienos šviesoje bei žiūrėjimas į tolį ypač stiprina regėjimą ir atitolina arba padeda išvengti akių ligų. JAV akių gydytojai akių sveikatai stiprinti primena taisyklę „20:20:20“, kuria rekomenduoja po dvidešimties minučių darbo dvidešimt sekundžių pailsinti akis žiūrint į dvidešimt pėdų (šešių metrų) tolį. Ši taisyklė puikiai tiktų ir lietuviams.

Fotolia nuotr./Akys
Fotolia nuotr./Akys

Taip pat svarbu planuoti tinkamą atžalų mitybą. Vaikas, kurio organizmas sparčiai vystosi, turi gauti visą spektrą vitaminų, mineralų ir kitų reikalingų maistinių medžiagų. 
Jei vaiką kamuoja alergija, visų pirma derėtų apsilankyti pas alergologą ir nustatyti dirgiklius. Išsiaiškinus priežastis, derėtų, kiek leidžia galimybės, vengti alergenų.

Tėveliams patarčiau savo atžalas reguliariai atvesti pas oftalmologą. 

– O kaip dažnai vertėtų tikrinti vaikų regėjimą?

– Anksčiau akių profilaktika nebuvo reglamentuota, mažųjų vizitai pas akių gydytoją buvo vykdomi tik laisva valia arba sunegalavus. Dabar sistema yra pasikeitusi, vaikų akys yra tikrinamos nuo mažens. Taip stengiamasi ištirti, ar nėra rimtų patologijų, tokių kaip retinoblastoma, įgimta katarakta ar jau mano minėtas dagriocistitas. Atradus kažkuriai iš šių ligų, labai svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą. 

Rekomenduojame vaiko regą pirmą kartą patikrinti iki vienerių metų, jei jis yra visiškai sveikas, antrą kartą pas oftalmologą vertėtų apsilankyti, kai vaikas išmoksta kalbėti.

Rekomenduojame vaiko regą pirmą kartą patikrinti iki vienerių metų, jei jis yra visiškai sveikas, antrą kartą pas oftalmologą vertėtų apsilankyti, kai vaikas išmoksta kalbėti. Jei nėra nustatoma jokių ligų, tuomet kitas vizitas pas gydytoją numatomas prieš pradedant eiti į mokyklą. Džiaugčiausi, jei tėveliai savo vaiką atvestų pas akių specialistą kartą į metus.

– Gydytojo darbas reikalauja daug kantrybės. Ko gero, dirbant su vaikais jos reikia dar daugiau? 

– Taip, darbo su mažaisiais specifika visiškai kitokia nei suaugusiųjų. Reikalauja ne tik kantrybės, bet ir specializuotos diagnostikos įrangos. Pavyzdžiui, naudojame specialų nuotolinį prietaisą, kuris padeda identifikuoti refrakcijos ydas. Be to, darbe įpranti prie netikėčiausių pacientų traumų. Mažieji padaužos ar smalsuoliai akis susižeidžia įvairiausiais daiktais: plastikinių žaislų gabaliukais, žaislinių pistoletų kulkomis, balionus laikančiais plastikiniais pagaliukais, kankorėžiais, kamuoliais.
Norint apsaugoti vaikus nuo tokių nutikimų, patariu vengti pavojingų žaislų, kurių detalės galėtų lengvai sužeisti akis.

– Neseniai lankėtės vienuose prestižiškiausių Londono oftalmologijos kursų. Kokios akių ligos aktualiausios pasaulyje?

– Taip, prieš keletą mėnesių teko būti oftalmologijos kursuose, kuriuos organizuoja Londono universitetas, o paskaitas skaito pasaulyje labiausiai pripažinti oftalmologijos ekspertai – profesoriai Deividas Teiloras ir Tonis Mūras. Šie kursai ypatingi tuo, kad jie skirti vaikų oftalmologijai.

NOVOYE ZRENIYE archyvo nuotr./Regėjimo korekcija
NOVOYE ZRENIYE archyvo nuotr./Regėjimo korekcija

Pasaulyje ypatingas dėmesys skiriamas įvairiems genetiniams sindromams. Vis labiau populiarėja ankstyvi radiologiniai tyrimai. Pasaulyje vaikams vis dažniau nustatomi regėjimo sutrikimai dėl centrinės nervų sistemos patologijos, naujagimiams dažnėja įvairių tinklainės problemų, pokyčiai ašarų takuose. Nustatoma vis daugiau piktybinių auglių, dažnėja žvairumas.

Visoms minėtoms ligoms reikia rimtų diagnostinių tyrimų: kompiuterinės tomografijos,  magnetinio rezonanso, fluorescentinės angiografijos, optinės koherentinės tomografijos. Šiuos tyrimus jau atliekame ir Lietuvoje.

– Kaip vertintumėte oftalmologijos diagnostiką Lietuvoje pasaulio kontekste?

– Šiuo metu Lietuvoje regėjimo sutrikimų diagnostika yra gerokai pažangesnė nei anksčiau. Neatsilieka ir vaikų oftalmologija. Pavyzdžiui, dažnai tenka naudoti refraktometrą – aparatą, kuriuo galima nustatyti akių laužiamąją gebą nuotoliniu būdu.

Lietuvoje naudojame tokias pačias technologijas bei atliekame tas pačias procedūras, kaip ir visame pasaulyje.

Tai ypač aktualu mažiems vaikams, kurie nesugeba ilgai išlaikyti žvilgsnio vienoje vietoje, yra judrūs, nenustygsta kėdėje. Taip pat galime atlikti visus sudėtingus radiologinius tyrimus, tačiau kai kurie jų daromi tik vyresnio amžiaus vaikams. Taigi, kaip jau minėjau, Lietuvoje naudojame tokias pačias technologijas bei atliekame tas pačias procedūras, kaip ir visame pasaulyje.

Nors vaikų akių ligų skaičius auga, tėveliams panikuoti nereikėtų. Tiesiog neverta laukti, kol mažieji patys pradės skųstis akių negalavimais. Užtenka profilaktinius vizitus pas oftalmologą suplanuoti jau po pirmojo gimtadienio, o idealiausiu atveju pas akių gydytoją užsukti kasmet. Akių specialistai priims visus, apžiūrės mažuosius pacientus, nuramins tėvelius ir, jei reikės, užkirs kelią gresiantiems rimtiems negalavimams.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min